- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- ATP-179-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01684-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-10-12, apie 4 val. 25 min., prie pramogų centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (girtumą nusistatyti atsisakė), elgdamasis nepagarbiai, grasindamas pareigūnus atleisti iš darbo, reikalavo, kad jie paleistų sulaikytą jo draugą, nurodinėjo policijos pareigūnams, ką jie turi daryti, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu E. G. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 str. 2 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda.
Šalies argumentai
E. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, besąlygiškai pasikliovė liudytojų N. K., E. V. ir N. Č. parodymais ir jais vadovavosi nutardamas, kad jis nevykdė teisėtų jų reikalavimų. Tačiau tarp jo ir liudytojo A. R. paaiškinimų bei policininkų parodymų yra prieštaravimų. Patikimais įrodymais laikytini tik tokie liudytojų parodymai, kuomet jie yra detalūs bei nuoseklūs atpasakojant visas prieš pažeidimo įvykį bei po jo besiklosčiusias aplinkybes. Nagrinėjant administracinę bylą turi būti nustatyta ir įvertinta ar po įvykio arba teisme liudiję asmenys neturi konkrečioje byloje suinteresuotumo, kad būtų priimtas neteisingas sprendimas. Minėtų liudytojų parodymų teisingumas vien dėl to, kad jie policininkai, negali būti prezumuojamas, tuo labiau, kad paprastai visi policininkai siekia įrodyti ne tik objektyvią tiesą, kad tik būtų priimtas jų parodymais pagrįstas sprendimas. Liudytojų parodymai yra ne tik nuoseklūs, bet ir iš dalies prieštarauja vieni kitiems, nors tai ir ne visiškai atsispindi teismo posėdžio protokole. Liudytojų parodymams prieštarauja visą įvykį užfiksavusio vaizdo įrašo medžiaga, kuri laikytina patikimesniu įrodymu už subjektyvius policininkų parodymus, nors teismas iš esmės jo detaliai neanalizavo. Stebint vaizdo įrašą tampa visiškai akivaizdu, kad jis patvirtina būtent jo ir liudytojo A. R. paaiškinimus, kad jis vieną kartą, klausdamas, už ką buvo sulaikytas jo draugas ir ar negalima jo paleisti, buvo priėjęs prie sulaikytąjį į automobilį vedusio policininko, o pats sulaikytas buvo tik tuomet, kai policininkai jau kitoje vietoje aptarinėjo kažkokį kitą įvykį, o jis tuo metu tik paklausė vieno jų pavardės ir būtent tai, o ne kitos priežastys lėmė jo sulaikymą. Be to, apylinkės teismas be jokio pagrįsto pagrindo kritiškai vertino liudytojo A. R. parodymus, manydamas, kad jie yra draugai, ir šio liudytojo nesimato vaizdo įraše. Liudytojas teisme aiškiai pasakė, kad jie yra tik šiek tiek pažįstami per kitus draugus, o šio liudytojo parodymų nuoseklumas, atsakant į detalius Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės klausimus, neleidžia abejoti, kad jis iš tiesų buvo įvykio vietoje, juo labiau, kad ir vaizdo įraše matosi tuo metu šiek tiek atokiau buvusi grupelė žmonių. Tiek vaizdo įrašas, tiek pačių policininkų parodymai patvirtina, kad po sulaikytojo patalpinimo į policijos automobilį teritorijoje viešoji tvarka pažeidinėjama nebuvo ir netgi, kaip jie patys pripažino, nebuvo realios grėsmės viešajai tvarkai, taigi jis netgi ir negalėjo kaip nors trukdyti jiems eiti pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad jis, tariamai reikalaudamas paleisti savo sulaikytą draugą, netrukdė policininkams eiti jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas ir tikrai neignoravo kokių nors teisėtų jų reikalavimų, nes vien tik pavardės paklausimas, kuris ir tapo jo sulaikymo dingstimi, kaip ir ankstesnis kreipimasis, klausiant, ar negalima paleisti, jo nuomone, nepagrįstai sulaikyto asmens, administraciniu teisės pažeidimu nelaikytini. Bylą išnagrinėjęs teisėjas neteisingai įvertino liudytojų N. K., E. V. ir N. Č. parodymus, be jokio pagrindo kritiškai vertino jo paaiškinimus ir liudytojo A. R. parodymus, kurie visiškai patvirtina vaizdo įrašu nustatytas įvykio aplinkybes, o jokių kitų duomenų, kurie nekeltų pagrįstų abejonių dėl jam inkriminuoto ar kokio nors kito administracinio teisės pažeidimo, byloje nėra. Byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, t.y. nebuvo pašalinti visi prieštaravimai tarp policininkų parodymų (tiek tarpusavyje, tiek lyginant su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis), todėl, jeigu apeliacinio skundo argumentai pasirodytų nepakankami, sprendžiant šio skundo pagrįstumąturėtų būti surengtas žodinis procesas.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
E. G. skundas tenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (LR ATPK 256, 257 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. G. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.
LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad asmuo atsakytų pagal LR ATPK 187 str. 2 d., numatytą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už ką ir yra nubaustas E. G., pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-841/2006).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. G. būdamas girtas (girtumą nusistatyti atsisakė), elgdamasis nepagarbiai, grasindamas pareigūnus atleisti iš darbo, reikalavo, kad jie paleistų sulaikytą jo draugą, nurodinėjo policijos pareigūnams, ką jie turi daryti, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Tačiau E. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokių ir kokiuose teisės aktuose numatytų teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų jis nevykdė.
Tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nustatinėjimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir savo apeliaciniame skunde E. G. neigia savo kaltę ir tvirtina, jog, policijos pareigūnams sulaikius jo draugą L. L., jis policijos pareigūno paklausė, už ką sulaikė jo draugą, šis atsakė, kad nežino, sakė eiti paklausti kitų pareigūnų, o paklausus pareigūno N. K., šis atsakė “dink”, todėl jis atsitraukė. Kai liko keli žmonės, jis pareigūnų vėl paklausė, kodėl sulaikytas jo draugas, klausė, ar jį gali paleisti, kad galėtų važiuoti namo. Pareigūnai jam du kartus pasakė „eik iš čia“, tada paklausus pareigūno N. K. pavardės, šis jį sugriebė ir liepė eiti į policijos automobilį. Iš šių pažeidėjo parodymų matyti, kad E. G. kalbindamas pareigūnus tik norėjo sužinoti priežastį, dėl kurios buvo sulaikytas jo draugas, ir paprašyti jį paleisti. Liudytojas A. R. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad E. G. priėjęs prie pareigūnų paklausė, dėl ko buvo sulaikytas jo draugas ir paprašė jį paleisti. Pareigūnas sakė „dink iš čia“, tada E. G. pasišalino. Po kiek laiko E. G. vėl priėjo ir tada jį policininkas sulaikė bei įsodino į automobilį. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė šio liudytojo parodymais, nurodydamas, kad jis yra E. G. pažįstamas ir vaizdo įraše jo nesimato, nėra aišku, kur jis stovėjo bei ar tiksliai žino įvykio aplinkybes. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, liudytojo A. R. parodymai sutampa ne tik su E. G. parodymais, bet ir neprieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui. Be to, apklausdamas liudytoją pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, ką matė liudytojas ir kurioje vietoje įvykio metu jis stovėjo.
Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad, kai buvo sulaikytas ir į automobilį nuvestas E. G. draugas, jis priėjo prie policijos pareigūnų, vėliau atsitraukė, po kurio laiko vėl priėjo prie policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. G. kelis kartus buvo priėjęs prie policijos pareigūnų, kuriems trukdė atlikti viešosios tvarkos saugojimo po kilusio konflikto funkcijas, nes visas policijos pareigūnų dėmesys turėjo būti nukreiptas į E. G.. Tačiau tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš pačių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad po sulaikyto asmens patalpinimo į policijos automobilį teritorijoje viešoji tvarka pažeidinėjama nebuvo ir nebuvo realios grėsmės jai kilti. E. G. tvarkos taip pat nepažeidinėjo, agresyviai nesielgė. Konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų N. K., E. V. ir N. Č. parodymus. Vien kalbėjimas su policijos pareigūnais, prašymasjų paleisti savo sulaikytą draugą ir reiškiamas nepasitenkinimas dėl, jo manymu, nepagrįsto draugo sulaikymo, neduoda pagrindo manyti, kad E. G. trukdė policijos pareigūnams eiti jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, pripažindamas E. G. įvykdžius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimas naikinamas ir byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., 2 d., 302¹³ str.
nutarė:
E. G. skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti iradministracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.