Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-298-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
AN2-298-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01296-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
S. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-298-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01296-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5233-2020 paliktas nepakeistas ir S. A. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5233-2020 S. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 11 d. 16.45 val. Vilniaus r. sav., Mickūnų mstl., Vilniaus g., vairavo transporto priemonę „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0.53 promilės girtumo laipsnis, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5233-2020 paliktas nepakeistas ir S. A. skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir nustatyti trumpesnį jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis prisipažino padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė nesąmoningai, tikėjosi, kad jo neblaivumas neviršys įstatymų leidžiamos ribos, kurią viršijo nežymiai. Sutinka su paskirta bauda, tačiau nesutinka su jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Tokį terminą vertina neproporcingu padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir aplinkybėms, jo asmenybei, kuri charakterizuojama teigiamai, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. apeliaciniu skundu neneigia savo kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 0.53 promilės neblaivumo laipsnis, taip pat sutinka su jam paskirta bauda. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad S. A. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta šios straipsnio dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisinga, todėl toliau pasisako dėl jo apeliacinio skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. apeliaciniu skundu nesutinka su jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam vienerių metų terminui ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo jį sutrumpinti.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas).

10. Apygardos teismas nenustatė aplinkybių, rodančių, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nagrinėjamu atveju minimaliam vienerių metų terminui taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas jį sutrumpinant. Antai iš S. A. paaiškinimu, užfiksuotų administracinio nusižengimo protokole, matyti, kad transporto priemonę jis vairavo po to, kai prieš tris valandas išgėrė 200 g degtinės. Priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, tai, kad žinodamas, jog neseniai vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, S. A. vairavo transporto priemonę, rodo jo atsainų požiūrį į kelių eismo saugumo reikalavimus. Apeliaciniame skunde akcentuojamas S. A. nesugebėjimas tinkamai įvertinti savo blaivumo nepateisina jo pasirinkimo vairuoti transporto priemonę ir rodo nepagrįstą pasitikėjimą savimi. Nors S. A. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija minimalią ribą, tačiau, pažymėtina, kad administracinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, nustatymu siekiama užtikrinti, kad transporto priemonių nevairuotų asmenys, negalintys tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes tokie vairuotojai kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju S. A. transporto priemonę vairavo dienos metu pakankamai judrioje Mickūnų miestelio gatvėje, todėl toks pavojus egzistavo ir tai administracinio nusižengimo neleidžia vertinti mažiau pavojingu. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais S. A. asmenybė charakterizuojama išimtinai teigiamai, nes sprendžiamo klausimo kontekste reikšmingi administracinių nusižengimų registro duomenys jo neleidžia apibūdinti kaip visiškai drausmingo vairuotojo: matyti, kad S. A. praeityje baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, be kita ko, du kartus už nustatyto greičio viršijimą. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad poreikis vairuoti transporto priemones iš esmės grindžiamas S. A. ir jo šeimos gerove, tačiau tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus S. A. pats privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, jam kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo S. A. buvo priverstas išeiti iš darbo, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pagaliau, apeliaciniame skunde akcentuojamas S. A. prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pagrįstai įvertintas individualizuojant administracinę atsakomybę sankcijos ribose.

11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A. suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam vienerių metų terminui yra proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, kurie nesudaro išskirtinio atvejo, pateisinančio šios administracinio poveikio priemonės švelninimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-139-834/2020 nepakeistą ir S. A. (S. A.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus