- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-668-211-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00327-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- R. N., I. B.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-668/2013 m.
Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00327-2013-9
2013 m. rugsėjo 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. N. bei nuteistosios I. B. ir jos gynėjo adv. Laimono Judicko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendžio, kuriuo jos nuteistos:
R. N. pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-05-16 iki 2012-05-17 (viena para);I. B. pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-05-17 iki 2012-05-18 (viena para).
R. N. nuteista už tai, kad 2012-05-16 apie 16.20 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 26 litus iš I. B. įgijo ne mažiau kaip 0,319 g miltelių, kurių sudėtyje 0,032 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią atsinešė iki šalia minėto namo stovėjusio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 30 litų pardavė Š. V..
I. B. nuteista už tai, kad 2012-05-16 apie 12.00 val. prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti iš D. A. įgijo ne mažiau kaip - 0,754 g miltelių, kurių sudėtyje 0,054 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį ne mažiau kaip 0,319 g miltelių, kurių sudėtyje 0,032 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino 2012-05-16 apie 16.20 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 litus pardavė R. N., o likusią dalį - 0,435 g miltelių, kurių sudėtyje 0,022 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino laikė su savimi iki 2012-05-17, kai apie 17.50 val. Vilniuje, Paberžės g. 2, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie iš jos paėmė 0,022 g minėtos psichotropinės medžiagos.
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo nuteisimu pagal LR BK 260 str. 1 d., tačiau nesutinka su realios bausmės paskyrimu, jos manymu, teismas netinkamai taikydamas bausmės individualizavimui turinčias reikšmės baudžiamojo įstatymo nuostatas, nuteisė apeliantę pernelyg griežtai, kas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad apeliantė nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai prisipažino, išsamiai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip padėdama tiek tirti nusikalstamą veiką, tiek nagrinėti bylą teisme. Apeliantės teigimu, visos šios aplinkybės rodo, kad ji yra kritiška savo ankstesniems poelgiams, yra padariusi reikiamas išvadas, nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą. Apeliantė įsitikinusi, kad gali pasitaisyti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės.
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. B. ir jos gynėjas taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį pakeisti ir apeliantei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad apklausos metu ji kalta prisipažino visiškai ir gailėjosi, ką lengvinančia aplinkybe nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neįvertino apeliantei skirtinos bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių, tokių, kaip pastarosios pagalba išaiškinant nusikalstamos veikos aplinkybes bei nustatant kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės asmenybę, į tai, kad I. B. anksčiau neteista, netekėjusi, šiuo metu augina mažametį vaiką, maitiną krūtimi ir prižiūri senyvo amžiaus močiutę. Apeliantės teigimu, mažamečio vaiko interesai šiuo atveju visiškai nebuvo įvertinti. Nurodoma ir tai, kad nors apeliantė ir buvo sulaikyta ir apkaltinta pagal LR BK 260 str. 1 d., tačiau narkotinių medžiagų pati nevartoja.
Skunde nurodoma, kad apeliantė disponavo labai nedidelio kiekio bei vertės narkotine medžiaga, kas nepanaikina jos kaltės dėl LR BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, pasak nuteistosios ir jos gynėjo, tai yra pakankama priežastis atsižvelgti į šias aplinkybes individualizuojant I. B. skiriamą bausmę. Skunde teigiama, kad egzistuoja visos aplinkybės, būtinos LR BK 62 str. taikymui, tai yra, apeliantė išlaiko mažametį vaiką, kurio nebūtų kam prižiūrėti, yra netekėjusi, gyvena su senyvo amžiaus močiute, kuriai reikalinga priežiūra. Skunde pažymima ir tai, kad apeliantė ženkliai pakeitė savo gyvenimo būdą, siekia atsikratyti narkotinės priklausomybės, kritiškai vertina savo elgesį, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, pasak apeliantų, darytina išvada, kad bausmės tikslai ir apeliantės resocializacija bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, paskiriant pastarajai auklėjamojo poveikio priemones.
Teismo posėdyje gynėjai ir nuteistoji R. N. skundus palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų R. N. bei I. B. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia apeliantės dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo taikymo, skiriant bausmes, nėra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, paskirdamas nuteistosioms laisvės atėmimo bausmes, numatytas įstatymo, reglamentuojančio jų baudžiamąją atsakomybę, sankcijoje, formaliai įvertino tiek jų padarytų nusikaltimų pobūdį, tiek aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų asmenybes. Toks formalus požiūris vertinant minėtas aplinkybes, sąlygojo netinkamą LR BK 41 str. ir 54 str. taikymą.
Kolegija, vertindama skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą dėl paskirtų nuteistosioms R. N. ir I. B. bausmių, mano, kad nustatant skirtinų bausmių rūšį, turi būti įvertintas apeliančių padarytų nusikaltimų pobūdis.
Bylos įrodymais nustatyta, kad tiek R. N., tiek I. B. buvo teisiamos pirmą kartą, nuteistos už tai, kad pardavė psichotropines medžiagas abi po vieną kartą, joms inkriminuotų nusikaltimų dalykas yra itin nedidelio kiekio: nuteistajai R. N. inkriminuotos parduotos psichotropinės medžiagos kiekis buvo 0,032 g., nuteistajai I. B. inkriminuotas psichotropinės medžiagos neteisėtas įgijimas su tikslu parduoti ar kitaip platinti, kurios kiekis 0,054 g., kai sutinkamai su LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio , didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, nedidelis kiekis tokios psichotropinės medžiagos yra laikomas nuo 0, 2 g.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas lengvinančią nuteistųjų atsakomybę aplinkybę, ja pripažino nuteistųjų prisipažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikaltimus, tačiau nevertino tų aplinkybių, kad tiek R. N., tiek I. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė asmenis, iš kurių neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas. I. B. nurodė D. A., kaip asmenį, iš kurio įgijo psichotropinę medžiagą, taip pat pripažino dalį psichotropinės medžiagos pardavusi nuteistajai R. N.. Pastaroji pripažino psichotropinę medžiagą neteisėtai įgijusi iš I. B. ir ją pardavusi Š. V. (b. t. 1, b. l. 109, 110-111, 116, 155, 156-157, 162, b. t. 2, b. l. 26, 27). Tokiais savo parodymais abi nuteistosios padėjo išaiškinant nusikalstamos veikos aplinkybes bei nustatant kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai turėjo būti pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri turėjo būti įvertinta skiriant bausmes.
Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuteistoji R. N. augina dukrą, gim. 2008-04-04 (b. t. 1, b. l. 122), nuteistoji I. B. augina dukrą, gim. 2012-11-02 (b. t. 2, b. l. 21), jos yra vienišos motinos . Abi praeityje neteistos (b. t. 1, b. l. 124-127, 176-178), prisipažino padariusios nusikaltimus ir gailėjosi, taip pat padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes bei nustatyti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Nuteistųjų R. N. ir I. B. padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.). LR BK 260 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų, be alternatyvių bausmių parinkimo, b ši bausmės rūšis ir buvo paskirta nuteistosioms, vienok tai nereiškia, kad bausmės rūšies, kuri yra numatyta įstatymo sankcijoje, taikymas yra tinkamai vykdomas teisingumas.
Pažymėtina, kad vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tik tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaujantis LR BK 54 str. 1 d., teismas bausmę skiria pagal šio Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta LR BK 54 str. 3 d.
Teisminėje praktikoje Lietuvos Respublikos 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusio asmens, visumos vertinimu ( 2K-228/201, 2K-528/2011, 2L-613/2012). Kaip jau minėta aukščiau, nors tiek R. N., tiek I. B. padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, tačiau byloje nustatytų nuteistųjų įgytų ir išplatintų psichotropinių medžiagų kiekis yra itin nedidelis, abi jos pardavė psichotropines medžiagas po vieną kartą, kas kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistųjų R. N. ir I. B. padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei, palyginus su rūšiniu neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pavojingumu, yra mažesnis, tą rodo ir jų asmenis apibūdinančios aplinkybės, jų šeiminė situacija , jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Tai įvertinus, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistosioms neatitinka BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintos bausmės paskirties ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. N. ir I. B. kaltomis pagal LR BK 260 str. 1 d., nepagrįstai jų atžvilgiu netaikė LR 54 str. 3 d.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendis dalyje dėl bausmių paskyrimo nuteistosioms R. N. ir I. B. keistinas.
Nuteistajai R. N., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. skirtina bausmė , nesusijusi su laisvės atėmimu, jai skirtinas laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą. Nuteistajai I. B., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu , jai skirtinas laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., nusprendė :
nuteistosios R. N. bei nuteistosios I. B. ir jos gynėjo adv. Laimono Judicko apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį pakeisti:
R. N., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1d., pritaikius LR BK 54 str. 3d., paskirti laisvės apribojimą 1 (vienerius) metams, šio laikotarpio metu ją įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
I. B., pripažintai kalta pagal LR BK 260 str. 1d., pritaikius LR BK 54 str. 3d., paskirti laisvės apribojimą 1 (vienerius) metus , šio laikotarpio metu ją įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Išaiškinti R. N. ir I. B., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jos privalo nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, kad privalo vykdyti teismo įpareigojimą .
Bausmės pradžią R. N. ir ir I. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jį vykdančiai institucijai.
Į paskirtos bausmės laiką R. N. įskaičiuoti laiką nuo nuo 2012-05-16 iki 2012-05-17, vieną parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom.
Į paskirtos bausmės laiką I. B. įskaičiuoti laiką nuo 2012-05-17 iki 2012-05-18, vieną parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom.
Kardomąsias priemones R. N. ir I. B. panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo.