- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2-5927-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01372-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- H. J. K.
- Advokatai
- Justas Vilys, Arvydas Aranauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui H. J. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, žemės sklypo,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui H. J. K., kuriuo prašo iškeldinti atsakovą H. J. K. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei E. K. nuosavybės teise priklausančio pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), iš atsakovo H. J. K. priteisti ieškovės E. K. naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (atsakovas) 2014 m. lapkričio 4 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį (sutartis). Pagal minėtą sutartį, ieškovė išnuomojo atsakovui neribotam laikotarpiui žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už sutartą 30 Eur mokestį per 1 kalendorinį mėnesį. Ant nurodyto žemės sklypo, yra du statiniai – gyvenamasis vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie pastatai pagal unikalius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti 2017-09-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šiais pastatais su išnuomota žeme, atsakovas naudojasi ir juose gyvena iki šiol. Pažymėtina, kad minėtas turtas – žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Norima atkreipti dėmesį, kad ieškovei su atsakovu sudarius žemės nuomos sutartį (2014-11-04), ant nurodyto žemės sklypo buvo dar tik statomi ieškovei priklausantys pastatai, kuriuose atsakovas gyveno nuo pat žemės nuomos sutarties sudarymo ir kurie užbaigti ir įregistruoti sutarties galiojimo laikotarpiu (2017-09-27). Pagal sutartį, žemės sklypas, su ant jo tik 2017-09-27 įregistruotais pastatais, išnuomotas neribotam laikui, tačiau ieškovė CK 6.480 str. pagrindu, 2017 m. spalio 5 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie tai, kad atsakovas išsikeltų iš ieškovei priklausančių patalpų iki 2018 m. sausio 5 d., nustatydama protinga terminą atsakovui išsikelti – 3 mėn. CK 6.480 str. numato neterminuotos nuomos sutarties pasekmes – jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teise bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. Pažymima, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta neterminuota sutartis, kurioje nebuvo nurodyti ilgesni įspėjimo terminai. Atsakovui nesureagavus į pranešimą – neišsikėlus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, savo pažeistą teisę naudotis jai priklausančiu turtu, ieškovė bandė apginti 2018 m. vasario 1 d. kreipdamasi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. 2018 m. vasario 14 d. buvo gautas pranešimas apie išnagrinėta ieškovės pareiškimą, o jame nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo susidarė civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. 2018 m. kovo 12 d. išsiuntė pakartotiną pranešimą atsakovui apie tai, kad nutraukia sutartį ir raginą atsakovą išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau atsakovas taip pat nereagavo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ne tik siųsdavo pranešimus, bet ir nuolat nuvykdavo pas atsakovą prašydama išsikelti, tačiau atsakovas ieškovės prašymus nuolat ignoruoja bei yra agresyvus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad sudarius 2014-11-04 žemės sklypo nuomos sutartį ieškovė neribotam laikui atsakovui išnuomojo žemės sklypą esantį ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Po žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo atsakovas susitarė su ieškove, kad jis savo lėšomis ir pastangomis pastatys gyvenamąjį vienbutį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančiame ieškovei nuosavybės teise. Atsakovas su ieškove buvo susitaręs, jog gyvenamasis vienbutis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausys atsakovui, o visus dokumentus, kaip mokanti lietuvių kalbą, tvarkė ieškovė. Atsakovas, jog būtų iki galo pastatyti ir sutvarkyti gyvenamasis vienbutis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) investavo virš 250000,00 Eur. Atsakovas ne tik pastatė gyvenamąjį vienbutį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bet ir įrengė juos. Atsakovas nupirko visus būtiniausius daiktus, t. y. baldus, buitinę įrangą. Sutvarkė gyvenamojo vienbučio namo ir ūkinio pastato vidaus apdailą, sutvarkė ir atnaujino kiemą. Šiais savo apgaulingais ir pažeidžiančiais susitarimą veiksmais ieškovė nesielgia sąžiningai nors ir su atsakovu buvo susitarę, kad po statybų baigimo jam pereis nuosavybės teisė į gyvenamąjį vienbutį namą ir ūkinį pastatą.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad byloje apie namo statybas įrodymų nėra. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie namo statybas. Civilinio kodekso terminai išlaikyti, atsakovas neišsikėlė. Reikalavimas yra paprastas ir aiškus. Nuomos mokestis yra labai mažas, atsižvelgiant į rinkos kainas Vilniuje.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nori, jog atsakovas iškeltų. Atsakovas padėjo statyti namą, nuomos sutartis buvo pasirašyta tik dėl žemės sklypo nuomos. Namas šiuo metu yra baigtas statyti. Atsakovas jokių teisių į jos turtą neturi, pinigų į statybas atsakovas neinvestavo. Statybas finansavo ji, tačiau tiksliai pasakyti, kiek kainavo statybos, negali. Atskiros statybų firmos nebuvo. Nesusipratimai prasidėjo pastačius namą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuoma yra fiktyvi. Atsakovas su ieškove susitarė, kad statys objektą, nesitarė, kad viskas pasibaigs ieškovės nuosavybės teisės įregistravimu. Ieškovės paaiškinimai yra nelogiški, tačiau raštiškų įrodymų neturi. Sutarties neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovei.
5. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-11-04 tarp šalių buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis. Pagal sutartį ieškovė ilgam, neribotam laikui, išnuomojo savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui. Sutartyje nurodytas mėnesinis nuomos mokestis – 30,00 Eur. Pagal sutartį atsakovas sutiko su nuomos sutarties sąlygomis ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį pervesti 30,00 Eur žemės sklypo nuomos mokestį ir pinigus už suvartotą elektros energiją į ieškovės sąskaitą. 2017-10-05 raštu ieškovė informavo atsakovą, kad nutraukia namo nuomos sutartį, kurią buvo pasirašę 2014-11-04, prašė išsikraustyti iš jo trijų mėnesių bėgyje, tai yra iki 2018-01-05. Pažymėjo, kad daugiau neturi galimybės išnuomoti savo namo. 2018-03-12 atsakovė pakartotinai pareikalavo atsakovo išsikraustyti iš jos namo.
6. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šiuo atveju galioja taisyklė, jog įrodinėti turi tas, kas teigia, t. y. atsakovas turi įrodyti, kad įrengė namą, investavo savo lėšas, o tarp šalių buvo kiti susitarimai, o ne tik pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis. Panašios įstatymo nuostatos iš esmės yra numatytos CPK 178 str., t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė šių aplinkybių, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl teismas laiko, jog žemės sklypas, namas ir ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovei.
7. CK 4.37 str. 1 d. numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.38 str. 1 d. numato, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.93 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad niekas negali paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o CK 4.98 str. numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
8. Pagal kasacinio teismo praktiką iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (LAT 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008-04-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas. Jeigu šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 str.), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (LAT 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas išsinuomojo tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ūkinio pastato ir namo nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Ieškovė dar 2017-10-05 raštu informavo atsakovą, kad nutraukia namo nuomos sutartį, kurią buvo pasirašę 2014-11-04, todėl atsakovas teisinio pagrindo naudotis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu neturi. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove būtų sudaręs naują nuomos, panaudos ar kitą sutartį, kuri leistų jam teisėtai gyventi aptartame turte, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad namas ar ūkinis pastatas priklauso atsakovui, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Laikytina, kad atsakovas yra užėmęs ir naudojasi ieškovės turtu neteisėjai, todėl ieškinys tenkintinas.
10. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1000,00 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jai priteistina iš atsakovo 1075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 93 str. 1 d.),.
11. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,45 Eur vertėjos atvykimo į teismo posėdį išlaidų, o teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą H. J. K., kodas (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo H. J. K., kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1075,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo H. J. K., kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 54,45 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 45 ct) vertėjos atvykimo į teismo posėdį išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.