Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 str. 2 d. ir nubaustas 724 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. spalio 6 d. apie 19.13 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 249 str. 2 d. imperatyviai draudžia atsakomybėn traukiamo asmens teisių ribojimą, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, o jo paaiškinimo paviešinimas, nedalyvaujant jam teismo posėdyje, nes nebuvo informuotas šaukimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat neiškvietimas į teismo posėdį dviejų liudytojų M. M. ir A. M. yra būtent jo teisių ribojimas. Pažymi, kad šių teisių ribojimas turėjo įtakos neteisėto ir neteisingo teismo nutarimo priėmimui, todėl mano, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinės instancijos teisme ir bylą nutraukti, arba, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad administracinę bylą būtina nagrinėti iš naujo, nes ne visi liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tai perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas atmestinas

A. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 128 str. 2 d., todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Iš A. M. apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama su tuo, jog A. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d. Iš esmės A. M. ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdamas, kad vienintelio liudytojo R. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti kiti duomenys, jog liudytojas yra suinteresuotas asmuo bei kerštauja jam už buvusio kolegos sulaikymą dėl kyšio paėmimo, jog liudytojai D. M. ir V. J. patvirtino, kad 2015 m. spalio 6 d. jis kartu su V. J. grįžo iš (duomenys neskelbtini) apie 20 val., taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nebuvo toks tikras, kad tą vakarą matė būtent jį vairuojantį automobilį ir teisme nurodė, kad reikėtų pamatyti M. M.. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis teigia, kad jo kaltė neįrodyta, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog A. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, įrodytos bylos medžiaga: liudytojo R. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (1 t. 4 b. l.), jo paaiškinimas (1 t. 12 b. l.), duoti parodymai pirmosios instancijos teisme posėdžio metu (2 t. 5–6 b. l.), ROIK (duomenys neskelbtini) pažymoje užfiksuota informacija (1 t. 16–17 b. l.), liudytojo D. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (1 t. 5 b. l.), jo teismo posėdžio metu duoti parodymai (2 t. 8 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t. 3 b. l.). Liudytojo R. S. nurodytos aplinkybės rašytiniame paaiškinime, tarnybiniame pranešime ir jo duoti parodymai pirmosios instancijos teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Šis liudytojas tiesiogiai matė administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir apie jas parodė teismo posėdžio metu. Liudytojas parodė, kad 2015 m. spalio 6 d., apie 19 val., ne tarnybos metu, savo nuosavu automobiliu jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir pamatė prie automobilio „Audi A6“ vairuotojo durelių stovintį A. M.. Liudytojas paaiškino, jog jis žinojo, kad A. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Jis važiavo neskubėdamas ir pamatė, kad automobilis „Audi A6“ pradėjo jam važiuoti iš paskos. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvės kairę pusę link (duomenys neskelbtini) gatvės, stabtelėjo įsitikinti, ar tikrai už vairo sėdi A. M., kuris pravažiavo pro jį. Įsitikinęs, kad vairuoja būtent A. M., pradėjo važiuoti jam iš paskos ir tuo pat metu pranešė policijos budinčiajam, kad atsiųstų policijos ekipažą, nes pats buvo neuniformuotas, ne tarnybos metu, todėl sustabdyti važiuojančio automobilio ir užfiksuoti padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo negalėjo. Taip pat liudytojas paaiškino, kad A. M. jį pastebėjo, nes pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo. Jis visa laiką važiavo A. M. iš paskos ir matė asmenį. Sustojęs iš galo, išlipo, parodė tarnybinį pažymėjimą, prisistatė ir pasakė palaukti budinčio ekipažo, matė, jog A. M. buvo išsigandęs, prašė nekviesti policijos, sparčiu žingsniu pradėjo eiti atbulas, sakė, kad lyg čia gyvena ir paskubomis užėjo už gyvenamojo namo. Po 5 minučių atvažiavo kolegos, kurie nufotografavo automobilį, surašė paaiškinimą. Liudytojas parodė, kad jis matė, jog automobilį vairavo A. M. ir jis automobiliu važiavo vienas. Šiuos nuoseklius liudytojo parodymus patvirtina prie bylos pridėtos automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (1 t. 13 b. l.), ROIK (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad 2015 m. spalio 6 d. 19.15 val. gautas R. S. pranešimas, kad ne tarnybos metu su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) persekiojo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vairuotojo pažymėjimo neturintis A. M., jog automobilio vairuotojas pamatęs, kad yra persekiojamas, įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, iš automobilio išlipo ir pasišalino. Taip pat liudytojo R. S. nurodytas aplinkybes patvirtino į įvykio vietą atvykęs ir tarnybinį pranešimą surašęs vyriausiasis patrulis D. S.. Teisme apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad iš Mažeikių policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme sulaikytas asmuo, kuris vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Su vyriausia patrule R. P. nuvažiavę į nurodytą kiemą rado kolegą R. S., kuris paaiškino, kad pastebėjo automobiliu „Audi A6“ važiuojantį asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir jį sustabdė, jog vairuotojas pasišalino. Jam kolega R. S. trumpai paaiškino aplinkybes ir nurodė, jog automobilį vairavo A. M.. Taigi netikėti liudytojo R. S. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje ir anksčiau aptarti įrodymai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytojų R. S., D. S. parodymai ir kt.) papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina A. M. kaltę padarius skundžiamu Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba ją grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Nors apeliantas teigia, kad R. S. yra suinteresuotas jį apkalbėti, nes kerštauja jam už buvusio kolegos sulaikymą dėl kyšio paėmimo, inicijuotą pagal jo skundą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas, o be to, šią versiją apeliantas iškėlė tik apeliaciniame skunde.

Dėl liudytojo V. J. duotų parodymų, kad 2015 m. spalio 6 d. apie 19–20 val. su A. M. grįžo iš Kauno, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė konstatuodamas, kad liudytojo V. J. parodymai nepaneigia A. M. galimybės tą vakarą išvykti automobiliu į (duomenys neskelbtini), nes po grįžimo iš (duomenys neskelbtini) liudytojas su juo nebebendravo. O dėl liudytojos D. M. parodymų, skundžiamame nutarime pagrįstai pasisakyta, jog jos parodymai yra nenuoseklūs ir todėl atmestini, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, siekdama sudaryti galimybę A. M. išvengti griežtos administracinės nuobaudos. Kaip matyti iš D. M. parodymų duotų teismo posėdžio metu, ji prasitarė, kad jos vyras „nelabai vairuoja“ ir iš karto paaiškino, kad „jis visai nevairuoja, nes neturi vairavimo teisės“. Kelia abejonių liudytojos nurodytos aplinkybės dėl sūnaus M. M. grįžimo iš (duomenys neskelbtini). Liudytoja neprisimena, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybės sūnus buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į namus, tačiau tiksliai prisimena, jog spalio 6 d. automobilį vairavo ne jos vyras, o sūnus M. M., kuris yra labai panašus į jos vyrą. Paties apelianto duoti paaiškinimai taip pat yra prieštaringi. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. nurodė, kad minėtą dieną, t. y. 2015 m. spalio 6 d., jo nebuvo Lietuvoje, o duodamas parodymus teisme, kurie ATPK 249 str. pagrindu buvo perskaityti, paaiškino, kad apie 2016 m. spalio 6 d. įvykį jis nieko nežino, jog tą dieną su pažįstamu mieste tvarkė reikalus, tik vakare grįžo namo, jog sūnus grįžęs namo pasakojo, kad jį kažkoks pareigūnas sustabdė, prašė parodyti dokumentus. Pažymėtina, kad tiek paties apelianto paaiškinimai, tiek ir liudytojų V. J., D. M. apylinkės teisme duoti parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o konkrečiai liudytojo R. S. paaiškinimams. Todėl V. J., kuris yra A. M. pažįstamas, o D. M. – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, parodymus teismas vertina kaip siekį suklaidinti teismą, jiems nurodant abejones keliančias aplinkybes, ir padėti išvengti administracinės atsakomybės A. M. ar ją sušvelninti, o paties apelianto parodymus – kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nutarimą.

Skunde nurodytas teiginys, kad jis, A. M., nebuvo informuotas apie posėdžio datą ir laiką, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesti jo prašomi liudytojai M. M. ir A. M., jog jie į teismo posėdį neatvyko ir negalėjo duoti paaiškinimų, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimai tiek pažeidėjui, tiek ir liudytojams M. M., A. M. buvo ne kartą išsiųsti jų gyvenamosios vietos adresu, jog teismo šaukimai grįždavo neįteikti, nes pagal paliktus pranešimus teismo šaukimų neatsiėmė pašte, kadangi teismo šaukimų nepavyko jiems įteikti, teismas priėmė nutartį atvesdinti į teismo posėdį A. M., užtikrinti liudytojų M. M., A. M. dalyvavimą teismo posėdyje. Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (2 t. 1 b. l.), kad A. M. nerastas, jo žmona D. M. paaiškino, kad jos sutuoktinis A. M. dirba (duomenys neskelbtini), todėl teismo posėdyje dalyvauti negalės, o jos sūnūs A. ir M. M. dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu (2016 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio protokolas, 2 t. 3–11 b. l.) D. M. nurodė, kad vyrui apie teismo posėdį pranešė, tačiau jis negalėjo grįžti, o sūnus M. gyvena (duomenys neskelbtini), A. gyvena (duomenys neskelbtini), nors jo deklaruota gyvenamoji vieta pas juos. Taip pat iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog A. M. atstovas advokatas nurodė, kad jam kalbantis su atstovaujamuoju telefonu jis pranešė apie šį posėdį ir A. M. žadėjo į posėdį atvykti, o A. M. pasakius, kad atvykti į posėdį neturi galimybės, prašymo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis neišsakė. Atstovas taip pat nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), jam buvo žinoma, jog liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu A. M. atstovas advokatas paaiškino, kad jis apie tai, jog šiandien vyksta teismo posėdis savo atstovaujamąjį informavo SMS žinute dar praėjusio posėdžio metu, jog jis su savo klientu bendravo telefonu ir jį informavo apie posėdžio laiką ir vietą, išaiškino jam jo pareigą dalyvauti posėdyje. Aptarti duomenys patvirtina, kad teismas ėmėsi visų galimybių, jog į teismo posėdį atvyktų A. M. ir jo atstovo prašomi apklausti liudytojai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie teismo posėdį žinojo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė bei tai, kad žinodamas jog jo atžvilgiu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, pats vengė atvykti į posėdį ir dalyvauti procese, todėl apylinkės teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant A. M.. Taigi pirmosios instancijos teismas ATPK 272 str. nuostatų nepažeidė, nes išnaudojo visas galimybes A. M. pranešti apie posėdžio vietą ir laiką, iškviesti į teismą liudytojus M. ir A. M.. Kadangi A. M. vengė atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus, apylinkės teismas pagrįstai A. M. parodymus, duotus 2015 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu, vadovaudamasis ATPK 249 str. pagrindu, neprieštaraujant proceso dalyviams, perskaitė ir jais vadovavosi priimant skundžiamą nutarimą. Taip pat pažymėtina, kad pagal ATPK 272 str. 2 d. nagrinėjant ATPK 128 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas. Apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismas buvo šališkas, nes buvo ribojamos jo teisės, kadangi išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, neiškviečiant jo liudytojų M. ir A. M., atmestinas kaip nepagrįstas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių.

Teisus apeliantas teigdamas, kad jis turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, o ne devynias, kaip nurodė skundžiamame nutarime apylinkės teismas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia tai, jog jis yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą, kuri teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies KET pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. M. paskirta ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.