Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-326-1133/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-07-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-27
Bylos Nr.
1-326-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19841-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
D. J.
Civilinis ieškovas
V. Z., I. K.
Advokatai
Aleksandr Palamarčiuk
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-326-1133/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19841-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 2.3.6.4.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik, Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, Marinai Ridikienei,kaltinamajam D. J. (D. J.) ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiukui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Z.,nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovui I. K.,vertėjams S. M., Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J. (buvusi pavardė P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1. 2002 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 471 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2004 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2004 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4. 2005 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

5. 2007 m. birželio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

6. 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu;

7. 2011 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 45 parų areštu;

8. 2012 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) –galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9. 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10. 2012 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms;

12. 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 20 parų arešto bausme;

13. 2021 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 34 parų arešto bausme;

14. 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams netaikant intensyvios priežiūros ir paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų;

15. 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros ir D. J. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programose ir gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę;

16. 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 30 parų areštu. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs.

Teistumas neišnykęs,kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2022 m. birželio 2 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia ranka sudavė vieną smūgį V. Z. iš nugaros į kaklą, griebė nukentėjusiajam už striukės ir pargriovė pastarąjį ant žemės, liepė atiduoti piniginę. Po to, gulinčiam V. Z. rankomis plėšė striukės vidinę kišenę ir pagrobė iš jos nukentėjusiajam priklausantį bendros 110 Eur vertės turtą: 10 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. J., panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2022 m. birželio 13 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini) pastato koridoriuje prie lifto, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalavo iš I. K. pinigų. I. K. nesutikus pinigų duoti, pradėjo tikrinti nukentėjusiojo priekines striukės kišenes, o I. K. bandant priešintis, vieną kartą dešine ranka trenkė šiam į kairį skruostą. Po to, nukentėjusiajam bandant pasitraukti, sudavė kairės rankos alkūne šiam į dešinę veido pusę, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui sugriebus I. K. už drabužių ir bendrais veiksmais pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, kartu su nenustatytu bendrininku rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir į galvą. Po to D. J. iš I. K. drabužių kišenės pagrobė nukentėjusiajam priklausantį bendros 500 Eur vertės turtą: 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 8“, iš piniginės 200 Eur grynųjų pinigų. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. J. teisme neigė įvykdęs V. Z. apiplėšimą 2022 m. birželio 2 d., o įvykdęs I. K. apiplėšimą kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2022 m. birželio 13 d. pripažino visiškai.

Dėl kaltinimo apiplėšus V. Z. parodė, kad nežino kas įvyko 2022 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) g. Gal ir buvo tą dieną apie 15 val. prie parduotuvės „Maksima“, esančios (duomenys neskelbtini). Bendravo su liudytojais. Jis su draugais dažnai būna prie parduotuvės, išgėrinėja, tačiau neprisimena, ar buvo ten būtent tą dieną. Neprisimena, ką darė tą dieną, bet tokių veiksmų, kuriais yra kaltinamas, tikrai nedarė. Ten yra turgelis, kuriame išgėrinėdavo. Gėrimus reikia pačiam pirktis arba kartais gėrimų jam nupirkdavo draugė A. K.. Dabar taip pat su ja draugauja. Jo draugė ten kiekvieną dieną nebūdavo. Ten renkasi žmonės, kurie išgėrinėja. Nieko negali pasakyti apie tai, kad jį atpažino A. Z., kaip asmenį, įvykdžiusį plėšimą. Jį visi pažįsta. Gal jis (kaltinamasis) iš matymo nukentėjusįjį ir pažįsta. P. yra jo buvusi santuokinė pavardė. Iš pradžių buvo D. J., tada D. P., dabar vėl D. J.. Negali būti, kad neprisimintų įvykio. Neprisimena ką gėrė.

Parodžius kaltinamajam nukentėjusiojo V. Z. fotonuotrauką, t. 1, b. l. 93, nurodė, kad nežino šio asmens. Posėdyje dalyvaujant V. Z. nurodė, kad yra su V. Z. išgėręs, yra jį matęs, bet jo neapiplėšė.

Dėl antros nusikalstamos veikos nurodė prisipažįstąs visiškai. 2022 m. birželio 13 d. sėdėjo bare, netoli viešbučio. Atėjo tas žmogus (I. K.), kalbėjo rusiškai. Jis paklausė, kur galima pigiau išsinuomoti kambarį. Pasakė, kad yra netoliese. Jis pasakė, kad sumokės jam (kaltinamajam) pinigų, jeigu jis (kaltinamasis) padės išsinuomoti, kadangi jis (nukentėjusysis) nemoka lietuviškai. Nežino, ar viešbutyje kalba rusiškai. Jis (kaltinamasis) kartu su savo draugais, kurie yra pažįstami iš matymo, vartojantys narkotikus, nuvedžiau nukentėjusįjį ir pasakė, kad pastarasis jam sumokėtų. Nukentėjusysis pradėjo atsisakinėti. Žodis po žodžio įvyko konfliktas. Suprato ką daro, tačiau išvedė jį iš kantrybės, todėl nesusivaldė ir jam sudavė, tačiau tikrai ne tiek smūgių, kaip nukentėjusysis nurodė. Jie trise nukentėjusiajam rodė kelią. Vienas iš tų žmonių buvo J. ar J., o kitas buvo narkomanas, jį pažįsta iš matymo. I. K. vedė ten, kur yra viešbutis. Konfliktas kilo apačioje prie lifto. Jis (kaltinamasis) sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam, paėmė jo piniginę, ją paskui grąžino. I. K. kišenių netikrino, ten prasidėjo muštynės. Gal nukentėjusysis ir buvo pargriautas ant grindų, tada jam sudavė rankomis. Jam atrodo, kad kojomis jo nespardė. Iš I. K. striukės kišenės ištraukė piniginę ir telefoną. Piniginėje buvo gal 45-50 Eur. Tada I. K. išbėgo iš viešbučio ir nubėgo lik autobusų stoties aikštelės, pribėgo prie kažkokios mašinos. Jis (kaltinamasis) nesivijo nukentėjusiojo, liko stovėti viešbutyje, po to išėjo į laiką, pamatė nukentėjusįjį, priėjo prie jo ir atidavė piniginę ir dokumentus. Nukentėjusysis bėgo, nes buvo muštynės. Telefoną išmetė, nes jis buvo užblokuotas. Nežino, kodėl neatidavė telefono. Jis (kaltinamasis) ištraukiau pinigus iš piniginės. Nežino kodėl nukentėjusysis sako, jog piniginėje buvo 200 Eur. Jis (kaltinamasis) sudavė gal 5 smūgius į veidą. Kiek smūgių sudavė kitas asmuo, nežino. Trečias asmuo tik stovėjo ir stebėjo. Jis nieko nesakė. Darydamas šią veiką buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Savo veiksmus vertina blogai.

Nukentėjusysis I. K. nurodė, kad jis numetė piniginę, bet tai netiesa, piniginę jis jam padavė į rankas aikštelėje prie žmogaus, kurio nukentėjusysis prašė iškviesti policiją. Matė, kad piniginėje buvo dokumentai, todėl atidavė piniginę.

Keista, kad nukentėjusysis nesikreipė į medikus nors teigia, kad jam buvo suduota 30 smūgių rankomis, kojomis į veido sritį.

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo I. K. civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 29-31), nurodė, kad pripažįsta, kad paėmė pinigus, telefoną. Pripažįsta, kad buvo padaryta žala, bet piniginėje tikrai nebuvo 200 Eur. Telefonas buvo rastas pas žmogų, veikiantis, kitaip kaip buvo įmanoma surasti neveikiantį telefoną, jeigu jis nėra įjungtas? Žmogus telefoną nusipirko lombarde. Tam žmogui paskambino policijos pareigūnai ir liepė atvežti telefoną į policijos įstaigą. Tas žmogus taip padarė. Tas žmogus dabar jau miręs. Kaip buvo galima paskambinti tam žmogui, jeigu telefonas neveikė? Dėl 3 000 Eur neturtinės žalos nesutinka, palieka spręsti teismo nuožiūra. Žino, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, bet galima sakyti, kad jis pats išprovokavo. Mano, kad 3 000 Eur yra per didelė suma. Tuos pinigus, kuriuos išėmė iš piniginės, išleido narkotikams. Pinigus pasiėmė sau, o narkotikais pasidalino su tuo kitu asmeniu, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Nebuvo taip, kaip sako nukentėjusysis, jog jo piniginėje buvo 4 kupiūros po 50 Eur. Jo piniginėje buvo 20, 20, 10 ir 5 arba 20, 20 ir 5, t. y. gerai neatsimena, ar jo piniginėje buvo 45 Eur ar 55 Eur.

Dėl kaltinimo apiplėšus nukentėjusįjį V. Z.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. teisme parodė, kad įvykis buvo 2022 m. birželio 2 d. 15 val. Atvyko į „Maksimą“ (duomenys neskelbtini) apsipirkti, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti parduotuvė uždaryta remontui. Išėjęs iš „Maksimos“, ėjau į stotelę. Ten yra turgelis. Liudytoja A. gyvena su juo tame pačiame name. Ji jį pamatė ir pasikvietė, sako, „pavaišink mane, dėde V.“. Jis davė pinigus A. M.,- kuris nuėjo, nupirko degtinės ir ją atnešė. Išgėrinėjant, atėjo kaltinamasis. Jie sėdėjo, jis laukė liudytojos G. ir jos sugyventinio. Jie atvyko. Kaltinamasis reikalavo paskolinti jam 10 Eur. Jis pasakė, kad neturi. Jis, G. ir jos sugyventinis nuėjo į „Maksimos“ pusę. Jis jiems pasakė, kad nubėgs už kampo nusišlapinti. Jį pasivijo kaltinamasis, griebė jį už nugaros, apvertė, pasakė „atiduok piniginę“. Jis (nukentėjusysis) dar bandė priešintis, bet jam nepavyko. Paskui pasakė, kad „atiduodu visus pinigus, tik negadink mano dokumentų“. Piniginėje buvo banko kortelė, pensininko pažymėjimas, parduotuvių kortelės. Kaltinamasis griebė jam už striukės, ją suplėšė, atėmė piniginę ir pabėgo. G. iškvietė policiją, jie atvažiavo, tačiau kaltinamojo turgelyje nerado. Atvažiavo dar vienas ekipažas, bet kaltinamojo nerado. Po poros dienų A. pasakė „surado tavo piniginę“. Jis jos paklausė, pas ką yra jo piniginė. Ji atsakė, kad „važiuojam iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten žmogus atiduos piniginę“. Jis nuvyko su A. pas tą žmogų. Prisistatė A. M., kuris jam padavė piniginę. Piniginėje buvo tik elektrokrautuvo vairuotojo teisės ir neįgaliojo pažymėjimas, o kitų daiktų nebuvo. Grįžo namo. Paskui atėjo A., pasakė, kad dar rado jo kortelę. Jam grąžino tapatybės kortelę. Visų kitų dokumentų, kurie buvo piniginėje, jam niekas negrąžino. Teko daryti naują banko kortelę, pensininko pažymėjimą. Buvo dėkingas, kad grąžino nors tapatybės kortelę. Banko kortelę užblokavo. Pinigais esančiais kortelėje nebuvo pasinaudota. Buvo paimti tik piniginėje buvę pinigai. Jis vienas gyvena, yra pensininkas, yra vaikai. A. pravardė „k.“. Jis taip pat išgėrė stikliuką su A. kompanija įvykio dieną. Jų kompanijoje buvo A., J., moteriškė ir kažkoks vyrukas, buvo ir kaltinamasis, jis taip pat gėrė. G. matė, kad kaltinamasis jį vijosi, kai jis nuėjo už kampo. Jis kaltinamąjį atpažino ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo jį anksčiau matęs. Kai jis ėjo į krūmus, kaltinamasis priėjo jam iš nugaros, paguldė jį ant nugaros. Jo veidą matė ir iš balso suprato, kad tai jis. Jo piniginė buvo įdėta striukės priekyje. Policijoje kaltinamąjį atpažino iš nuotraukų.

Palaiko savo ieškinį, taip pat jam teko už 5 Eur užsisakyti naują banko kortelę.

Nukentėjusysis V. Z., apklaustas 2022 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį apiplėšusį nepažįstamą asmenį galėtų atpažinti, jam apie 30 m., apie 1,70 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs pilkos spalvos striukę su gobtuvu, sportines kelnes, veidą gerai įsidėmėjo (t. 1, b. l. 69-70, 72). Papildomos apklausos 2022 m. birželio 30 d. metu parodė, kad jį apiplėšusį asmenį atpažintų, nes gerai įsidėmėjo, be to matė po įvykio kelis kartus (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 78-79). Papildomos apklausos 2022 m. birželio 30 d. metu parodė, kad jį apiplėšusio vaikino vardas „D.“ arba „D.“ ir kiek žino, jis (duomenys neskelbtini) jau ne vieną žmogų yra apiplėšęs (t. 1, b. l. 80). Papildomos apklausos 2022 m. rugsėjo 15 d. metu parodė, kad jį apiplėšusį asmenį „D.“ matė prieš porą savaičių iki apklausos einantį su ta pačia A., kuri atėjusi pas jį pasakė, kad sutiko asmenį, kuris galimai rado jo piniginę ir kuri jam atnešusi atidavė asmens tapatybės kortelę (t. 1, b. l. 84-85, 87).

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. J., abu gyvena tame pačiame rajone. Nukentėjusysis V. Z. yra kaimynas. Įvykis buvo 2022 m., metų laiko neprisimena. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), prieš parduotuvę „Maksima“. Sėdėjo, išgėrinėjo. Ten sėdėjo daug žmonių, tarp jų buvo ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis V. Z.. V. nupirko alkoholio, kiti žmonės taip pat nupirko alkoholio. V. buvo nuėjęs už kampo nusišlapinti, už kampo tualeto nėra, yra poliklinikos aikštelė, tarpuvartė. Kai grįžo nukentėjusysis V. Z., jis pasakė, kad iš jo buvo atimta piniginė ir suplėšyta striukė. Parodė suplėšytą striukę. Nežino, kaip dingo V. piniginė. Neatsimena, ar matė, kad jo striukė buvo suplėšyta, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pas V. užėjo kitą dieną ryte, jis jai parodė striukę. Užėjo, kai važiavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini). Ten yra „Maksima“, „Norfa“, „Lidl“. Kai nuvažiavo, prie „Maksimos“ sėdėjo žmogus, kuris dažnai ten stovi. Ji žmogaus paklausė, ar jis ką nors girdėjo, ar žino, nes pas V. piniginėje buvo svarbūs dokumentai, pasas, invalidumo pažymėjimas. Jai einant apsipirkus, prie jos priėjo „K.“ ir atidavė V. pasą. Gerai nežino „K.“ vardo, A. ar A. Taip, tas žmogus yra vadinamas „š.“, „k.“. Tai jo pravardės. Ji nukentėjusiojo neklausė, kas taip padarė, bet jis jai sakė, kad taip padarė „tavo draugas“. Nežino, ką jis turėjo galvoje. Nukentėjusysis pasakė, kad taip padarė kaltinamasis. Ji atidavė pasą nukentėjusiajam. Neatsimena, ar po įvykio kalbėjo su kaltinamuoju šia tema. Jai atrodo, kad kaltinamasis prieš praeitą posėdį jai sakė, kad jis taip nedarė. Ji nepastebėjo, kaip nukentėjusysis nuėjo už kampo. Neprisimena, kaip įvykio dieną buvo apsirengęs kaltinamasis. Ten sėdėjo didelė kompanija, visi kalbėjosi.

Liudytoja N. G. teisme parodė, kad kaltinamasis jai nepažįstamas, jį mato pirmą kartą. Nukentėjusysis V. Z. jai pažįstamas, jis gyvena pas ją ir jos sugyventinį R. T.. Ji tik matė, kad V. Z. nuėjo už kampo atlikti „savo reikalų“, o kažkoks vyriškis nuėjo jam iš paskos. Ji nematė, kas toks nuėjo iš paskos, nes matėsi tik to vyriškio nugara. Negalvojo, kad ten kažkas atsitiks. Po kelių minučių Z. išėjo iš už kampo, bet jau buvo suplėšytas. Suprato, kad kažkas atsitiko, todėl iškvietė policiją. Ji įvykio vietoje atsirado po V. telefonu paprašius ateiti jo pasitikti prie ‚Maximos“, nes jam buvo sunku nešti savo „tašę“ apsipirkus, jam sunku vaikščioti. Jie atvažiavo su sugyventiniu ir pamatė, kad V. ten girtuokliauja su savo pažįstamu ar nepažįstamu, ten buvo nemažai žmonių. Kai jie atvažiavo, priėjo prie V. Z. ir pasakė „važiuojam namo“. Jis atsakė „važiuosiu“, bet dar kalbėjosi su žmonėmis. Jie nuėjo į šalį ir laukė, kol V. baigs kalbėtis. Neprisimena, ar ten matė liudytoją A. K., nežiūrėjo į žmones. Belaukiant, jos sugyventinis nuėjo į parduotuvę, o nukentėjusysis V. Z. nuėjo už kampo, paskui jį nuėjo kažkoks vyriškis iš tos kompanijos. Vyriškis buvo sportiškai apsirengęs, su kapišonu. Jai atrodo, kad jis buvo pilkai apsirengęs, jo veido nematė. Kai nukentėjusysis nuėjo už kampo, nieko nematė, nes ten nieko nesimato. Paskui pamatė, kai nukentėjusysis išėjo už kampo, jo veidas, kakta buvo sudaužyta, jo striukė buvo labai suplėšyta, todėl iškvietė policiją. Matė, kad iš už kampo labai greitai nubėgo kažkoks žmogus. Žmogus nubėgo link tos kompanijos, bet jai atrodo, kad jis nesustojo prie tos kompanijos, o nubėgo toliau. Nukentėjusysis buvo šoke, nesuprato kas atsitiko. Kai atvyko policija, V. Z. išvežė į komisariatą. V. pasakojo jai, kad jį sumušė, gal jis ir minėjo vardus, bet ji tų žmonių nepažįsta. V. Z. pasakojo, kad jam suplėšė striukę, nes negalėjo ištraukti jo piniginės iš striukės kišenės. Tuo metu jis nesakė, ar atpažino tą žmogų, kuris jį sumušė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė liudytojos N. G. parodymus, duotus 2022 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, kad V. Z. nuėjus link ambulatorijos esančių krūmų, ji pamatė, kad iš paskos nuėjo kažkoks vaikinas, apsirengęs šviesiais sportiniais rūbais, aukštas, lieknas, jo veido nematė, kadangi jį einantį pastebėjo nugara į ją. Kai V. Z. ir tas vaikinas nuėjo už krūmų, kai jų jau nesimatė, tuomet išgirdo riksmą ir po kelių minučių tas pats vaikinas išbėgo iš už krūmų ir nubėgo prie moters, kuri sėdėjo turgelyje ant suoliuko ir jai kažką rodė, tačiau nesuprato, ką. Atstumas iki jų buvo apie 20 m. Kartu su minėta moterimi buvo ir daugiau žmonių, kurių ji nepažįsta.

Paskelbus parodymus, liudytoja nurodė, kad V. Z. ėjo į jos pusę, o tas vyriškis nubėgo link tos kompanijos, bet pro juos prabėgo. Nežino, ar tas vyriškis buvo pribėgęs prie turgelyje sėdinčios moters, jis tiesiog perbėgo.

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2022 m. birželio 2 d., 16.35 val. N. G. pranešė, kad prie prekybos centro „Maxima“ sumuštas (duomenys neskelbtini) m. vyras, praskeltas antakis, kraujuoja. Mušeika iš matymo pažįstamas, nubėgo Salininkų g. link stotelės (į Eišiškių pl. pusę). Požymiai: pilkos spalvos sportinis kostiumas su gobtuvu (t. 1, b. l. 43-46).

Įvykio vietos apžiūros 2022 m. birželio 2 d. protokolo fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini): Naujininkų poliklinika (nuotraukos Nr. 1-3, 6-7); fotokameros ir „Maxima“ ir (duomenys neskelbtini) bei P. Ž. gatvių sankryža (nuotraukos Nr. 4-5, 8-9), mediniai prekybos stalai (turgelis) (nuotraukos Nr. 11-13) (t. 1, b. l.

2022 m. birželio 2 d. V. Z. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio 2 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras smogė jam į nugarą, o kai jis nukrito, jis (nukentėjusysis) jį (užpuoliką) pargriovė ant žemės, pastarasis plėšė jo striukę ir iš striukės vidinės kairės kišenės pagrobė jo piniginę su jo asmens tapatybės kortele, pensininko pažymėjimu, 100 Eur (t. 1, b. l. 1, 8).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. birželio 30 d. V. Z. parodė, kad iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažįsta asmenį pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1 (D. J.). Atpažino pagal veido bruožus, kadangi šį asmenį yra matęs ne kartą, tai gerai įsiminė, tai tas pats asmuo, kuris jį apiplėšė ir pagrobė jo piniginę bei suplėšė striukę. Šį asmenį vadina D. ar D. vardu (t. 1, b. l. 81-83, 159)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. rugsėjo 15 d. V. Z. parodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3 (A. M.). Nurodė, kad būtent šis asmuo 2022 m. birželio 4 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“ esančiame turgelyje jam grąžino jo piniginę, kuri buvo prieš tai pagrobta iš jo vaikino vardu D. Šį asmenį pažįsta iš matymo, jis būna (duomenys neskelbtini), jo pravardė „K.“. Šį vyrą atpažino iš veido bruožų, yra įsitikinęs, kad būtent jis jam grąžino jo piniginę (t. 1, b. l. 88-91).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis V. Z. pateikė savo striukę (t. 1, b. l. 120-121), kuri apžiūrėta 2022-06-02 apžiūros protokolu. Striukės apžiūros metu nustatyta, kad striukė yra tamsiai mėlynos spalvos, medžiaginė su užrašu vidinėje pusėje „P&J Fashion“. Striukėje yra nuplėšta kairės pusės priekinė dalis, suplėšyta kairės pusės rankovės pažastis. Suplėšytas striukės užtrauktukas (1, b. l. 123-129)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis V. Z. pateikė juodos spalvos piniginę, asmens tapatybės kortelę, (duomenys neskelbtini) centro pažymėjimą, neįgaliojo pažymėjimą (t. 1, b. l. 132-134), kurie apžiūrėti 2022-09-15 apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 136-142)

Iš vaizdo įrašų ir jų apžiūros 2022 m. spalio 7 d. protokolo matyti, kad buvo pateikti 4 vaizdo-garso įrašai, gauti iš įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno BODY kameros Nr. 1730:

1) vaizdo įrašo 2022_0602_165004_006 apatiniame kairiame kampe užrašas VLN_PR_60E4C8, žemiau 2022/06/02 16:49:31. Vaizdo įraše policijos pareigūnai atvažiuoja prie dviejų jų laukiančių vyrų. Pareigūnė klausia vieno iš vyrų (V. Z.), kas nutiko. V. Z. atsako, kad jį apiplėšė, suplėšė jo striukę, atėmė piniginę ir dokumentus. Paklausus, kiek piniginėje buvo pinigų, kitas vyras (toliau – vyras B) rusų kalba atsako, kad piniginėje buvo apie 100 Eur. Paklausus, kam priklauso piniginė, vyrai atsako, kad piniginė yra vyro V. Z.. V. Z. pasakoja, kad netoliese sėdinti moteris pažįsta jį apiplėšusį žmogų, o viskas įvyko už ambulatorijos. Jis apiplėšusio vyro nepažįsta. Vyrai sako, kad moteris, kuri galimai pažįsta plėšiką, yra šviesių plaukų, su kasyte. Vienas iš pareigūnų nueina pasikalbėti su moterimi. Pasak V. Z. konfliktas kilo dėl pinigų, o jį apiplėšęs vyras dažnai sėdi netoliese. Vyras B pasakoja rusų kalba, kad V. Z. davė jam 15 Eur, kad jis nueitų į parduotuvę, tie asmenys (kartu su plėšiku), pamatė, kad V. Z. turi pinigų ir kol vyras B buvo parduotuvėje, V. Z. buvo apiplėštas. V. Z. sako, kad jam buvo suplėšyta striukė, kad vyrui B nuėjus į parduotuvę, jis nusprendė nueiti į tualetą, prie jo priėjo jį apiplėšęs asmuo ir pasakė: „Atiduok piniginę“. Prie pareigūnės ir vyrų prieina vieno iš vyrų sugyventinė (liudytoja N. G.) ir sako: „Va su šita moterimi reikia pašnekėti, jisai iškart pribėgo prie jos, jie labai geri pažįstami“. V. Z. sako, kad tą moterį pažįsta, nes gyveno netoliese, N. G. sako, kad moterį dažnai mato. Pareigūnė klausia iš kur žmonės žino, kad moteris ir galimas plėšikas pažįstami, N. G. atsako, kad jie pastoviai geria ir vaikšto kartu. V. Z. sako, kad pavogti pinigai jam nerūpi, tačiau tarp pavogtų daiktų buvo ir neįgaliojo, pensininko kortelė, taip pat bandant išplėšti pinigus buvo suplėšyta jo striukė. V. Z. sako, kad plėšikas prašė paskolinti 10 Eur, tačiau jis atsakė, kad neturi. Pareigūnei paprašius, V. Z. prisistato V. Z. vardu, pasako savo gimimo datą ir adresą. N. G. sako, kad matė kaip plėšikas nuėjo paskui V. Z., tada išėjo iš kitos pusės, priėjo prie pirmiau minėtos moters, kažką jai parodė, nubėgo toliau. Pačio užpuolimo N. G. nematė, girdėjo tik klyksmus. V. Z. pasako savo telefono numerį. Pareigūnės kolega grįžta pasišnekėjęs su moterimi, kurią nurodė žmonės. Pareigūnas sako, kad moteris jam tik pasakė, kad šitie žmonės (iškvietę policijos pareigūnus), tik nuėjo į parduotuvę ir parėjo, daugiau ji nieko nesako. Pareigūnė klausia kokia tiksliai žala V. Z. padaryta. Įrašas baigiasi.

2) Vaizdo įraše 2022_0602_165505_007 apatiniame kairiame kampe yra užrašas VLN_PR_60E4C8, žemiau 2022/06/02 16:55:03. V. Z. sako pareigūnams, kad turėjo 130 Eur grynų turėjo, taip pat banko kortelę. Mobiliojo ryšio telefonas liko pas V. Z., jį apiplėšęs asmuo paėmė tik piniginę, kad moteris yra jo kaimynė, gyvena antrame aukšte, kad nors jie negyvena kartu, jie yra narkomanai, kad užpuolikas buvo užsimovęs kapišoną, jam apie 30, o gal daugiau metų. V. Z. pasakoja, kad atvažiavo apsipirkti, apsipirko, paskambino vyrui B, jie susitiko, kad nežino kuo jam buvo suduota, bandė gintis, bet neišėjo. Pareigūnei paprašius papasakoti smulkiau nurodė, kad paliko N. G., o pats užėjo už kampo atlikti gamtinių reikalų, tada pajautė smūgį ir krito ant kelių, trenkta jam buvo į nugarą 1 kartą. Nukritus ant kelių, užpuolikas puolė ant jo, jis bandė priešintis, paguldė užpuoliką, bet nesugebėjo nieko padaryti. Užpuolikas jam sudavė tik vieną kartą, o paskui jį plėšė. Kaktą susitrenkė atsirenkdamas į asfaltą, kai užpuolikas jį vertė. Užpuolikas jį plėšdamas sakė „Atiduok geruoju piniginę, atiduok geruoju“. Piniginė buvo striukės kišenėje, o bandydamas ištraukti piniginę, užpuolikas suplėšė jam striukę. Moteris, iškvietusi policijos pareigūnus, prisistato N. G. vardu, pasako savo gimimo datą. Atvažiuoja greitoji medicinos pagalba, pareigūnė paprašo V. Z. prieiti prie medikų, kad jį apžiūrėtų. Įrašas baigiasi.

3) vaizdo įraše 2022_0602_170004_008 apatiniame kairiame kampe yra užrašas VLN_PR_60E4C8, žemiau 2022/06/02 17:00:02. Šalia N. G. stovintis vyras sako, kad jis nieko nematė, nes buvo parduotuvėje, kad matė vyrą, bet labai trumpai. Vyras B ir N. G. sako, kad užpuoliko vardo nežino, taip pat nežino, ar jis vietinis, bet jis būna čia netoliese su kitais asmenimis ir moterimi. N. G. sako, kad netoliese esančiame bendrabutyje renkasi daug žmonių, tačiau vyras B sako, kad savo rajone užpuoliko tikrai nėra matęs. Pareigūnė klausia, kas dar buvo su užpuoliku, vyras B sako, kad su juo buvo toks apkūnus vyras, bet nėra tikras, ar tikrai jį žino. Pareigūnai prieina prie greitosios medicinos pagalbos medikų, V. Z. pasakoja, kad kol laukė draugo, jį pasikvietė netoliese sėdintis vyras su lazda, vardu J., paprašė paskolinti jam eurą, euro nedavė ir toliau laukė draugo. Užpuoliką atpažintų.

4) vaizdo įraše 2022_0602_170503_009 apatiniame kairiame kampe yra užrašas VLN_PR_60E4C8, žemiau 2022/06/02 17:05:01. Vaizdo įraše pareigūnai kalbasi su V. Z., jis sako, kad užpuoliką pažįsta tik iš matymo, tačiau netoliese sėdinti moteris pažįsta užpuoliką. Pareigūnai patikrina V. Z. blaivumą, alkotesteris parodo 1.81 promilių girtumą. V. Z. pareigūnei nurodo, kad užpuolikas buvo su džinsine striuke ir kapišonu. Kitos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Įrašas baigiasi.

5) vaizdo įraše „2022_0602_201451_001“ apatiniame kairiame kampe yra užrašas „VLN_PR_5F10C0, žemiau 2022/06/02 120:14:49“. Užfiksuota, kaip 2022 m. birželio 2 d., 20:14 val. gatvėje prie automobilio stovi V. Z., kurį policijos pareigūnai informuoja, kad jį filmuoja ir prašo paaiškinti kas atsitiko. V. Z. pasakoja, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini), apsipirko ir kažkoks (kalba neaiškiai) jam ir striukę supurvino ir suplėšė visą ir piniginę atėmė. Pareigūnui paklausus kaip atėmė piniginę, kur buvo piniginė, rankose, kišenėje. V. Z. parodo į dešinės pusės šoną ir nurodo, kad čia, kišenėje. Pareigūnui paklausus, ar matė kaip paėmė, atsakė, kad juto, o telefonas ir akiniai pas jį liko, kad piniginę paėmė su savimi, o ten dokumentai, pensininko ir Sodros, apie 100 Eur ir banko „Swedbank“ kortelė. Pareigūnui paklausus kur smogė, V. Z. parodo, kad iš pradžių smogė į galvos viršugalvį, galvos užpakalinėje dalyje (t. 1, b. l. 153-157).

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku galėjo gerti alkoholinius gėrimus su nukentėjusiuoju, nurodo tik, kad to neprisimenantis, tačiau neigia įvykdęs V. Z. apiplėšimą. Tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Visų pirma nėra ginčijama, kad V. Z. buvo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje apiplėštas. Plėšimo faktas įrodytas nukentėjusiojo parodymais, liudytojos N. G. parodymais, kuri matė nukentėjusįjį nueinat už pastato kampo, paskui jį nuėjusį kitą asmenį, girdėjo nukentėjusįjį šaukiant, matė, kaip po šauksmo nukentėjusysis išėjo su suplėšyta striuke, matė kaip iš ten pat nubėgo į Salininkų pusę (kaltinamojo gyvenamoji vieta) vyriškis, kurį apibūdino policijos pareigūnams taip pat kaip ir nukentėjusysis. Liudytoja A. K. taip pat nurodė, kad grįžęs nukentėjusysis V. Z. pasakė, kad iš jo buvo atimta piniginė ir suplėšyta striukė, kad nukentėjusiojo asmens dokumentą atidavė jai vienas iš pažįstamų asmenų. Apiplėšimo aplinkybės papasakotos atvykusiems pareigūnams (užfiksuota vaizdo įrašuose). Taigi, pats nukentėjusiojo apiplėšimas teismui nekelia jokių abejonių ir yra įrodytas.

Kaltinamojo parodymus, kad ne jis apiplėšė nukentėjusįjį, paneigia visų pirma nukentėjusiojo V. Z. parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat paaiškinai pareigūnams įvykio vietoje. Nors nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams nurodė nepažįstas jį apiplėšusio asmens, tačiau nurodė, kad gali jį atpažinti. Vėlesnių apklausų metu nurodė, kad kaltinamasis jam matytas. Kad kaltinamąjį apiplėšimo metu buvo matęs ir anksčiau nei įvyko apiplėšimas, nukentėjusysis patvirtino ir teisme. Taigi, aplinkybė, kad į pareigūnų klausimą, ar pažįstate užpuoliką, nukentėjusysis atsakė neigiamai, nedaro jo parodymų nepatikimais, nes „matytas žmogus“ ir „pažįstamas žmogus“, tai visiškai skirtingos sąvokos. Tai atsispindi ir klausant nukentėjusiojo pasakojimo pareigūnams, nes nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams nurodydamas, kad nepažįsta užpuoliko, nurodė, kad plėšiką pažįsta netoliese sėdinti moteris. Tai rodo, kad plėšimą įvykdęs asmuo jam matytas. Svarbu ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusysis teigė, kad atpažins jį užpuolusį asmenį, nes įsidėmėjo jo veidą. Kad nukentėjusysis galėjo matyti bei įsidėmėti kaltinamojo veidą, liudija plėšimo eiga ir kilę padariniai. Nukentėjusysis nurodė, kad pirmas smūgis jam į galvą buvo iš nugaros, bet buvo paguldytas ant nugaros, grumtynių metu jam pavyko parversti kaltinamąjį, kaltinamojo veidą įsidėmėjo. Nukentėjusiojo parodymus, kad matė kaltinamojo veidą, paliudija ir aplinkybė, kad piniginė išplėšta iš striukės priekinės kišenės, suplėšyta būtent priekinė striukės pusė, t. y. striukė suplėšyta būnant nukentėjusiajam ir kaltinamajam veidu į veidą. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis atpažino jį užpuolusį asmenį, patvirtina ir tai, kad jis iš šešių asmenų fotonuotraukų, pateiktų atpažinti, atpažino būtent kaltinamąjį. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad po įvykio, pasak nukentėjusiojo, jis kelis kartus matė kaltinamąjį, o taip pat ir einantį kartu su liudytoją A. K., kuri yra jo kaimynė ir pas kurią kartais ateidavo kaltinamasis. Iš vaizdo įrašų taip pat matyti, kad pareigūnei įvykio vietoje paklausus iš kur žmonės žino, kad moteris ir galimas plėšikas pažįstami, liudytoja N. G. atsako, kad jie pastoviai geria ir vaikšto kartu. Kad nukentėjusysis pažino kaltinamąjį patvirtina ir liudytojos A. K. teisme duoti parodymai, kad ji nukentėjusiojo neklausė, kas taip padarė, bet jis jai sakė, kad taip padarė „tavo draugas“, kaltinamasis. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis atpažino jį užpuolusį ir apiplėšusį asmenį, t. y., kad nukentėjusiojo apiplėšimą įvykdė būtent kaltinamasis.

Plėšimo padarymo aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas pirmiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje visiškai pakanka įrodymų, kurie sudaro pagrindą išvadai, jog nukentėjusysis V. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo apiplėštas ir, kad apiplėšimą įvykdė D. J., panaudodamas fizinį smurtą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo apiplėšus nukentėjusįjį I. K.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įvykis buvo 2022 metais, vasarą, Vilniaus stotyje, tikslios datos neprisimena. Jis atvažiavo į stotį, norėjo rasti hostelį. Paprašė kaltinamojo, su kuriuo buvo kitas žmogus, parodyti, kur yra artimiausias hostelis. Jie nuvedė jį į tą pastatą stotyje, kur buvo hostelis. Paskui jie jį sumušė, atėmė striukę, pavogė iš jo piniginę ir telefoną. Liko be pinigų ir telefono, tik su savo lagaminu. Jis buvo toje vietoje, kur yra išėjimas iš stoties, iš dešinės yra autobusų stotelė ir hostelis, o per vidurį yra kavinė. Jis nuėjo į kavinę, ten sėdėjo kaltinamasis su kitais žmonėmis. Jis priėjo prie kaltinamojo paklausti, kur yra artimiausias hostelis. Patikslino, kad neprisimenu, kas prie ko priėjo. Neprisimena, ar kavinėje vartojo pats alkoholį. Kai paklausė, kur rasti hostelį, jie jį nuvedė link hostelio. Prie lifto kaltinamasis pradėjo reikalauti iš jo pinigų, jis atsakė, kad neduos. Nebuvo tokio susitarimo, kad jam duos pinigų, jeigu jis parodys, kur yra hostelis. Kai pasakė, kad neduos pinigų, jis (kaltinamasis) pradėjo jį (nukentėjusįjį) mušti, atėmė pinigus, telefoną, piniginę. Mano, kad mušė trise, neprisimena, kuris pirmas sudavė, nes tai buvo seniai. Atsimena, kad kaltinamasis sudavė pora smūgių į veidą, o kai jį (nukentėjusįjį) pargriovė, nežino, kas vyko. Jo piniginė buvo kišenėje, telefonas taip pat. Kurioje kišenėje buvo, neprisimena. Jis buvo stipriai sumuštas, nematė, kas paėmėm piniginę ir telefoną, nes buvo užsidengęs veidą rankomis.

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tomas (t. 1, b. l. 196-198; t. 2, b. l. 8-10, 25-27; civilinį ieškinį t. 2, b. l. 30-31; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą t. 2, b. l. 39, papildomos apklausos protokolą t. 2, b. l. 50-52), parodė, kad neturėjo telefono ir interneto, todėl negalėjo rasti adreso, medikų, specialistų, tos vietos, kur turėjo būti atlikta jo kūno apžiūra. Nurodė, kad yra teisingas paskutinis patikslinimas ikiteisminio tyrimo metu, kad ne dviese, o trise išėjo iš baro. Paskutinės apklausos metu nurodė, kad iš baro išėjo dviese, kad tas vienas žmogus nėjo su jais į viešbutį, nes žmogus ėjo iš paskos. Tuo metu jis (nukentėjusysis) buvo nestipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytos 1,99 promilių, nesijautė stipriai apsvaigęs.

Prašo skirti laisvės atėmimą užpuolikams ir atlyginti jam žalą. Jis tuos asmenis dar ne kartą matė stotyje, jie užsiiminėja tuo, kad apiplėšinėja žmones.

Liudytojas I. N. teisme parodė, kad yra vyriausiasis patrulis. Neprisimena įvykio, įvykusio 2022 m. birželio mėnesį, kai prie stoties, prie lifto buvo sumuštas I. K.. Negali pasakyti, ar jam matytas nukentėjusysis I. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 2, b. l. 59-60, liudytojas parodė, kad savo parodymus prisimena, tvirtina juos, buvo apklaustas pas pareigūną. Ikiteisminio tyrimo metu I. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. birželio 13 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu A. A. aktyviose pajėgose (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 13 d. apie 22.51 val. budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi Vilniaus autobusų stoties apsaugos darbuotojas pranešė, kad pas jį atėjo sumuštas (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris pasakė, kad prieš 5 minutes viename iš stoties barų jį sumušė keturi nepažįstami vyrai bei atėmė iš jo lagaminą, batus, mobilaus ryšio telefoną. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas S. K. (S. K.), kuris nukentėjusiajam I. K. iškvietė policiją. Šalia buvo ir nukentėjusysis, kuris jiems paaiškino, kad geltonuose paviljonuose įsikūrusiame bare, esančiame priešais pastatą adresu (duomenys neskelbtini), susipažino su keturių vyrų kompanija, norėjo iš jų sužinoti, kur Vilniuje gali apsistoti, nes tik šiandien atvyko į Lietuvą. I. K. jiems paaiškino, kad bare išgėrė porą bokalų alaus, tada išėjo į lauką ir keturių vyrų kompanija jį nuvedė į šalia baro esantį hostelį adresu (duomenys neskelbtini), kur jį pradėjo mušti. I. K. jiems negalėjo nurodyti, kiek jam buvo suduota smūgių, aiškino, kad buvo nukritęs ant žemės ir dengė galvą, gavo porą smūgių į veidą ir ranką. Tada iš jo striukės buvo ištrauktas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas ir 200 Eur grynųjų pinigų. Nuėjus prie baro, kur I. K. susipažino su keturių vyrų kompanija, jis atpažino du asmenis, kurie, pasak I. K., jį sumušė ir pagrobė jo asmeninius daiktus. Atlikus abiejų vyrų dalinę apžiūrą pavogtų daiktų rasta nebuvo. Baro darbuotoja V. R. paaiškino, kad abu vyrai jokiame konflikte nedalyvavo, visą laiką buvo bare. I. K. buvo įsitikinęs, kad jį sumušė būtent nurodyti asmenys. Nukentėjusiajam buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad tiek bare, tiek ant pastato (duomenys neskelbtini), įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykis buvo filmuotas BodyCam 1748 ir 1749 (t. 2, b. l. 59-61).

Liudytoja V. R. teisme parodė, kad kaltinamasis jai žinomas, tai D., nukentėjusiojo neprisimena. Praeitais metais vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), dabar jau nebedirba. Neprisimenu, kaip buvo apiplėštas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis.

Teismui pagarsinus dalį liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (posėdžio garso įrašo 1.17 min), parodė, kad atsimena šį įvykį, bet jo gerai neatsimena. Atsimena, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo lauko terasoje. P. V. ir R. B. buvo baro viduje. Kiek prisimena, D. išėjo su (duomenys neskelbtini), o R. liko viduje. Paskui atėjęs (duomenys neskelbtini) pilietis kaltino, kad jį apiplėšė, sumušė, kaltino būtent R. Nukentėjusysis atėjo į barą ir tiesiog parodė pirštu. P. tuo metu buvo kartu su R. P. ir R. bei D. yra pažįstami. Nepamena, ar P. ir R. tą vakarą buvo priėję prie (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio ir D. Pamena, kad D. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis išėjo. P. ir R. tuo metu buvo viduje. Kiek pamena, vėliau (duomenys neskelbtini) grįžo vienas. Neprisimena, ar P. V. ir R. B. buvo išėję iš baro nuo to momento, kai D. išėjo kartu su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, iki tol, kai (duomenys neskelbtini) grįžo atgal į barą. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams, geriau atsiminė. Atsimena, kad jai buvo parodytas vaizdo įrašas su vyru. Baro patalpos nėra didelės, todėl galėjo viską gerai matyti. Kai baltarusis grįžo, jo striukė buvo suplėšyta, kuprinė taip pat buvo suplėšyta. Nepamena, ar jo veide buvo matyti kokių nors sumušimo žymių. Ji tą vakarą buvo blaivi, nes vairuoja, gyvena ne mieste. Ji nežino, kokius darbus dirba tie žmonės, bet jie užeidavo į barą išgerti. Jie gerdavo bare.

Liudytoja V. R.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 13 d. Darbo pamainą baigė 2022 m. birželio 14 val. Prisimena, kad vakaro metu į barą atėjo ir lauko terasoje sėdėjo (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris kalbėjo su D. D. pažįsta iš matymo, kadangi jis tiek šiame bare, tiek stoties mikrorajone lankosi dažnai. Taip pat baro viduje buvo jai iš matymo pažįstami P. V. ir R. B., kuriuos pažįsta seniai. Tačiau jie minėtą vakarą visą laiką buvo baro viduje, į jokius konfliktus nesivėlė. Vakare iš baro lauko terasos (duomenys neskelbtini) pilietis išėjo kartu su D. Kur jie nuėjo, nežino, nežiūrėjo, nes buvo užsiėmusi savo darbu. Apklausos metu jai parodžius vaizdo įrašo iš viešbučio adresu (duomenys neskelbtini), fotolentelę, atpažino vyrą, vadinamą D. vardu, daugiau jokių jo duomenų nežino. Sudarytoje fotolentelėje D. vilki šviesiai mėlynos spalvos džinsinius šortus, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurių priekyje yra užrašas „Tommy Jeans“ ir baltos bei raudonos spalvos kvadratai, avi salotinės spalvos sportbačius. Kai tą vakarą prie baro atvyko policijos pareigūnai, girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis policijos pareigūnams pasakė, kad jį sumušė ir iš jo daiktus pavogė bare buvę P. V. ir R. B., tačiau bare jokių muštynių nebuvo. Kaip ir minėjo pastarieji visą laiką buvo baro viduje, o (duomenys neskelbtini) pilietis iš baro išėjo su D. (t. 2, b. l. 66-68).

Iš skambučio bendrajam pagalbos centrui ir jo apžiūros 2022 m. liepos 5 d. protokolo matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 2022 m. birželio 13 d., 22.51 val. paskambino Autobusų stotyje, esančiojo (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad prieš 5 minutes sumušė keturiese (duomenys neskelbtini) pilietį, atėmė lagaminą, telefoną, suplėšė striukę, nuavė. (duomenys neskelbtini) pilietis atėjo pagalbos prašyti (t. 3, b. l. 1-3).

I. K. 2022 m. birželio 14 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio 13 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), keturi jam nepažįstami asmenys pradėjo iš jo reikalauti pinigų, o jam nesutikus pinigų duoti, jie be jokios pateisinamos priežasties sudavė jam apie 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei jam gulint ant žemės, iš kelnių kišenės ištraukė jam priklausančią piniginę ir iš jos pagrobė 200 Eur bei mobiliojo ryšio priemonę „Note 8“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 300 Eur. Bendrai jam padaryta apie 500 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 11, 20).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. rugsėjo 16 d. I. K.nurodė, kad iš keturių asmenų fotonuotraukų, atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2 (D. J.). nurodė, kad šis asmuo dalyvavo pagrobiant iš jo pinigus ir telefoną. Būtent šis asmuo su kitais 2 vyrais jį sumušė prie lifto hostelyje 2022 m. birželio mėn., atėmė jo telefoną ir pinigus. Su šiuo vyru atėjo nuo baro, kuriame buvo prieš tai tą vakarą, o pakeliui link viešbučio prie jų prisijungė dar du jam nepažįstami vyrai. Vyras nuotraukoje Nr. 2 vis prašė pakeliui duoti jam 10 Eur, jis nesutiko. Pastarasis pirmas jį pradėjo mušti į galvą, pradėjo plėšti jo striukės kišenę, kurioje buvo piniginė. Šį vyrą gerai įsidėmėjo, nes viskas vyko gerai apšviestoje patalpoje. Yra įsitikinęs, kad tai vienas iš jį apiplėšusių vyrų (t. 2, b. l. 39-43).

2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės nutarimu ikiteisminis tyrimas P. V. ir J. K. nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jų kaltę (t. 3, b. l. 106-112).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. I. Š. (I. Š.) pagal šaukimą atvyko į policijos komisariatą ir pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 8“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 120).

Pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Note 8“ paieškos sutapimuose užfiksuotas juo besinaudojęs abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 81-96). Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolo matyti, kad I. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 8“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 130-133). Mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros protokolu. Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 8“ įdėtas į juodos spalvos dėklą, iš pažiūros vizualiai yra ne naujas, naudotas, kampai apdaužyti, apibraižyti, ekranas sveikas, neįskilęs. Mobiliojo ryšio telefonas neįsijungia, ekranas juodos spalvos. Įdėjus mobiliojo ryšio telefoną į krovimo lizdą, šis nesikrauna ir vis vien neįsijungia (t. 2, b. l. 134-140). Telefonas grąžintas I. K. 2022 m. rugpjūčio 29 d. (t. 2, b. l. 146).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad I. Š. pateikė veikiantį mobiliojo ryšio telefoną, Telefonas buvo įjungtas ir veikiantis. Iš I. Š. pareikalauta išimti SIM kortelę, ką jis ir padarė. 2022 m. rugpjūčio 29 d. siekiant apžiūrėti paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir grąžinti nukentėjusiajam, telefonas nebeįsijungė, ekranas nuolat buvo juodos spalvos. Mobiliojo ryšio telefonas įjungtas į krovimo lizdą, tačiau nebeįsijungė (t. 2, b. l. 147).

UAB „K.“ elektroniniu paštu pateikė viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo 14 įrašų (t. 2, b. l. 152-161). 2022 m. birželio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš viešbučio, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra:

1) vaizdo įraše „1_01_R_220613214000“ matomas užrašas „CAM01“. Vaizdo įrašas spalvotas. Filmuojama patalpos viduje. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka stovintis apvalus medinis staliukas ir šalia jo stovinčios trys medinės kėdės. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 21:59:59 val. vaizdo įrašas baigiasi.

2) vaizdo įraše „2_01_R_220613220000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:00:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM01“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka analogiškas vaizdas kaip ir pirmojo vaizdo įrašo. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:29:59 val. vaizdo įrašas baigiasi.

3) vaizdo įraše „3_01_R_220613223000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:30:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM01“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka analogiškas vaizdas kaip pirmojo ir antrojo vaizdo įrašų. 22:34:37 val. vaizdo įraše matomas tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis vilkintis ir tamsios spalvos šlepetes avintis nukentėjusysis, kuris paskui save tempia tamsios spalvos lagaminą su ratukais ir atsistoja. Prie jo prieina kaltinamasis, vilkintis šviesios spalvos džinsinius šortus, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurių priekyje yra užrašas „Tommy Jeans“ ir baltos bei raudonos spalvos kvadratai, avi salotinės spalvos sportbačius, per petį persimetęs tamsios spalvos vyrišką rankinę. Kaltinamasis tempia nukentėjusįjį į priekį, stumia, mosikuoja rankomis, kažką jam sako, už rankenos paima nukentėjusiojo lagaminą ir tempia jį. Nukentėjusysis ranka siekia savo lagamino, bando jį paimti. Vyrams judant į priekį prie jų prieina vyras Nr. 3, vilkintis tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir avintis tamsios spalvos batus. Vyras Nr. 3 kažką sako vyrui Nr. 1, kai šis bando paimti savo lagaminą, kurį tempia kaltinamasis. Trumpam visi vyrai dingsta iš vaizdo įrašo filmavimo lauko ir vėl pasirodo, matoma, kad kaltinamasis kažką sako nukentėjusiajam, mosikuoja rankomis. Toliau su nukentėjusiuoju kalba vyras Nr. 3. Matoma, kad 22:35:52 val. nukentėjusysis paima savo lagaminą už rankenos ir nusitempia, visi vyrai nueina kartu ir dingsta iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. 22:37:16 val. nukentėjusysis grįžta be lagamino, ant pečių uždėta tamsios spalvos kuprinė, jis atsisėda ant kėdės prie staliuko. Trumpai pasėdi ir atsistojęs vėl nueina į tą pačią pusę iš kurios atėjo. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:45:04 val. vaizdo įrašas baigiasi.

4) vaizdo įraše „4_02_R_220613214000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 21:39:59“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM02“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka patalpa, kur matoma stovinčio medinio staliuko ir medinės kėdės dalis. Priekyje matomas įrengtas bankomatas su užrašu „Savitarnos keitykla“, dešiniau stovi kavos aparatas, šiukšliadėžė, staliukas. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 21:59:59 val. vaizdo įrašas baigiasi.

5) vaizdo įraše „5_02_R_220613220000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:00:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM02“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka analogiškas vaizdas, kaip ir vaizdo įraše 5 punkte. 22:33:35 val. vaizdo įraše pasirodo nukentėjusysis, rankoje nešantis savo lagaminą, šalia jo eina vyras Nr. 3, vyrai kalbasi ir nueina į patalpos priekį ir dingsta iš vaizdo filmavimo lauko. 22:33:51 val. vaizdo įraše pasirodo kaltinamasis ir vyras Nr. 4, vilkintis tamsius drabužius, su barzda, ant pečių užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Minėti du vyrai nueina į tą pusę, kur nuėjo nukentėjusysis ir vyras Nr. 3. 22:34:36 val. vaizdo įraše pasirodo visi 4 vyrai. Toliau vaizdo įraše užfiksuotas analogiškas vaizdas, kaip ir apžiūrėtame vaizdo įraše 3 punkte. 22:39:53 val. matoma, kad į patalpą vienas ateina vyras Nr. 4 ir nueina į tą pusę, kur nuėjo nukentėjusysis, kaltinamasis ir vyras Nr. 3. 22:41:11 val. matoma, kad nukentėjusysis nukrenta ant žemės, greitai atsikelia. Matoma suplėšyta jo striukės kairės pusės rankovė. Paskui jį eina kaltinamasis bei vyrai Nr. 3 ir Nr. 4 ir visi dingsta iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:45:04 val. vaizdo įrašas baigiasi.

6) vaizdo įraše „7_06_R_220613220000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:00:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM06“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka laiptai ir plastikinės įstiklintos durys. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:45:05 val. vaizdo įrašas baigiasi.

7) vaizdo įraše „8_08_R_220613214000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-1321:40:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM08“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka automobilių stovėjimo aikštelė, įėjimo durys į pastatą. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 21:59:59 val. vaizdo įrašas baigiasi.

8) vaizdo įraše „9_08_R_220613220000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:00:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM08“. Vaizdo įrašas spalvotas. 22:23:55 val. matoma, kaip nukentėjusiajam, kitas vyras, vilkintis juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, priekyje su baltos spalvos užrašu „EA7“, tamsios spalvos šortus iki kelių, avi tamsios spalvos avalynę, ant pečių užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę, kažką pasakoja, rodo į priešais esantį pastatą. Po to abu vyrai grįžta atgal į tą pačią pusę iš kurios atėjo. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:29:59 val. vaizdo įrašas baigiasi.

9) vaizdo įraše „10_08_R_220613223000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:30:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM08“. Vaizdo įrašas spalvotas. 22:30:25 val. matoma, kad nukentėjusysis, kaltinamasis, vyras Nr. 3 pro įėjimo duris užeina į pastato vidų. Vyras Nr. 4 lieka stovėti lauke, rūko cigaretę. 21:31:29 val. vyras Nr. 4 taip pat užeina į pastato visų. 21:31:50 val. iš pastato išeina vyras Nr. 4 ir vyras Nr. 3, kalbasi tarpusavyje. Po to abu vyrai vėl užeina į pastato vidų. 22:34:55 val. vyras Nr. 4 išeina iš pastato vidaus į lauką, rūko cigaretę. Po to vėl užeina į pastato vidų. 22:36:17 val. vyras Nr. 4 išeina iš pastato vidaus į lauką. Po to vėl užeina į pastato vidų. 22:37:26 val. vyras Nr. 4 išeina iš pastato vidaus į lauką, vaikšto. Po to vėl užeina į pastato vidų. 22:38:03 val. vyras Nr. 4 vėl išeina į lauką, kalbasi su sutikta moterimi ir kartu nueina, dingdami iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. 22:39:47 val. vyras Nr. 4 grįžta ir pro duris įeina į pastato vidų. 22:41:31 val. kaltinamasis, vyrai Nr. 3 ir Nr. 4 kartu išeina iš pastato vidaus ir nueina dingdami iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Po jų iš pastato vidaus išeina nukentėjusysis. Daugiau vaizdo įraše tyrimu reikšminga informacija neužfiksuota. 22:45:05 val. vaizdo įrašas baigiasi.

10) vaizdo įraše „11_09_R_220613214000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 21:40:01“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM09“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka pėstiesiems skirtas šaligatvis, dviračių takas, pagrindinio kelio važiuojamoji dalis. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 21:59:59 val. vaizdo įrašas baigiasi.

11) vaizdo įraše „12_09_R_220613220000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:00:00“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „CAM09“3. Vaizdo įrašas spalvotas. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:45:04 val. vaizdo įrašas baigiasi.

12) vaizdo įraše „ch02_20220613214000“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 21:40:01“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „IPC“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka lifto durys ir laukimo aikštelė prie lifto. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 21:53:33 val. vaizdo įrašas baigiasi.

13) vaizdo įraše „ch02_20220613215331“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 21:53:34“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „IPC“. Vaizdo įrašas spalvotas. Į vaizdo įrašo filmavimo lauką patenka lifto durys ir laukimo aikštelė prie lifto. Apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:26:41 val. vaizdo įrašas baigiasi.

14) vaizdo įraše „ch02_20220613222645“, dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2022-06-13 22:26:41“, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „IPC“. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įraše 22:25:56 val. matoma, kad prie lifto atėjo ir sustojo nukentėjusysis, kaltinamasis, vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4. Visi vyrai kažką sako nukentėjusiajam, gestikuliuoja rankomis. 22:34:17 val. kaltinamasis dešine ranka griebia nukentėjusiajam už kairės rankos ir traukdamas nustumia nuo savęs, toliau nuo lifto ir į rankas pasiima nukentėjusiojo lagaminą. Visi vyrai pasitraukia iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. 22:36:26 val. nukentėjusysis su savo lagaminu, kaltinamasis ir vyras Nr. 3 grįžta prie lifto. Vyrai tarpusavyje kažką vienas kitam sako. Matoma, kad kaltinamasis yra agresyviai nusiteikęs, vėl paima nukentėjusiojo lagaminą ir pastato į šalį. 22:40:27 val. matoma, kad kaltinamasis prieina arčiau nukentėjusiojo ir rankomis kažko ieško jo striukės viduje. Nukentėjusysis bando muistytis, tuomet kaltinamasis dešine ranka nukentėjusiajam suduoda vieną smūgį į kairią veido pusę. Nukentėjusysis bando ištrūkti, tada kaltinamasis iš kairės rankos alkūnės nukentėjusiajam suduoda vieną smūgį į veidą. Nukentėjusysis bando pabėgti pro stovinčius vyrus, tačiau vyras Nr. 4 savo rankomis bando jį sulaikyti, jam padeda kaltinamasis. Tarp vyrų vyksta susistumdymas. Vyras Nr. 3 stovi ir viską stebi. Kaltinamasis ir vyras Nr. 4 stumdo nukentėjusįjį. Matoma, kad vyras Nr. 4 nukentėjusiajam kumščiu suduoda smūgį į kažkurią kūno vietą, po to suduoda smūgį koja. Nukentėjusiojo vaizdo įraše nesimato, nes jis dingęs iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Vyras Nr. 4 tempia lagaminą. Matoma, kad kaltinamasis išplėšia iš nukentėjusiojo daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną ir slėpdamas jį už savo nugaros dingsta iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Toliau vaizdo įraše matomas tik stovintis lagaminas. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 22:44:59 val. vaizdo įrašas baigiasi (t. 2, 162-177).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2022 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad pateikti 7 vaizdo įrašai iš baro, esančio (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo „2038123904_1655384575506“ matyti užrašas „2022-06-13 22:28:47“. Vaizdo įraše matoma, kaip baro terasoje stovi kaltinamasis, kairiame baro kampe sėdi nukentėjusysis ir dar vienas vyras. 21:28:47 visi trys išeina iš baro terasos ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kamerų lauko (t. 2, b. l. 189-196, kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais).

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Nukentėjusiojo I. K. apiplėšimu kaltinamas D. J. savo kaltę dėl plėšimo fakto pripažino visiškai. Pripažino, kad jis su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, apiplėšė nukentėjusįjį, tik pasak kaltinamojo, tai įvyko dėl to, kad nukentėjusysis jiems nedavė pinigų, kuriuos neva pažadėjo, jei jie parodys jam kur viešbutis. Sutiko, kad pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, išplėšė piniginę, kurią vėliau grąžino nukentėjusiajam (pasak nukentėjusiojo – numetė) ir paėmė piniginėje buvusius pinigus. Bet D. J. nesutiko, kad piniginėje buvo 200 Eur.

Aplinkybes, kad nukentėjusysis I. K. buvo apiplėštas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamojo D. J. ir kito asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir: nukentėjusiojo parodymai, kuris iš jam pateiktų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino D. J., kaip jį apiplėšusį asmenį, ir nurodė, kad iš pradžių buvo reikalaujama iš jo pinigų, o jam nesutikus, panaudotas smurtas, pagrobta piniginė ir telefonas; vaizdo įrašai ir hostelio, kuriame buvo apiplėštas nuketėjusysis, iš kurių aiškiai matyti, kad kaltinamasis su mažiausiai dar vienu asmeniu, neleido nukentėjusiajam nuo jų pasišalinti, kažką nuolat agresyviai sakydavo nukentėjusiajam, o vėliau kaltinamasis pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, po jo smurtą naudojo kitas asmuo, galimai asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas. Vaizdo įraše „ch02_20220613222645“ užfiksuota, kaip kad prie lifto 22:34:17 val. kaltinamasis dešine ranka griebia nukentėjusiajam už kairės rankos ir traukdamas nustumia nuo savęs, toliau nuo lifto ir į rankas pasiima nukentėjusiojo lagaminą. 22:36:26 val. nukentėjusysis su savo lagaminu, kaltinamasis ir vyras Nr. 3 grįžta prie lifto. Vyrai tarpusavyje kažką vienas kitam sako. Matoma, kad kaltinamasis yra agresyviai nusiteikęs, vėl paima nukentėjusiojo lagaminą ir pastato į šalį. 22:40:27 val. matoma, kad kaltinamasis prieina arčiau nukentėjusiojo ir rankomis kažko ieško jo striukės viduje. Nukentėjusysis bando muistytis, tuomet kaltinamasis dešine ranka nukentėjusiajam suduoda vieną smūgį į kairią veido pusę. Nukentėjusysis bando ištrūkti, tada kaltinamasis iš kairės rankos alkūnės nukentėjusiajam suduoda vieną smūgį į veidą. Nukentėjusysis bando pabėgti pro stovinčius vyrus, tačiau jam neleidžiama, kaltinamasis ir vyras Nr. 4 stumdo nukentėjusįjį. Matoma, kad vyras Nr. 4 nukentėjusiajam kumščiu suduoda smūgį į kažkurią kūno vietą, po to suduoda smūgį koja. Nukentėjusiojo vaizdo įraše nesimato, nes jis dingęs iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Vyras Nr. 4 tempia lagaminą. Matoma, kad kaltinamasis išplėšia iš nukentėjusiojo daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną ir slėpdamas jį už savo nugaros dingsta iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Toliau vaizdo įraše matomas tik stovintis lagaminas. Apiplėštą nukentėjusįjį matė ir baro darbuotoja V. R. ir Autobusų stoties apsaugos darbuotojas, kuris iškvietė policiją. Taigi, ištirtų ir aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. J. (duomenys neskelbtini) pastato koridoriuje prie lifto, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalavo iš I. K. pinigų. I. K. nesutikus pinigų duoti, pradėjo tikrinti nukentėjusiojo priekines striukės kišenes, o I. K. bandant priešintis, vieną kartą dešine ranka trenkė šiam į kairį skruostą. Po to, nukentėjusiajam bandant pasitraukti, sudavė kairės rankos alkūne šiam į dešinę veido pusę, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui sugriebus I. K. už drabužių ir bendrais veiksmais pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, kartu su nenustatytu bendrininku rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir į galvą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis teisino savo veiksmu, teigdamas neva jam nukentėjusysis pažadėjo duoti pinigų, jei jis parodys hostelį, kuriame nukentėjusysis galės permiegoti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis jokių pinigų nežadėjo, priešingai, kaltinamasis iš pradžių prašė jo pinigų, o jam nesutikus jų duoti, prasidėjo smurtas. Teismas kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis siūlė jam pinigų, kurių vėliau nedavė, vertina kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra logiški ir kuriuos pagrindžia vaizdo medžiaga. Iš vaizdo medžiagos akivaizdžia matyti, kaip kažko iš nukentėjusiojo piktai reikalaujama, jam neleidžiama pasišalinti, o vėliau ir smurtaujama. paimami ne tik pinigai ir ne tik, neva pažadėti keli ar keliolika eurų, bet ir pagrobiamas telefonas. Visa tai rodo, kad tyčia kaltinamojo buvo nukreipta nukentėjusįjį apiplėšti, o ne gauti neva pažadėtus kelis ar keliolika eurų.

Taip pat teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo 200 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie buvo vienodi viso proceso metu. Kad piniginėje buvo 200 Eur, nukentėjusysis nurodė jau įvykio vietoje, iš karto po apiplėšimo į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Tai patvirtino ir pareigūnas I. N.. Teismui nekyla abejonių, kad 200 Eur sumą galėjo turėti asmuo, kuris ką tik atvyko į Lietuvą darbo paieškos tikslais ir kuriam kurį tai laiką Lietuvoje reikėjo pragyventi perkant maistą, apgyvendinimo, transporto paslaugas ir pan.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis veikė ne vienas, o mažiausiai su vienu bendravykdžiu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Todėl akivaizdu, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos atlikimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. iš byloje ištirtų įrodymų, nukentėjusiojo parodymų, vaizdo įrašų matyti, kad apiplėšimo metu buvo keli asmenys. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo manymu prieš jį smurtavo keli asmenys, o vaizdo medžiaga neabejotina patvirtina, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė du asmenys. Šiuo atveju nėra svarbu, kuriuo momentu asmenys susitarė veikti bendrai, nes bendras sumanymas gali būti įgyvendintas veikiant ir konkliudentiniais veiksmais. Vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamasis ir kitas asmuo suvokė veikiantys bendrai, vienas kito veiksmams neprieštaravo, veikė paeiliui. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apiplėšimo metu kaltinamasis apiplėšimą įvykdė veikdamas bendrai su bendravykdžiu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas. Apibendrindamas pirmiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje visiškai pakanka įrodymų, kurie sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis D. J., panaudodamas fizinį smurtą, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, užvaldė nukentėjusiojo I. K. turtą (pinigus, telefoną) ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

D. J. padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi ne tik į svetimą nuosavybę, bet ir į asmens sveikatą. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl V. Z. apiplėšimo. Kaltinamojo atsakomybę dėl I. K. apiplėšimo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad tyčinius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o I, K. apiplėšimą – veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. J. teistas 16 kartų, 13 kartų teistas iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Praeityje teistas tiek už vagystes, tiek už plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes. 2022 m. lapkričio 26 d. duomenimis per vienus metus baustas administracine tvarka 34 kartus, iš jų daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, 5 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, 7 kartus už smulkias vagystes iš parduotuvių, taip pat už policijos pareigūnų įžeidimą būnant neblaiviam. Nėra duomenų, kad paskirtos baudos būtų sumokėtos (t. 4, b. l. 34-61). Iš Sodros duomenų matyti, kad D. J. paskutinį kartą įsidarbinęs buvo 2007 m. gruodžio mėnesį, išdirbo kelias savaites. Prieš tai jo darbo santykiai (2006 – 2007 m.) po kelių mėnesių ar savaičių nutrūkdavo (t. 4, b. l. 63). Darbinė patirtis itin skurdi, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būdamas laisvėje turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, neatlygintos. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad dalis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padaryti būnant kaltinamajam apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinęs veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, pavojingumą ir padarytą žalą, kad I. K. apiplėšimo metu kaltinamojo elgesys buvo dominuojantis, jis buvo pagrindinis asmuo, vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, įvertinęs D. J. elgesį iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo ir po jų, kad D. J. elgesys, nepaisant atliktų laisvės atėmimo bausmių už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, nesikeičia, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą. Už V. Z. apiplėšimą skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už I. K. apiplėšimą - 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės tarpusavyje bendrintinos pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės – 8 mėnesius.

D. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2022 m. birželio 16 d.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu. Taip pat D. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 30 parų areštu.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas teikimas Nr. T-1245-893/2023, dėl bausmių, paskirtų pirmesniais nuosprendžiais sušvelninimo. Teikime sprendimas dar nėra priimtas. Esant šioms aplinkybėms, šiame nuosprendyje paskirtos bausmės bendrinimo su bausmėmis, paskirtomis pirmesniais nuosprendžiais/teismo baudžiamuoju įsakymu, nesprendžiamas. Šis klausimas bus išnagrinėtas, kai bus išnagrinėtas klausimas dėl bausmių sušvelninimo ir šiuo klausimu priimta nutartis bus įsiteisėjusi.

D. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta jo paieška. 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi D. J. nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 25 d. (t. 5, b. l. 24-27). 2023 m. birželio 23 d. teismo nutartimi ši kardomoji priemonė panaikinta. Suėmimo laikas nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 23 d. įskaitytinas į bausmės laiką (BK 65, 66 straipsniai). Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo D. J. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai, kuriuose prašoma atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-128-511/2022).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė <...>. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

V. Z. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 96), kuriame prašo priteisti 155 Eur. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 120 Eur dėl pagrobtos striukės (suplėšyta striukė 20 Eur) ir pinigų (100 Eur), 5 Eur už naujos banko kortelės pagaminimą. Neturtinę žalą sudaro 30 Eur (patirti nepatogumai, teko važiuoti užsisakinėti dokumentus, negalėjo išsigryninti pinigų neturėdamas banko kortelės).

V. Z. nuo pat pradžių teigė, kad piniginėje buvo 100 Eur grynaisiais. Teisme nurodė, kad jo piniginėje buvo du banknotai po 50 Eur Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta suma. Taip pat, teismo vertinimu, už suplėšytą striukę prašoma priteisti 20 Eur turtinė žala nėra neprotingai didelė ir nereali. Tas pats pasakytina apie mokestį už naujos banko kortelės išdavimą. Nors nukentėjusysis neturi rašytinių įrodymų dėl striukės vertės, dėl mokesčio bankui, tačiau prašomos sumos laikytinos adekvačiomis ir ne per didelėmis patirtiems nuostoliams. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, t. y. yra nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl esant turtinei žalai įrodytai, teismas visiškai tenkina šioje dalyje civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. Z. priteisia 125 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat teismas tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl 30 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo. Atsižvelgiant į smurto panaudojimo aplinkybes ir nukentėjusiojo išgyvenimus ne dėl prarastų pinigų, o dėl dokumentų, į nukentėjusiojo nurodytus patirtus nepatogumus, tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo viešoje vietoje panaudotas smurtas, konstatuotina, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą vertina 30 Eur, šios sumos teismas neturi jokio pagrindo mažinti, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis I. K. pateikė civilį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltininkų 3 250 Eur žalą, kurią sudaro 250 Eur turtinė ir 3 000 Eur neturtinė žala. 250 Eur prašė už pagrobtą telefoną, kurį jam grąžino neveikiantį. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro aplinkybės, kad buvo stipriai sumuštas, be telefono ir pinigų atsidūrė gatvėje svetimame mieste, kuriame nieko nepažįsta (t. 2, b. l. 30-32).

Teismas I. K. siūlė labiau pagrįsti civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 143) Nukentėjusysis I. K. teisme žodžiu patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad už telefoną prašo 300 Eur, 200 Eur žalą sudaro pavogti pinigai, taip pat prašo 50 Eur už suplėšytą striukę ir 3 000 Eur prašo už patirtą neturtinę žalą. Pinigus žalai atlyginti prašo pervesti į šią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 169). Nurodė, kad jam grąžintas neveikiantis telefonas ir jis negali būti suremontuotas, todėl prašo už jį 300 Eur. Policijos pareigūnai, kurie jam perdavė telefoną, matė, kad jis yra sugadintas. Jo nebuvo įmanoma įjungti. Bandė jį atiduoti remontuoti, bet jie pasakė, kad telefonas buvo vandenyje. Telefonas buvo pirktas žiemą, o vasarą jį pavogė. Jis pirko naują telefoną, ne dėvėtą. Taip pat prašo 50 Eur už striukę, nes ji buvo suplėšyta. Neturi nei striukės, nei telefono įsigijimo kvitų. Prašo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes jį sumušė, jam teko nakvoti gatvėje vieną savaitę. Jį policija nuvežė į kažkokius nakvynės namus, bet ten nebuvo vietos, todėl nuvežė jį atgal į stotį ir sakė „eik“. Pažįstamų Vilniuje neturėjo. Po savaitės rado darbą statybose ir jį apgyvendino kažkokiame būste. Jis buvo svetimoje šalyje, svetimame mieste, be pažįstamų, pinigų, telefono, sumuštas. Kai numetė jo piniginę, joje buvo banko kortelė, bet neatsimena, ar joje buvo pinigų. Dabar turi kitą banko kortelę. Jo piniginėje buvo 200 Eur, kaltinamasis dėl pinigų kiekio meluoja. Turtinei žalai už telefoną pagrįsti atsiuntė nuotrauką iš interneto, kurioje, pasak nukentėjusiojo, matyti, kiek dabar kainuoja tapatus mobiliojo ryšio telefonas. Telefono kaina civiliniame ieškinyje nurodyta 250 Eur, bet prieš metus jis kainavo brangiau. Fotografijoje telefono kaina nurodyta zlotais, telefono pavadinimas „Samsung Galaxy Note 8“, kaina 1 390 zlotų (314,48 Eur) (t. 4, b. l. 171).

Kaip nustatyta pirmiau, iš nukentėjusiojo buvo pagrobti plėšimo būdu 200 Eur iš piniginės, tad patirta žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltininko neteisėtais veiksmais, todėl iš jo ir priteistina.

Taip pat plėšimo metu nukentėjusiajam suplėšyta striukė, kurią jis įvertino 50 Eur, pagrobtas telefonas „Samsung Galaxy Note 8“, kurį jis civiliniame ieškinyje įvertino 250 Eur, o teisme 300 Eur.

Nors striukės įsigijimo dokumentų nukentėjusysis neturi, 50 Eur žalos dydis dėl plėšimo metu suplėšytos striukės teismui nekelia abejonių, nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo kriterijus, todėl ši žala priteistina iš kaltinamojo.

Taip pat nukentėjusysis neturi dokumentų, pagrindžiančių telefono įsigijimo laiką ir kainą. Pasak nukentėjusiojo, telefonas buvo pakankamai naujas ir pirktas naujas. Pateikė vieną skelbimo fotonuotrauką, kurioje nurodyta, kad panašaus telefono kaina yra šiek tiek didesnė nei 300 Eur. Vis tik teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta, kad telefono vertė pagrobimo metu viršijo 300 Eur, nes pateikta viena fotonuotrauka iš skelbimų svetainės tokios išvados neleidžia daryti. Nukentėjusiajam buvo siūlyta labiau pagrįsti šį ieškinio reikalavimą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kuriais teismas galėtų vadovautis konstatuojant, kad pagrobto telefono vertė buvo 300 Eur – teismui nepateikta. Todėl teismas tenkina pradinį ieškinio reikalavimą dėl 250 Eur priteisimo už telefoną, nes tokia telefono vertė nėra aiškiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus.

Kaltinamasis teigė, kad telefoną į Lombardą pridavė veikiantį ir asmuo, kuris nusipirko minėtą telefoną, atnešė pareigūnams jį veikiantį. Vis tik iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos A. L. 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nors I. Š. pateikė veikiantį mobiliojo ryšio telefoną, 2022 m. rugpjūčio 29 d. siekiant apžiūrėti paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir grąžinti nukentėjusiajam, telefonas nebeįsijungė, ekranas nuolat buvo juodos spalvos. Mobiliojo ryšio telefonas įjungtas į krovimo lizdą, tačiau nebeįsijungė (t. 2, b. l. 147). Mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros protokolu. Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 8“ neįsijungė, ekranas juodos spalvos. Įdėjus mobiliojo ryšio telefoną į krovimo lizdą, šis nesikrauna ir vis vien neįsijungia (t. 2, b. l. 134-140). Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusiajam grąžintas neveikiantis telefonas, todėl jis turi teisę į žalos atlyginimą dėl telefono praradimo. Atsižvelgiant į tai, kad telefonas nukentėjusiojo prarastas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, būtent jam ir tenka pagrobto daikto atsitiktinė žuvimo rizika, todėl grąžinus nukentėjusiajam neveikiantį telefoną, žalą turi atlyginti kaltinamasis. Esant šioms aplinkybėms, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiama 250 Eur turtinei žalai, už pagrobtą telefoną, kuris grąžintas neveikiantis, atlyginti.

Taigi, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina iš viso 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašė priteisti ir jo patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro aplinkybės, kad buvo stipriai sumuštas, be telefono ir pinigų atsidūrė gatvėje svetimoje šalyje, mieste, kuriame nieko nepažįsta, buvo stipriai sumuštas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes iš ties byloje nustatyta, kad nukentėjusysis plėšimo metu buvo mušamas, suplėšyta jo striukė, nors byloje ir nėra duomenų apie sužalojimo mastą (nesikreipė į specialistus, skambinęs bendruoju pagalbos telefonu apsaugos darbuotojas nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia). Duomenų, kad yra likę liekamieji reiškiniai, byloje nėra. Kita vertus, nukentėjusysis svetimšalis, nemoka lietuvių kalbos, todėl akivaizdu, kad dėl įvykusio apiplėšimo iš ties patyrė tiek stresą, neigiamus išgyvenimus. Veika padaryta kaltinamajam veikiant su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. Įvykio metu šalia dar buvo du stebintys asmenys, dėl kurių neprognozuojamų veiksmų nukentėjusysis taip pat galėjo jausti baimę. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kas leidžia teismui nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, nors liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam ir nėra nustatyta. Vis tik, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes, 3 000 Eur suma teismo nuomone yra per didelė ir turi būti mažinama. Teismo nuomone, 1 500 Eur dydžio neturtinė žala bus proporcinga tiek padarytai veikai, tiek dėl jos kilusioms pasekmėms, nėra akivaizdžiai per maža kompensaciniams tikslams pasiekti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsniu. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esančios dvi kompaktinės laikmenos su pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, su viešbučio kameromis darytais vaizdo įrašais, Bendro pagalbos centro garso įrašais, Baro kameromis darytais vaizdo įrašais (t. 3, voke, prisegtame prie bylos viršelio), paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. J.. Pažymoje nurodyta, kad už advokato A. Palamarčuko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą išlaidos 2023 m. liepos 10 d. sudarė 361,60 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam yra suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos. Be to, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nes tik taip yra galima užtikrinti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, kaltinamasis oficialiai paskutinį kartą dirbo 2007 m., byloje nėra duomenų, kad jis iki sulaikymo bausmei atlikti būtų turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį, priešingai, kaltinamojo teistumai ir baustumai rodo, kad jis pragyvenimui lėšas gaudavo vokdamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. Z. apiplėšimas) paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo I. K. apiplėšimas) paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir D. J. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. J. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmimą nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 23 d.

V. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam iš D. J. priteisti 30 (trisdešimt) Eur neturtinei ir 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur turtinei žalai atlyginti.

I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš D. J. priteisti 500 (penkis šimtus) Eur turtinei ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Byloje esančias dvi kompaktines laikmenas su pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, su viešbučio kameromis darytais vaizdo įrašais, Bendro pagalbos centro garso įrašais, Baro kameromis darytais vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

N. V. garantuojamos teisinės tarnybos prašymų priteisti iš D. J. išlaidas už gynėjų dalyvavimą teisme.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė