- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1314-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-21017-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. P.
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovo atstovei S. T., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1022-54/2011 pagal pareiškėjos R. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Š. prašė atnaujinti Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus; nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 200 kv.m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini)) ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-25 įsakymo Nr. 02-01-7761 pakeitimo ir piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilės patvirtinimo (Kauno m.)“ Nr. 02-01-12993.
Pareiškėja nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka ir laiku pareiškėjos tėvas M. P. ir pareiškėjos teta Z. R. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į jų tėvo J. P. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Prašymuose be pareiškėjų taip pat buvo nurodyti ir kiti pretendentai - P. V., P. J.. Institucijai sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, o tuo pačiu, pretendentų prašymų pagrįstumą, buvo paaiškinta, jog trūksta jų tėvo J. P. mirties faktą patvirtinančių dokumentų. 1992-08-05 Kauno miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., gimęs (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Vilijampolės rajone žydų gete. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ilgą laiką nebuvo sprendžiamas, ir nėra išspręstas iki šiol: Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-03-08 įsakymu Nr.01-114 buvo sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste. Šios komisijos 2002-05-28 protokolu Nr. 65 buvo nutarta, kad M. P. ir kt. nepakanka dokumentų, pasiūlyta kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Protokolo nutarimas pretendentams įteiktas nebuvo, o apie tai, kad institucija nusprendė nelaikyti pakankamu įrodymu Kauno apskrities archyvo pažymėjimo apie nuosavybės valdymą pretendentai nežinojo. Pretendentė Z. R. mirė 2003-04-13. 2008-10-31 Kauno apskrities viršininko administracija parengė pažymas be registracijos numerių apie tai, kad M. P. ir Z. R. nepateikus nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų, siūloma išbraukti juos iš piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduoti neatlygintinai eilės sąrašų Nr. 1386, Nr. 1387. Apie šį sprendimą pretendentai taip pat nebuvo informuoti. Pareiškėja R. Š. yra Z. R. procesinių teisių perėmėja, kadangi teta visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjai. M. P. ir Z. R. pateikdami prašymus atkurti nuosavybės teises išreiškė valią atkurti nuosavybės teises - natūra. Nepaisant pretendentų prašymų grąžinti nuosavybės teises natūra, institucija pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir įtraukė pareiškėjus į eilę naujiems sklypams gauti. Kada ir kaip pretendentai pakeitė savo valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, kada buvo įtraukti į sąrašus gauti neatlygintinai žemės sklypus, nuosavybės teisių atkūrimo byloje duomenų nėra. Tik iš Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimo į ieškinį paaiškėjo, kad 2008-11-24 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-12993, kurio nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Taip pat nėra ir 2008-06-25 įsakymo Nr.02-01-7761. Z. R. ir M. P. valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo buvo pareiškę ir jos nekeitė. Byloje nėra duomenų, kada institucija ir kokiu pagrindu įtraukė pretendentus į eilę gauti lygiaverčius sklypus, ar pretendentai buvo informuoti apie institucijos sprendimą. Pareiškėjos nuomone, Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai vilkino pretendentų prašymų išsprendimą, netinkamai vertino pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, 2002-05-28 protokolu Nr. 65 priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą, neaišku kada ir kokiu pagrindu institucija pretendentus įtraukė į eilę gauti naujus žemės sklypus. Dėl šių aplinkybių prašo panaikinti 2008-11-24 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-12993.
Taip pat pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašė patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad J. P., iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė 200 kv.m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities archyvo išduoti dokumentai - J. P. 1934-06-08 prašymas Nr. 3700 Kauno apskrities statybos komisijai, kuriame nustatyta, kad žemė valdoma pirkimo dokumentu, sklypo plotas - 200 kv.m., nurodyti kaimyniniai sklypai. Daugiau duomenų Kauno apskrities archyve nerasta. Žmonės beveik 20 metų siekia atkurti nuosavybės teises, laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau iki šiol nuosavybė neatkuriama ir netgi ne tik neatkuria, bet dar ir 2008 m. yra priimami įsakymai, pažeidžiantys pareiškėjos teises.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams. Nurodė, kad Z. R. ir kiti pretendentai nebuvo informuoti apie tai, kad Kauno apskrities archyvo dokumentai nėra pakankami nuosavybės teises įrodyti. Mano, kad įstatymo nustatytą terminą Z. R. praleido dėl to, kad nebuvo tinkamai informuota. Terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl pateisinančių priežasčių, nes niekada nebuvo informuota apie tai, kad privalo pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjos tėvas bei teta turi ir turėjo teisę susigrąžinti tėvo J. P. nuosavybę valdytą iki 1940 metų, tačiau iki šiol jų prašymai neišspręsti, nors turėjo būti sprendžiami. Jei jau negalima buvo atkurti nuosavybės teisių toje vietoje, tai turėjo būti siūloma kita vieta, o ne žmones išbraukti iš sąrašų jiems net nepranešus. Be to, nuosavybės teises atkurti galima, kadangi žemė toje vietoje iki šiol neužstatyta. Tik dalis sklypo yra užstatyta - ten pastatyta apžvalgos aikštelė. Prašydama atstatyti praleistą terminą pareiškėja siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę neteisėtai nacionalizuojant turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies: atnaujino Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 200 kv.m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini)). Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu; panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-25 įsakymo Nr.02-01-7761 pakeitimo ir piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilės patvirtinimo (Kauno m.)“ Nr. 02-01-12993 dalį dėl Z. R. a.k. (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš eilės piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai; priteisė valstybei iš pareiškėjos R. Š. 96,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Dėl reikalavimo atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą dokumentų pateikimui
Teismas pripažino, kad tinkamai ir laiku realizuoti teises į nuosavybės teisių atkūrimą, Z. R. sutrukdė teisingos informacijos stoka bei už nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą atsakingų Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų neveikimas. Nurodė, kad Z. R. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo turėtą žemę prašymą pateikė tinkamai ir laiku, dar 1991 metais (b.l. 39). Tai, kad nepakanka pateiktų dokumentų Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-03-08 įsakymu Nr. 01-114 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste nusprendė tik 2002-05-28 (1t. b.l. 26-27), t.y. tik po 11 metų nuspręsta, kad dokumentų trūksta ir pasiūlyta kreiptis į teismą. Pagal tuo metu galiojusią LR Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakciją dokumentų pateikimo terminas 2002-07-01. Teismo nuomone, 1 mėnuo yra labai jau trumpas terminas kreiptis į teismą, net jei asmuo žinotų, apie tokią būtinybę. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Z. R. nežinojo, kad nepakanka dokumentų nuosavybės teisėms į jos tėvo J. P. turėtą žemę atkurti ir kad ji turi kreiptis į teismą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad 2002-05-28 Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-03-08 įsakymu Nr. 01-114 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio protokolas ar jo išrašas būtų išsiųstas Z. R. ar M. P.. Nuosavybės teisių byloje esantis pareiškėjos parašas, kad ji minėtą protokolą gavo 2002-08-19 patvirtina pareiškėjos žodžius, kad tiek Z. R., tiek M. P. domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo klausimais ir lankydavosi Žemėtvarkos skyriuje. Suinteresuotas asmuo prašė termino neatnaujinti motyvuodamas tuo, kad pareiškėja 2002-05-28 minėtos komisijos protokolą gavo dar 2002-08-19 ir iki 2003-12-31 buvo pakankamai laiko pateikti reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spręsti. Teismas pažymėjo, kad 2002-08-19 kai pareiškėja gavo minėtos komisijos posėdžio protokolo išrašą, dokumentų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs. Ir tik 2002-10-15 įstatymu Nr. IX-1139, kuris įsigaliojo 2002-10-25 šis terminas buvo pratęstas iki 2003-07-01, o vėliau dar kartą 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 pratęstas iki 2003-12-31. Be to, teismas nurodė, kad nėra duomenų, kad R. Š. tuo metu būtų turėjusi įgalinimus tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą Z. R. ar M. P. vardu. Pareiškėja tik po Z. R. mirties 2003-04-13, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu tapo jos teisių perėmėja (3 t. b. l. 78). LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas buvo ne kartą keistas. Suprasti įstatymą su visais jo pakeitimais buvo sudėtinga specialistams, o juo labiau eiliniam žmogui. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2002 metais Z. R. buvo jau garbingo amžiaus (85 metų) ir netrukus, dar iki galutinio termino (2003-12-31) pabaigos, 2003-04-13 mirė (3 t. b. l. 77). Nurodytas priežastis teismas pripažino svarbiomis termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleidimo priežastimis, todėl terminą atnaujino.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas laikė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi šiuo atveju yra kalbama apie 200 kv. m., kurį pareiškėjos senelis J. P. valdė nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos, o ne apie 0,15 ha žemės sklypą, kuris priklauso valstybei ir dėl kurio yra bendrasavininkų susitarimas, o reikalavimo dėl namo valdymo nuosavybės teise teismui nėra pareikšta. Teismas nurodė, kad 1991-10-30 Kauno valstybinio archyvo pažymėjime (1 t. b.l. 49) nurodyta, jog Kauno apskrities statybos komisijos archyviniame fonde lapių valsčiaus privačių namų statybos bei remonto dokumentų byloje rastas P. J. 1934-06-08 prašymas Kauno apskrities statybos komisijai, dėl leidimo pastatyti gyvenamąjį namą ir tvorą (duomenys neskelbtini) ir, kad dokumente pažymėta , jog „ P. J. nuosavybės teisėmis valdo 200 kv.m. žemės sklypą“. Taip pat nurodyta, kad daugiau dokumentų nerasta. Byloje taip pat yra J. P., gyv. (duomenys neskelbtini) medinio namo pastatymo planas, taip pat yra J. P. prašymas Statybos komisijai leisti statyti gyvenamąjį namą ir tvorą (1 t. b.l. 11), kuriame nurodyti kaimyninių sklypų savininkai, taip pat nurodyta, kad bus statomas medinis, vieno aukšto namas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Tvėrių g. 23, Kaune yra 1 aukšto, medinis gyvenamasis namas, pastatytas 1936 metais. Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog būtent šis namas buvo pastatytas pagal J. P. prašymą Kauno apskrities Statybos komisijai. Vadinasi leidimas J. P. namo statybai buvo išduotas. Tiek pagal dabartinį Statybos įstatymą, tiek pagal tuo metu galiojusius įstatymus statytojas žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu. Teismo nuomone, jei J. P. nurodyti duomenys apie žemės nuosavybę nebūtų teisingi, jam leidimas statyti namą nebūtų išduotas. Taip pat teismas nurodė, jog tai, kad J. P. nuosavybės teise valdė 200 kv. m. žemės sklypą pripažino ir suinteresuotas asmuo, kuris nurodė, kad nėra aišku kurioje vietoje pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra J. P. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdytas 200 kv. m. žemės sklypas, t.y. suinteresuotas asmuo J. P. nuosavybės neneigė. Tai, kad suinteresuotas asmuo pripažino, jog J. P. žemės sklypą valdė nuosavybės teise patvirtina ir tai, kad po 2002-05-28 Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste priimto sprendimo, 2008-06-25 priėmė įsakymą Nr. 02-01-7761, kuriuo Z. R. ir M. P. įtraukė į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai. Kitų įrodymų nėra išlikę.
Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-11-24 įsakymo Nr. 02-01-12993 panaikinimo
Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra 2008-06-25 įsakymo Nr. 02-01-7761, kuriuo Z. R. ir M. P. įtraukti į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje matyti, kad 2007-06-13 Z. R. buvo siųstas raštas su nurodymu, kad per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo nepateikus dokumentų, jog ji kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, Kauno apskrities viršininkas priims įsakymą dėl nuosavybės teisių neatkūrimo, tačiau 2008-06-25 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo Z. R. ir M. P. įtraukė į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, o po kelių mėnesių iš tos eilės išbraukė. Iš tiesų nėra aišku kokiu pagrindu Z. R. ir M. P. buvo įtraukti į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, o taip pat iš jos išbraukti. Įvertinęs šias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat tai, kad Z. R. yra atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus, teismas panaikino 2008-11-24 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-12993 dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-25 įsakymo Nr. 02-01-7761 pakeitimo ir piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilės patvirtinimo (Kauno m.), dalį, kuria Z. R. išbraukta iš eilės piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti visą įsakymą, kadangi jis susijęs ne tik su Z. R., bet su daugeliu kitų asmenų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškimą dalyje, kurioje prašoma atnaujinti Z. R., a/k (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, atmesti, o dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą bylą nutraukti; tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra bylos nutraukimo pagrindų dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė atnaujinti Z. R., a/k (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus. Iš teismo sprendimo nėra aišku, koks terminas buvo atnaujintas: ar pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, ar giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Termino "pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus" atnaujinimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Ieškovė prašė būtent tokio termino atnaujinimo, reikalavimas nėra aiškus, ieškovė tikslindama ieškinį jo nepatikslino, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai tenkino tokį reikalavimą. Be to, teismo sprendimo motyvai yra prieštaraujantys vieni kitiems. Teismas teigdamas, kad ieškovė protokolo išrašo kopiją gavo 2002 m. rugpjūčio 19 d., tuo būdu laikydamas, kad pretendentai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo byla, iš ko darytina išvada, kad apie dokumentų nepakankamumą pretendentai žinojo, tuo pačiu teigia, kad pretendentai nežinojo apie tai, kad Kauno apskrities archyvo pažymėjimas nėra pakankamas įrodymas apie nuosavybės valdymą. Teismas kaip vieną iš pagrindinių motyvų termino atnaujinimui nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija neteikė informacijos pretendentams bei ieškovei, tačiau to nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Anaiptol, byloje esantys įrodymai, tokie kaip pranešimų siuntimas pretendentams jų nurodytais adresais, priimti sprendimai įrodo, kad Kauno apskrities viršininko administracija dėjo visas pastangas informuoti pretendentus apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Apeliantas neturėjo/neturi pareigos nuolat informuoti pretendentų bei teikti jiems informaciją raštu, jiems to neprašant. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, taip pat į teismo sprendime patvirtintą aplinkybę, kad 2002 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolo išrašo kopija buvo pateikta R. Š. 2002 m. rugpjūčio 19 d., šį faktą patvirtina ant išrašo padaryti įrašai "vienas egzempliorius paimtas teismui, 2002.08.19" ir ieškovės R. Š. parašas, taip pat teismo teigiamos aplinkybės, kad iki to laikotarpio pretendentai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo byla, darytina išvada, kad tiek pretendentai, įskaitant Z. R., tiek pati ieškovė, žinojo apie tai, kad dokumentų nepakanka. Nepaisant to, pretendentė Z. R. nesikreipė į teismą, nedėjo pastangų įstatymo nustatytu laiku gauti ir pateikti trūkstamus dokumentus. Nei ieškovė, nei teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė jokių svarbių, nuo asmens valios nepriklausiusių priežasčių, kurios buvo objektyvi kliūtis pretendentei laiku pasinaudoti įstatyme suteikta teise. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, nei nurodyta aplinkybių, kad tokios priežastys egzistavo. Be to, ir pati R. Š. daugiau kaip 7 metus (nuo 2002 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. spalio 31 d. ieškinio padavimo teismui šioje civilinėje byloje) nedėjo jokių pastangų pateikti trūkstamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje, o praleidusi įstatyme numatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentams, beveik 6 metus pati nesikreipė į teismą su prašymu tokį terminą atnaujinti.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 200 kv.m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja prašymą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, grindė Kauno apskrities archyvo išduotu dokumentu - J. P. 1934 m. birželio 8 d. prašymu Nr. 3700 Kauno apskrities statybos komisijai, kuriame, anot pareiškėjos, nustatyta, kad žemė valdoma pirkimo dokumentu, sklypo plotas - 200 kv. m., nurodyti kaimyniniai sklypai. Tačiau nei pirkimo sutarties, sudarytos laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, nei kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad J. P. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 200 kv. m. žemės sklypą, pareiškėja nepateikė ir jokiais kitais dokumentais negrindė savo prašymo. Teismas, tenkindamas pareiškimą šioje dalyje, neatsižvelgė į kitus atkūrimo byloje esančius įrodymus, nevertino apelianto atsiliepimuose pateiktų argumentų ir motyvų. Be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pats sau prieštarauja teigdamas, kad žemės sklypas, kuris galimai buvo valdomas nuosavybės teise J. P. yra (duomenys neskelbtini), kur yra gyvenamasis namas, pastatytas 1936 m., toliau teigia, kad „yra kalbama apie 200 kv.m., kurį pareiškėjos senelis J. P. valdė nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos, o ne apie 0,15 ha žemės sklypą, kuris priklauso valstybei." Apeliantas nurodo, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 0,15 ha, todėl nesuprantama, kaip toje pačioje vietoje esantis sklypas galėtų būti 200 kv. m. Teismas priimdamas sprendimą jį grindė minėtu Kauno apskrities archyvo išduotu dokumentu, kuriuo remiantis nustatė, kad J. P. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė būtent 200 kv. m. žemės sklypą. Paties asmens, kurio nuosavybės teisės į žemės sklypą keliamas, prašymas nelaikytinas pakankamu įrodymu žemės sklypo valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. faktui įrodyti, taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu, nustatant kokio ploto žemės sklypas buvo valdomas, jei valdymo faktas visgi buvo. Netgi tuo atveju, jei J. P. nuosavybės teisėmis būtų valdęs 200 kv. m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 1934 m. paduodamas prašymą, tai nėra pakankamu įrodymu, kad jį valdė nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos. Todėl, apelianto nuomone, teismas sprendimo nepagrindė. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodinėjimo vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 185 str.), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo dalį dėl Z. R., a/k (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš eilės piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai. Pareiškėja tiek 2009 m. gruodžio 28 d., tiek 2010 m. gegužės 4 d. patikslintame ieškinyje teigė, kad ji apie Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 02-01-7761 ir apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą sužinojo tik susipažinusi su nuosavybės teisių atkūrimo byla bei su Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimu į ieškinį. Be to, pareiškėjos žinojimą apie minėtus Kauno apskrities viršininko įsakymus, tarp jų ir apie ginčijamą įsakymą, patvirtina ir pirminiame 2009 m. spalio 31 d. ieškinyje dėstomos aplinkybės apie tai, kuriais eilės numeriais buvo įrašyti M. P. ir Z. R., taip pat dėstomos aplinkybės, kad jie buvo išbraukti iš sąrašų eilės. Todėl, apelianto nuomone, laikytina, kad pareiškėja apie šiuos įsakymus žinojo (ar/ir turėjo žinoti) gerokai anksčiau. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą pareiškėja sužinojo tik Kauno apskrities viršininko administracijai pateikus atsiliepimą į ieškinį, t.y. 2009 m. lapkričio 30 d., pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti. Reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą, pareiškėja pareiškė tik 2010 m. gegužės 4 d. patikslintame ieškinyje, t. y. praėjus beveik pusei metų nuo tos dienos, kai ji apie ginčijamą įsakymą sužinojo. Byloje nėra nurodyta jokių svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, dėl ko ji anksčiau neginčijo Kauno apskrities viršininko įsakymo, nors, kaip pati pripažįsta, apie jį žinojo.
Todėl apelianto nuomone, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, byla dalyje dėl administracinio teisinio pobūdžio reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą, nutrauktina, paaiškėjus, kad prašymas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti.
Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra bylos nutraukimo pagrindų dalyje dėl minėto reikalavimo, tuomet, apelianto nuomone, šis reikalavimas turėtų būti atmestas, nes teismas, panaikindamas Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą dalyje, nenurodė ginčijamo įsakymo negaliojimo pagrindų bei jo priėmimo neteisėtumo, nenurodė kokių teisės aktų pagrindu ginčijamas įsakymas naikinamas, taip pat nenurodė, kokius pareiškėjos interesus galimai pažeidė ginčijamas įsakymas. Be to, teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į pareiškime išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Pareiškėja 2010 m. gegužės 4 d. patikslintame ieškinyje teigė, kad pretendentai M. P. ir Z. R. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises natūra ir kad savo valios nėra pakeitę, taip pat teigė, kad "neaišku, kada ir kokiu pagrindu, institucija pretendentus įtraukė į eilę gauti naujus žemės sklypus", taip pat teigia, kad nebuvo pagrindo įtraukti pretendentus į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai. Pareiškėja teismo posėdžių metu ne kartą patvirtino, kad yra prašoma nuosavybės teises atkurti natūra ir kad valia dėl atkūrimo būdo nėra pakeista. Pareiškėja ginčydama Kauno apskrities viršininko įsakymą nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukels įsakymo panaikinimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, toks sprendimas prieštaraus tiek pretendentės Z. R., tiek pačios pareiškėjos pareikštai valiai, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Be to, apeliantas nurodo, kad Z. R. ginčijamu įsakymu buvo išbraukta iš eilės piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, tuo pagrindu, kad nebuvo pateikti nuosavybes teises pagrindžiantys dokumentai ir nustačius, kad nėra pagrindo suteikti naują žemės sklypą neatlygintinai. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esanti 2008 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. 05-1308 prie ginčijamo įsakymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai nusprendė atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams. Tai patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai dokumentai, tačiau ir apelianto pateikti duomenys: priėmė ginčijamą įsakymą išbraukti pareiškėją Z. R. iš eilės, nepateikus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo pateikti, institucija papildomų dokumentų niekada pateikti neprašė, ginčo dėl giminystės dokumentų nepateikimo nebuvo. Nors įstatymu nustatyti reikalavimai dėl senaties terminų riboja galimybes ginti pažeistas teises, tačiau tokio pobūdžio bylose sprendžiama atsižvelgiant į prioritetinę teisingumo principo ir viešo intereso - realios pažeistų teisių apsaugos - gynybą. Apeliantas, kaip viešojo administravimo subjektas, naudojosi savo valdiniais įgaliojimais, viršydamas savo kompetencijos ribas, jei ir neįvykdė pretendentai kokių nors reikalavimų, tai tik dėl savo neveikimo. Pareiškėjos teta ir tėvas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikė visus turimus dokumentus, vienintelis trūkumas buvo senelio mirties liudijimo nepateikimas. Dėl tos priežasties, pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai patvirtina byloje pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4073/92. Jokių kitų dokumentų pateikti žemėtvarkos tarnyba nereikalavo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pretendentams pateikus 1992 m. dokumentus ir prašymą atkurti nuosavybės teises, institucija privalanti priimti sprendimą nuo 1992 m. iki 1997 m. jokių veiksmų dėl sprendimo priėmimo neatliko.
2. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 1991 m. spalio 30 d. buvo pateiktas Kauno apskrities archyvo pažymėjimas, kuris institucijai, pateikimo momentu tiko. Be to, paties apelianto veiksmai patvirtina, kad šio dokumento pakako patvirtinti nuosavybės teises ir pretendentai buvo įtraukti į eilę gauti neatlygintinai žemės sklypą Kauno mieste. Būtent bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, šalys neturėdamos tai patvirtinančių dokumentų, faktus įrodinėja liudytojų paaiškinimais, netiesioginiais įrodymais. Be archyvo pažymėjimo byloje buvo pateiktas statybos leidimas, užregistruotas Kauno apskrities Statybos komisijoje, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypas valdomas nuosavybės teise.
3. Dėl reikalavimo panaikinti iš dalies Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymą, apeliantas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, nes būtent pareiškėją atstovaujant buvo kreiptasi į žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos nuorašų gavimo, tačiau su bylos medžiaga skundžiamas įsakymas nebuvo pateiktas. Neturint skundžiamo akto pareiškėja neturėjo nei galimybės su juo susipažinti, nei pateikti skundą, nes LR Administracinių bylų teisenos
Šalies argumentai
įstatymas, o taip pat LR Civilinio proceso kodeksas numato, kad skundžiant aktą ar ginčijant sandorį privaloma pateikti skundžiamo ar ginčijamo dokumento nuorašą, todėl būtent 2009 m. gruodžio 28 d. prašėme pakartotinai, kad atsakovas pateiktų minėtus įsakymus (I t. b.1.75). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad įsakymus pateikė su atsiliepimu į pirminį pareiškimą, nes 2010 m. sausio 5 d. skundžiamą įsakymą pateikti pakartotinai įpareigota Kauno apskrities viršininko administracija. Gavus skundžiamą aktą ir buvo patikslintas pareiškimas, tačiau vėlgi, CPK 113 str. 2 d. numato, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų nėra daug, todėl apeliantui taip pat galiojo civilinio proceso kodekso nuostatos dėl dokumentų nuorašų įteikimo. Pareiškėja negalėjo žinoti, kurią konkrečiai dieną apeliantas pateiks įsakymą, nei pareiškėjai, nei jos atstovui šis dokumentas nebuvo įteiktas dėl nežinomų priežasčių, tik susipažinus su jais teisme, pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjos R. Š. teta Z. R., kurios teises 1994-06-03 testamento pagrindu (t.1, b. l. 9) perėmė pareiškėja, kartu su kitais pretendentais, t. y. V. P. ir J. P., dar 1991-12-18 yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 200 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė aukščiau paminėtų pretendentų tėvas J. P., miręs 1941-07-01.
Bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio bylos nagrinėjimo metu, tarp šalių vyko ginčas ne tik dėl įrodymų pakankamumo, bet ir dėl galimybės juos vertinti CPK nuostatų prasme, todėl teisėjų kolegija, netenkindama apeliacinio skundo pažymi, kad CPK 329 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas procesinės teisės normų pažeidimų, kuriuos pirmosios instancijos teismui padarius, atsiranda besąlygiškas pagrindas aukštesnės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos sprendimą. Kadangi teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė – akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje tarp šalių esančio ginčo faktines aplinkybes, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja.
Tuo pačiu teisėjų kolegija dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų pasisako sekančiai:
Dėl termino Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymui apskųsti
Atkūrimo tvarkos įstatyme nustatyti sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo terminai, apibrėžiantys įstatyminę nuostatą, kad sprendimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos. Toks terminas nustatytas nuosavybės teisų atkūrimui tiek natūra, tiek kompensuojant. Byloje nustatyta, jog galutinis dokumentas, patvirtinantis, kad nuosavybės teisėms atkurti pakanka duomenų buvo Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. įsakymas Nr.02-01-7761 (t.2, b. l. 65). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negalėjo paaiškinti, kokiais nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais Kauno apskrities viršininkas vadovavosi, priimdamas 2008 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 02-01-7761 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilės patvirtinimo (Kauno m.)“, kuriuo M. P. ir Z. R. buvo įtraukti į eilę neatlygintinai gauti naują žemės sklypą Kauno mieste.
Nuosavybės teisių atkūrimo byloje 2008 m. birželio 25 d. įsakymo ir skundžiamo 2008 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 02-01-7761 pakeitimo ir piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilės patvirtinimo (Kauno m.)“ nėra. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad prieš priimant 2008 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-12993 pretendentai privalomai turėjo būti informuoti apie jau priimtą sprendimą išbraukti piliečius iš sąrašų, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai.
Apeliacinio skundo argumentas dėl LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino ginčyti administracinį teisės aktą atmestinas, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Šis prieštaravimas pasireiškia tuo, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai šis administracinis aktas buvo įteiktas ieškovei. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skundžiamas administracinis aktas ieškovės atstovui reikalaujant nebuvo įteiktas, šio akto nėra nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad institucija priėmusi administracinį aktą informavo suinteresuotus asmenis. Teismui pakartotinai pareikalavus pateikti skundžiamą aktą, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui ginčijamus aktus, tačiau neįteikė šio akto egzemplioriaus trečiajam asmeniui M. P. ir ieškovei R. Š..
Skundžiamo administracinio akto pateikimas byloje (2010 m. sausio 18 d. t. 2, b. l. 2) nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovei turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas nuo šios datos, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad pareiškėja, gavusi nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijas, laiku kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo į teismą. Būtent atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (buvusi Kauno apskrities viršininko administracija) dėl nežinomų priežasčių vilkino skundžiamo įsakymo įteikimą susipažinti pretendentams, tuo pažeidė jų teises tinkamai įgyvendinti savo teisę apskųsti galimai nepalankų sprendimą bei pažeidė imperatyvias teisės normas informuoti pretendentus apie priimtus ir galimai skundžiamus administracinius aktus. Nesant duomenų apie ginčijamo įsakymo įteikimą, nėra pagrindo spręsti, kad terminas apskųsti administracinį aktą yra praleistas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo
Juridinę reikšmę turinčių faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma, pasireiškianti tuo, jog: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinė reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad tik esant išvardintų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje.
Kaip matyti iš byloje surinktų dokumentų, ginčo atveju pretendentai įstatymo nustatytu laiku ir tvarka, t. y. 1991 m. pateikė giminystės ryšį su savininku ir jo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir po 7 metų, t. y. Kauno apskrities viršininko 1998 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 01-3689 buvo įtraukti į piliečių, kuriems rengiami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir naujų žemės sklypų suteikimo, sąrašų tvirtinimo (t.3, b. l. 13-15). Duomenų dėl dokumentų nepakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo, todėl pretendentai pagrįstai ir teisėtai buvo įsitikinę, kad dokumentų, pagrindžiančių nuosavybės teises, pakanka.
Iš byloje surinktų dokumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėja, susipažinusi su nuosavybės teisų atkūrimo byla, 2009 m. suprato, jog suinteresuotas asmuo, neinformuodamas pretendentų, priėmė priešingą sprendimą – kad pretendentų duomenų patvirtinančių nuosavybės teises nepakanka. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pakankamų netiesioginių įrodymų dėl nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos J. P. valdyto 200 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei juridinio fakto nustatymo buvimo. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų galėjusių įtakoti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje buvo įvardyta kaip pareiškėja, o atsakovas kaip suinteresuotas asmuo) nepadarė, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir teisėtą sprendimą.
Šią kolegijos išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pateikė naujus rašytinus įrodymus, kurie tik patvirtina faktą, jog buvęs savininkas iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme pateikta archyvo medžiaga apie tai, kad šalutiniuose archyvo dokumentuose – Statybos ir sauskelių inspekcijos archyviniame fonde, sklypų skaldymo byloje esančio Č. ir A. B. bei O. B. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 1935-07-10 braižinyje užfiksuota 890 kv. m. žemės užpardavimas P. J., paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų nebuvimo. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentas, dėl nepagrįstai nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, atmestinas ir tuo pagrindu, kad jis prieštarauja paties apelianto pateiktam Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. įsakymui Nr. 02-01-7761, kuriuo pretendentai M. P. ir Z. R., kaip pateikę nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, antrą kartą įtraukti į sąrašus piliečių, kuriems suteikiami neatlygintinai nauji žemės sklypai Kauno mieste. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teise, jas gerbti ir ginti. Pati institucija priimdama vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, turi užtikrinti pretendentų teisėtų lūkesčių principus ir gerbti šias teises, bei stengtis kuo greičiau įvykdyti savo sprendimus.
Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į tai, jog nuosavybės teisų atkūrimo pretendentams klausimas ginčo atveju dar nėra įstatymo nustatyta tvarka išspręstas, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 puntas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.