Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1485-794/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
2S-1485-794/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12090-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1485-794/2017Proceso Nr. 2-68-3-12090-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.10; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (apelianto) S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio G. B. veiksmus, atliekamus 2017 m. vasario 15 d. antstolio priimtų procesinių dokumentų pagrindu iki kol antstolis G. B. išnagrinės pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą stabdyti antstolio veiksmus motyvavo, nurodydamas, kad antstolis vykdo nusikalstamas veikas, prisidengdamas procesiniais veiksmais, tačiau teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis pareiškėjo atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus, vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1633-816/2016, tačiau teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų apie tai, kad šis vykdomasis dokumentas butų išduotas neteisėtai ar būtų vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus byloje nėra, o vien tik pareiškėjo teiginių apie galimą grėsmę jo interesams nepakako, teismui siekiant įvertinti, ar yra pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taip pat kreiptis į atitinkamas institucijas, ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl teisėjo veiksmų, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant bendruosius teisės principus, nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas prigimtines teises ir laisves, teisės aktus, nutartis nemotyvuota. Pateiktų procesinių dokumentų esmė yra akivaizdi ir jų nepaneigiami faktiniai duomenys yra nurodyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Vykdomasis raštas Nr. e2-1633-816/2016 yra niekinis ir negaliojantis nuo pat priėmimo momento. Teismas nesusipažino su bylos medžiaga išsamiai, dėl ko priėmė formalią nutartį, rėmėsi subjektyvia nuomone.Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, dėl kurių teismas apelianto atskirąjį skundą turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, o tiesiog deklaratyviai formuoja tokį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos esmę, nenustatė, kad šiuo atveju egzistuotų išimtinės aplinkybės, lemiančios žodinio proceso būtinumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 2-851/2014).Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Minėta norma neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog jo skundas turi galimybę būti patenkintu. Kaip matyti iš pareiškėjo 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto pareiškėjo skundo antstoliui kopijos pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo pačiame skunde, tačiau neprideda jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas skunde kaltina antstolį nusikalstamų veikų darymu, kelia abejones vykdomojo rašo Nr. e2-1633-816/2016 tikrumu. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų, jog būtina nedelsiant stabdyti vykdymo veiksmus, nenurodo jokių pagrįstų argumentų, o toliau tik kaltiną tiek antstolį, tiek teismų sistemą. Apeliantas akivaizdžiai yra susijęs su neva nepagrįstai pradėto vykdymo pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1633-816/2016 sustabdymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms ir ištirtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti esant teisines prielaidas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis)Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apelianto S. F. skundas dėl antstolio veiksmų teismui su antstolio patvarkymu dėl skundo netenkinimo buvo persiųstas 2017 m. kovo 29 d. ir pradėta civilinė byla Nr. 2YT-19698-466/2017. Šiuo metu byla yra išnagrinėta ir skundas dėl antstolio veiksmų atmestas Vilniaus miesto apylinkės teisumo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.). Ši nutartis atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra įsiteisėjusi, todėl galutinis procesinis sprendimas byloje dėl skundo dėl antstolio veiksmų laikytinas priimtu ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra praradusi aktualumą. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė neteisėtų veikų požymių, todėl nėra pagrindo pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. priimta nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, yra pagrindas atmesti apelianto siūlymą kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį priėmusio teisėjo neva padarytų pažeidimų. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į jų šalutinį pobūdį, plačiau neaptariami, kaip neturintys reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo S. F. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas