Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens AB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. vasario 2 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydamas ištirti (Duomenys neskelbtini) Alytaus rajone esančių poilsio namelio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) registracijos teisėtumą. 2009 m. vasario 9 d. gavo atsakymą, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie šiuos nekilnojamuosius daiktus atitinka duomenis, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Šį sprendimą jis skundė VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau 2009 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 16 teritorinio registratoriaus sprendimas buvo paliktas galioti. Mano, kad šie atsakovų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovai visiškai neanalizavo jo prašymuose nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimų. 1992 m. birželio 22 d. Miroslavo apylinkės tarybos sprendimas, kurio pagrindu atlikta pastatų registracija Kauno valstybinės tiekimo įmonės vardu, nepasirašytas, be teisinio pagrindo nurodyta, kad pastatai valdomi patikėjimo teise. Pareiškėjo nuomone, nesudaryta patikėjimo sutartis, nėra turto perdavimo akto. Prašo tenkinti jo skundą, panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti atsakovus pašalinti iš centrinio duomenų banko duomenis apie Kauno valstybinės tiekimo įmonės patikėjimo teise valdomus pastatus.

Atsakovai atsiliepimuose su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius (Duomenys neskelbtini) Alytaus rajone Kauno valstybinės tiekimo įmonės vardu buvo įregistruotos 1992 m. birželio 23 d. Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“ pagrindu. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad pareiškėjui nesuteikta teisė paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į kitų asmenų nekilnojamąjį turtą išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, todėl jis negali reikšti tokio pobūdžio teisėtų reikalavimų. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia reikalavimus dėl teisinės registracijos panaikinimo, nes ginčo atveju tokios reikalavimo teisės neturi, be to, nekilnojamieji daiktai Kauno Valstybinės tiekimo įmonės, kuri vėliau buvo reorganizuota į UAB „(Duomenys neskelbtini)“, vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisėtai, valstybės institucijos - apylinkės tarybos sprendimo pagrindu.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Administracinis ginčas kilęs dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų dėl Kauno valstybinės tiekimo įmonės patikėjimo teise valdomų pastatų – poilsio namelio, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus (Duomenys neskelbtini), esančių (Duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, ginčydamas atsakovų sprendimus, iš esmės siekia panaikinti šių pastatų teisinę registraciją.

Sprendžiant kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas V. Z., kreipdamasis dėl minėtų nekilnojamųjų daiktų registracijos teisėtumo, turėjo reikalavimo teisę, kitaip tariant, ar jis yra suinteresuotas asmuo ir turi teisę inicijuoti kitam asmeniui priklausančių pastatų teisinės registracijos panaikinimą.

Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nekilnojamieji daiktai - poilsio namelis, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantys (Duomenys neskelbtini) Alytaus rajone į pareiškėjo vardu įregistruotą žemės sklypą nėra įtraukti, šias aplinkybes pripažįsta ir pats pareiškėjas, paaiškindamas, kad žemė po minėtais pastatais iš visų pusių ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančia žeme, taigi jis tėra tik gretimo žemės sklypo, besiribojančio su žemės sklypu, kuriame yra ginčo pastatai, savininkas. Ginčo atveju sprendžiant apie pareiškėjo teisinį interesą bei reikalavimo teisę, pabrėžtina, kad prašymai išregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų reikalavimus yra nagrinėjami tokia pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti (išregistruoti) nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Tokius prašymus teritoriniam registratoriui turi teisę paduoti tik daiktą įgijęs asmuo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1d.). Šių teisės normų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjui jo nurodytais pagrindais nagrinėjamu atveju nesuteikta teisė reikšti pretenzijas bei paduoti prašymą dėl nuosavybės teise kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto išregistravimo, be to, pareiškėjas negalėjo nurodyti, kaip bei kokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės, teisėti interesai ir kokias teisines pasekmes jam asmeniškai sukurs ginčijamų sprendimų panaikinimas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pastatais, kurie yra šalia jo žemės sklypo, niekas nesirūpina, jie griūvantys ir yra avarinės būklės, jo reikalavimo teisės nepagrindžia. Teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nėra.

Vertinant V. Z. pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. gruodžio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu panaikintas 2008 m. lapkričio 11 d. Alytaus rajono apylinkėse teismo sprendimas ir atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pastatų, esančių (Duomenys neskelbtini) Alytaus rajone teisinės registracijos AB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu. Šio įsiteisėjusio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr.

60/57941) padaryta žyma apie šį juridinį faktą (b.l. 105). Tačiau Nekilnojamojo turto registre (b.l.42) yra likęs įrašas 4.2 apie Kauno valstybinės tiekimo įmonės patikėjimo teise valdomus pastatus atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys įrašyti. Teisinė registracija – tai atsiradusios subjektinės teisės įregistravimas remiantis dokumentais, pagrindžiančiais juridinio fakto atsiradimą ar pasikeitimą, kurios teisėtumas teismine tvarka gali būti nuginčytas tuo atveju, jeigu teisinė registracija atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. 1992 m. gegužės 1 d. Miroslavo apylinkės tarybos sprendimas Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“ (b.l. 52), yra tinkamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagrindas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio prasme, todėl šiuo pagrindu nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus Kauno valstybinės tiekimo įmonės vardu registruota pagrįstai, šio sprendimo teisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, pareiškėjo argumentai dėl šio tarybos sprendimo klastojimo, neteisėtumo, subjektyvūs. Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta tvarka taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių įregistruotos daiktinės teisės pasibaigimą, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, kad yra teisinės prielaidos dėl Kauno valstybinės tiekimo įmonės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės išregistravimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pripažintina, kad ginčijami 2009 m. vasario 9 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo ir 2009 m. kovo 16 d. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus, pagrįsti ir teisėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniu 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.