Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2020-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-106-537/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
A15.-106-537/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00024-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Raimundas Krušinys (pirm.)
Pažeidėjas
D. S.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-106-537/2020 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00024-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 13 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( M. M. AVPK ), įgaliotam atstovui T. Š.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1998-04-13, gyvenančio J. B. g. 14-35, K. R., administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kur jis buvo kaltinamas tuo, jog, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d., 04.00 val., iki 2019 m. gruodžio 25 d., 09.15 val., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę pusę daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad bet kurio metu galėtų sustabdyti ir suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, dėl ko kliudė minėto daugiabučio namo sieną ir ją apgadino. Taip pat gėrė alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. D. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET arba Taisyklės) 127 ir 221 punktų reikalavimus bei padaręs nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, įgaliotas atstovas teisme paaiškino, kad D. S. pažeidė KET 127 ir 221 punktų reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus greičio, kad bet kurio metu galėtų sustabdyti ir suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, dėl ko kliudė minėto daugiabučio namo sieną, lietaus nutekėjimo sistemos vamzdį ir juos apgadino ir vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad, įvažiuodamas į namo kiemą, nežymiai kliudė namo sieną, nes buvo mažas tarpas pravažiuoti, tačiau to nevertino kaip eismo įvykio. Jis apžiūrėjo namo sieną ir naujų pažeidimų nematė, buvo tik seni namo sienos pažeidimai. Automobilis buvo taip pat nežymiai apgadintas. Po to, namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Ryte prisistatė pareigūnai ir jam nustatė girtumą.

Liudytojas policijos pareigūnas E. J., kuris atliko ir administracinio nusižengimo tyrimą, paaiškino, kad atvyko pagal gyventojo pranešimą apie galimą eismo įvykį. Vietoje pastebėjo automobilį, kurio buvo apgadintos dešinės pusės galinės durelės bei tos pačios pusės galinis sparnas. Ant pažeidimų vietų buvo likę dažų ir cemento liekanų. Nustatė, jog yra apgadintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kampas, t. y., aptrupėjęs cementas, o šalia esantis lietaus nuotekų vamzdis buvo taip pat apgadintas, nusuktas į kitą pusę. Jo vertinimu, buvo apgadintas gyventojams priklausantis namas, t. y. svetimas turtas, todėl tai yra eismo įvykis, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo privalėjo pranešti apie eismo įvykį, likti eismo įvykio vietoje, iki jo aplinkybių išsiaiškinimo nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau jis po to vartojo alkoholinius gėrimus ir jam buvo nustatytas neblaivumas.

Šalies argumentai

L. V. J. paaiškino, kad, jos manymu, jokio eismo įvykio nebuvo, nes namo kampas seniai buvo aptrupėjęs ir apdaužytas. Jai D. S. pranešė apie šį tyrimą ir ji, kaip namo gyventojų paskirta atsakingu asmeniu už namo priežiūrą ir gyventojų interesų atstovavimą asmuo, patvirtino, jog žala namo gyventojams nebuvo padaryta. Pripažino, jog name nėra bendrijos ir oficialiai įgaliojimo atstovauti namo gyventojų interesams neturi, jos veikla yra visuomeninio pobūdžio. Pasak jos, dėl ramybės, nes daugeliu atvejų name triukšmą kelia tik ten gyvenantys Rašytiniai, D. S. vėliau suremontavo ( aptinkavo ) namo sienos aptrupėjusias vietas. Liudytojos teigimu, lietaus nuotekų vamzdis buvo apgadintas bei nusuktas į šoną dar anksčiau, nes maišydavo įvažiuojantiems į kiemą automobiliams.

Žemesnės instancijos teismas

V. R. ir G. R. nusižengimo bylos tyrimo metu paaiškino, jog matė, kaip D. S. transporto priemonė važiavo lėtai į kiemą apie 5 val. ryto. G. R. dar kalbino užėjusį į laiptinę D. S.. Ryte pastebėjo, jog apgadintas namo sienos kampas, D. S. automobilis, apie ką pranešė policijai ( b. l. 6–7 ).

KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 221 punkte nurodyta, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

KET 220 punktas numato, jei nežuvo ar nebuvo sužalotas žmogus, ir jei nekviečiama poliucija, eismo dalyviai pildo deklaraciją.

Taisyklių 222 punkte teigiama, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Taisyklių 219.4 punkte išaiškinta pareiga visais atvejais kviesti eismo įvykio vietą policiją tik tuo atveju, kai žūsta arba sužalojimas žmogus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliniais keliais įstatymo ( toliau-Įstatymo ) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog įrodyta, kad D. S., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sieną ir lietaus nuotekų vamzdį bei apgadino sau priklausantį automobilį.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kad D. S., važiuodamas į namo kiemą, savo vairuojamu automobiliu būtų sugadinęs ( apgadinęs ) kitiems asmenims priklausantį turtą - gyvenamojo namo sieną ( kampą ) ir lietaus nuotekų vamzdį.

Žemesnės instancijos teismas

D. S. teigė, jog kliudė namo sieną ir apgadino tik savo automobilį, tačiau namo sienos ir lietaus nuotekų vamzdžio apgadinimai buvo jau iš anksčiau. Tokius jo teiginius patvirtino ir liudytoja V. J., kuri nurodė, jog namo kampas ir lietaus nuotekų vamzdis buvo senai apgadinti. Minėta liudytoja, kuri, kad ir visuomeniniais pagrindais, tačiau gyventojų namo yra paskirta atstovauti gyventojų interesus, teigė, jog jokia žala namui nebuvo padaryta.

Ištyrus ir peržiūrėjus policijos pareigūnų pateiktas įvykio vietoje darytas foto nuotraukas ( b. l. 42–46, 65 ), D. S. darytas nuotraukas ( b. l. 45 ), įvertinus apklaustų byloje asmenų paaiškinimus, kitus byloje esančius duomenis bei įrodymus (Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 4), transport priemonės techninės apžiūros aktą ( b. l. 9 )), teismas nustatė, kad neabejotinai įrodytas faktas, kad D. S., 2019-12-25, laikotarpiu nuo 04 val. iki 09 val. 15 min., vairuodamas savo automobilį „Volkswagen Passat“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ir pats gyvena, namo sienos kampą ir apgadino savo automobilį ( matyti apgadinimai automobilio dešinės pusės galinėse durelėse ir galiniame dešiniajame sparne ).

Teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad nuotraukose matomi namo mūrinės sienos apgadinimai ( nukritę mūro sienos dalys, matomas mūrinės sienos kampo apgadinimas ) buvo padaryti, būtent, D. S. vairuojamu automobiliu, o ne anksčiau.

Todėl, neįrodžius, kad traukiamas administracinės atsakomybėn asmuo savo automobiliu padarė protokole nurodytus namo sienos ir lietaus nuotekų vamzdžio apgadinimus, konstatuojama, jog D. S. nepadarė ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ( nėra sudėties požymių; nenustatytas eismo įvykio faktas, dėl ko asmuo privalėjo pranešti nukentėjusiajam arba kviesti policiją; iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo nevartoti alkoholio; neįrodytas kito turto apgadinimo ( sugadinimo ) faktas )), todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama ( ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ).

Teismas pažymi, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. . Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ( Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-179-485/2014 ).

Teismo vertinimu, pareigūnas ( institucija), atlikęs administracinio nusižengimo bylos tyrimą, neįrodė, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė jam inkriminuojamus nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną D. S. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant M. M. apylinkės M. M. rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys