Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-458/2014

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01156-2011-3

2014 m. birželio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bei su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, laikas.

Nukentėjusiojo P. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. C. priteista 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. nuteistas už tai, kad pagrobė ir sugadino svetimą turtą.

2011 m. rugpjūčio 18 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) namo požeminiame garaže, Klaipėdoje, rankos kumščiu išdaužė P. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą – 100 Lt vertės, dešinės pusės galinių durelių lango stiklą – 186 Lt vertės, dešinės pusės galinių durelių orlaidę – 114 Lt vertės, ir, įsibrovęs į automobilį, pagrobė P. S. priklausantį turtą – garso kolonėlę „Yamaha“ – 1363 Lt vertės, garso stiprintuvą „Yamaha“ – 2138 Lt vertės, automagnetolą „Sony“ – 150 Lt vertės. Tokiu būdu A. C. tyčia sugadino 400 Lt vertės P. S. turtą ir pagrobė 3651 Lt vertės turtą.

Nuteistojo A. C. gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis A. C. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad A. C. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į kaltininko asmenybę, kad A. C. anksčiau teistas šešis kartus, nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teismas pripažino kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas A. C. už BK 178 straipsnio 2 dalies padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, – yra mažesnė už vienos jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, taigi dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. C. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų taip pat nepažeidė.

Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę dar vienu trečdaliu. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Pažymėtina, kad A. C. teisiamas jau septintą kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Nuteistasis, užuot stengęsis susirasti darbą, užsidirbti pragyvenimui legaliu būdu, daro turtinius nusikaltimus.

Nors nuteistasis prašydamas palengvinti jo teisinę padėtį apeliaciniame skunde nurodo, kad jis serga sunkia, nepagydoma liga, tačiau pastebėtina, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad apeliantas serga liga, dėl kurios jis negali atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokių dokumentų aukštesnės instancijos teismui nepateikė ir pats nuteistasis. Pažymėtina, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę, yra užtikrinamas tokio pat lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tačiau specialia nustatyta tvarka. Be to, nuteistasis BK 76 straipsnyje nurodytais atvejais gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos (BPK 359 straipsnis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis taip pat nustato, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad A. C. sveikatos būklė laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir realaus jos atlikimo pagrindų neeliminuoja, juolab kad nuteistasis, žinodamas apie savo sveikatos problemas, galėjo nedaryti nusikaltimų, tačiau to nepadarė ir vėl nusikalto.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam A. C. apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.