- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- I3-879-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09461-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- D. C.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Švenčionių skyriaus
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. C. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Švenčionių skyriaus, dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. C. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Švenčionių skyriaus (toliau – ir NŽT Švenčionių skyrius) 2023 m. spalio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 14 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) iš esmės ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Paaiškina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu Žemės sklypas buvo padalytas į tris sklypus, nes Žemės sklype yra bendrojo naudojimo kelias. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino IĮ „Busolė“ matininko parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nustatytus kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad bendro naudojimo kelio vienas sklypas dalinamas į tris sklypus, iš kurių vienas yra visiškai neracionalus naudoti dėl mažo ploto, bendro naudojimo kelio realiai niekada nebuvo ir nėra, juo niekas nesinaudojo, jis veda į pelkę, o ne prie kitiems asmenims priklausančių sodybų ar žemės sklypų, todėl kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama jį panaikinti, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. NŽT taip pat netenkino jos skundo dėl teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo, todėl ji su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti NŽT 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi jos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad iki šiol buvo sprendžiama tik dėl kelio panaikinimo, tačiau niekada nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės perkelti kelią, einantį per jos žemės sklypus, už jos žemės sklypo, todėl ji 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Švenčionių skyrių „Dėl kelio perkėlimo“. Atkreipė dėmesį, jog perkėlus kelią už jos žemės sklypo ribų, žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miško ūkio paskirties žemės sklypų savininkams būtų žymiai patogiau patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tačiau atsakovas NŽT Švenčionių skyrius, atsakydamas pareiškėjai į 2023 m. rugsėjo 14 d. prašymą nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą. NŽT laikosi pozicijos, jog žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias, kuris užtikrina galimybę privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miško ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bendro naudojimo kelias nebus naikinamas ir nebus inicijuojama kelio perkėlimo procedūra.
Pažymi, kad jos prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, be to, skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl prašo teismo jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja dar 2019 metais buvo pateikusi NŽT skundą dėl kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo. 2019 m. spalio 3 d. NŽT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėja buvo informuota, kad paženklinimo – parodymo akto (parengto 2000-05-15, 2001-08-01) 3 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 (pareiškėjos sklypas) ir Nr. 57, kerta 4 m. pločio valstybei priklausantys bendro naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha.
Paaiškina, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomas (2002-04-18 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 920 pagrindu) 0,55 ha ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) projektinis Nr. 38 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2002-03-12 Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) O. P.“ pagrindu. Minėtu sprendimu žemės sklypui projektinis Nr. 38 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę pil. T. T., D. C. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu skl. Nr. 38. Šiame sprendime nurodyta, kad sprendimo priedas yra „žemės, miško sklypo planas“. Taip pat nustatyta, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierė M. Marganavičienė, 2000-05-15 ir 2001-08-01 (data - taip dokumente) paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau - paženklinimo-parodymo aktas), parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai), 2001-09 (tiksli data nenurodyta), parengė šio žemės sklypo planą (DUOMENYS NESKELBTINI).
Pažymi, kad Paženklinimo - parodymo akto 9 punkte nėra nurodytų pastabų dėl paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Taigi, išnagrinėjus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypo, projektinis Nr. 38 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), paženklinimo-parodymo akte, surašytame 2000-05-15 ir 2001-08-01, žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės sklypo plotas 0,55 ha), esantys įrašai, patvirtina faktą, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėn. parengtame žemės sklypo plane (DUOMENYS NESKELBTINI) ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo kelią valstybinės žemės plote, kuris dalina Pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, projektinis Nr. 38 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į tris sklypus.
Taip pat pažymi, kad IĮ „Busolė“ matininkas M. K. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2020-02-07 paženklino šio žemės sklypo (trijų sklypų): 0,1682 ha, 0,3114 ha, 0,0734 ha ribas vietovėje, surašė paženklinimo-parodymo aktus, parengė 2020-02-10 aiškinamuosius raštus ir 2020-02-10 ir 2020-02-12 parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (trijų sklypų) planus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo-parodymo aktuose (visų trijų žemės sklypų), surašytuose 2020-02-07, 4 punkte nurodyta, kad šio žemės sklypo ribos suderintos su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku (pareiškėja). Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, visų trijų sklypų kadastro duomenų bylos buvo pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriui tikrinti, kuris patikrinęs žemės sklypų (1682 kv. m, 3114 kv. m, 734 kv. m) kadastro duomenų bylas, 2020-05-19 ir 2020-05-21 surašė Žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti šiose kadastro duomenų bylose komplektuojamus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, 2020-05-20, 2020-05-25 juos suderino. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2020-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (1682 kv. m, 3114 kv. m, 734 kv. m) kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-719-872/2021, kurioje pareiškėja ginčijo NŽT Švenčionių skyriaus sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis žemės sklypo suformavimo dokumentais bei įvertinęs tai, kad pareiškėjai jau 2019 metų rudenį buvo žinoma, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas bus padalintas į tris žemės sklypus, darė išvadą, kad NŽT Švenčionių skyrius priėmė pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo jį naikinti ir pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pažymi, jog NŽT Švenčionių skyrius, pateikdamas atsakymus pareiškėjai į ankstesnius jos raštus, aiškiai yra išdėstęs, jog kelias turi būti ir nebus naikinamas. Skundžiamame rašte taip pat aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių nebus naikinamas bendro naudojimo kelias ir nebus inicijuojama kelio perkėlimo procedūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Švenčionių skyriaus 2023 m. spalio 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Švenčionių skyrių „Dėl kelio perkėlimo“ (b. t. 1, b. l. 177-178). Prašyme nurodė, jog perkėlus kelią už jos žemės sklypo ribų, žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miško ūkio paskirties žemės sklypų savininkams būtų žymiai patogiau patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Paminėjo, jog apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. birželio 8 d. prašyme ji prašiusi spręsti klausimą dėl kelio panaikinimo, tačiau savo prašymo neargumentavusi galimybe perkelti kelią į kitą vietą, t. y. už jos žemės sklypo.
NŽT Švenčionių skyrius, atsakydamas pareiškėjai į 2023 m. rugsėjo 14 d. prašymą, nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT laikosi pozicijos, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias, kuris užtikrina galimybę privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 38 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miško ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, pareiškėjos prašyme nurodytas bendro naudojimo kelias nebus naikinamas, todėl nebus inicijuojama ir kelio perkėlimo procedūra. Paaiškinta ginčijamo Rašto apskundimo tvarka.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Raštu ir prašo jį panaikinti. Teigia, kad jos prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise pagal 2002 m. balandžio 18 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įsigijo Žemės sklypą, kurio plotas yra 0,55 ha ir kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. IĮ „Busolė“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad Žemės sklypo plotas yra 0,553 ha (Žemės sklypo plotas neviršija leistinumo ribos); Žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo gatvė ((duomenys neskelbtini)) ir bendrojo naudojimo kelias, o kelių plotai į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuoti. Todėl po kadastrinių matavimų atlikimo vienas sklypas buvo padalintas į tris sklypus, kurių bendras plotas – 0,553 ha, t. y. Žemės sklypo plotas nebuvo sumažintas. Pareiškėja sutiko su pagal 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus parengtuose trijų žemės sklypų plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypų plotais ir pasirašė IĮ „Busolė“ parengtuose trijų žemės sklypų planuose, o IĮ „Busolė“ parengė žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kuriomis remiantis buvo priimtas NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
Pažymėtina, kad pareiškėja ginčijo minėtą 2020 m. birželio 1 d. sprendimą teismuose, nesutikimo argumentais nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir šioje administracinėje byloje, t. y. per Žemės sklypą suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio niekada nebuvo, juo niekas niekada nesinaudojo, jokių kitų sodybų ar žemės sklypų, prie kurių bendrojo naudojimo keliu reikalinga būtų privažiuoti, nėra, kelias veda į pelkę, todėl visiškai neaiški jo paskirtis, kelias taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-76-520/2022 nurodė, kad tiek pareiškėjai atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas, tiek atsakovas nustatė, jog bendrojo naudojimo kelio, nurodyto Žemėtvarkos projekto plane, plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą privatizuojamo Žemės sklypo plotą pagal preliminarius matavimus. Atsakovas 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. lSS-1897-(5.59 E.) pareiškėją yra informavęs, kad paženklinimo–parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 ir Nr. 57, kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha. Paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypus Nr. 38 ir Nr. 57 kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha (O. P. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą Nr. 38, kurį paveldėjo pareiškėja). Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės sklypo plotas 0,5 ha) esantys įrašai patvirtina faktą, jog AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtame žemės sklypo plane (DUOMENYS NESKELBTINI) ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo valstybinės žemės plote kelią, kuris dalija žemės sklypą Nr. 38 į tris sklypus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. prašymu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama spręsti klausimą dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl menamo bendro naudojimo kelio, kurio realiai niekada nebuvo, juo niekas nesinaudojo, jis veda į pelkę, o ne prie kitiems asmenims priklausančių sodybų ar žemės sklypų, vienas sklypas turi būti padalintas į tris sklypus, iš kurių vienas yra neracionalus naudoti dėl mažo ploto. Šiame prašyme pareiškėja taip pat prašė ją informuoti, ar minėtas kelias, kaip valstybės išperkamas plotas, buvo įtrauktas į NŽT Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planą, taip pat, ar bendro naudojimo kelias yra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus.
NŽT Švenčionių skyrius atsakė į pareiškėjos 2020 m. birželio 8 d. prašymą 2020 m. liepos 1 d. raštu. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu su skundu kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pavedė NŽT Švenčionių skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą ir pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį atsakymą, atsakyti į visus prašyme keliamus klausimus papildant/patikslinant 2020 m. liepos 1 d. raštą. NŽT Švenčionių skyrius priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą, kurį papildė 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu. Su šiais raštais pareiškėja nesutiko ir kreipėsi su 2020 m. rugsėjo 16 d. skundu į NŽT, tačiau NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūrą nutraukė, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo NŽT sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-1181-1063/2021 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą iš naujo. NŽT tuomet konstatavo, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 ir 24 d. raštai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-719-872/2021, kurioje pareiškėja ginčijo NŽT Švenčionių skyriaus sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis žemės sklypo suformavimo dokumentais bei įvertinęs tai, kad pareiškėjai jau 2019 metų rudenį buvo žinoma, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas bus padalintas į tris žemės sklypus, darė išvadą, kad NŽT Švenčionių skyrius priėmė pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo jį naikinti ir pareiškėjos skundą atmetė. LVAT 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl NŽT 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ ir įpareigojimo NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą. Teismas, vadovaudamasis pirminiais Žemės sklypo suformavimo dokumentais, įvertinęs tai, kad, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus bei į tai, kad pareiškėja pasirašė žemės sklypo paženklinimo parodymo aktuose, jog atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nesumažėjo, darė išvadą, jog Sprendimo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė. LVAT 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjos prašymų pagrindu ne kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės panaikinti bendro naudojimo kelią pareiškėjai priklausančiame žemės sklype ir buvo pateikti atsakymai, kurių pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismų sprendimais. Nors pareiškėja teigia, jog dar iki šiol nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kelio perkėlimo, tačiau teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.
Atsižvelgiant į tai, kad jau ne vieną kartą buvo nagrinėjami pareiškėjos prašymai tuo pačiu klausimu, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Rašto turinį, daro išvadą, jog NŽT Švenčionių skyrius, skundžiamame Rašte pakankamai aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių nebus naikinamas bendro naudojimo kelias ir nebus inicijuojama kelio perkėlimo procedūra. Taigi, teismas konstatuoja, jog atsakovas Rašte tinkamai įvertino susidariusią situaciją, ir, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, jame išdėstytas atsakymas, leidžiantis suprasti viešojo administravimo subjekto valią ir padarytą išvadą ginčo keliamu klausimu. Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, atmestinas reikalavimas ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.