Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. V. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, spec. vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. kaltinama tuo, kad 2015-07-26 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini)teritorijoje, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui su J. D., panaudojo dujų balionėlį, kuriuo papurškė J. D. į veidą bei akis padarydama jai akių nudegimus ir sukėlė fizinį skausmą.

Apklausta teisme kaltinamoji M. V. kaltės neprisipažino. Ji paaiškino, kad sodų bendrijoje jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su J. D. mamai, liudytojai V. P. priklausančiu žemės sklypu. 2015-07-26 ryte kartu su sūnumi ji tvarkė savo žemės sklypo teritoriją. Netrukus į jos sklypą atėjo J. D. ir panaudodama mobilaus ryšio telefoną ėmė juos fotografuoti. Ji liepė J. D. išeiti iš jos sklypo, tačiau ši nepakluso. Netrukus į sklypą atėjo J. D. motina, V. P., kuri pradėjo ją mušti pagaliu, o J. D. tuo metu laikė kaltinamąją M. V. už plaukų, kad ši nepabėgtų. Norėdama apsiginti nuo užpuolusių moterų, M. V. iš kišenės išsitraukė dujinį balionėlį ir juo papurškė. Kam ir kur pataikė, nesidomėjo. Tuo metu jos sūnaus G. V. šalia nebuvo ir užpuolimo jis nematė. Dėl šio įvykio V. P. iškvietė policijos pareigūnus, kurie ją nuvežė į policijos įstaigą. Išėjusi iš policijos kreipėsi į medikus, nes užpuolimo metu patyrė fizinį smurtą.

Apklausta teisme nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad 2015-07-26 d. ryte atvažiavo pas savo mamą V. P. į Balsių sodų 10-ąją bendriją ir pamatė, kad kaltinamoji M. V. ir jos sūnus G. V. ardo (laužo) jos mamos žemės sklypą juosiančią medinę tvorą (skydus) ir juos meta ant kelio. Jei priėjus arčiau ir nespėjus nieko pasakyti kaltinamosios sūnus išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, pradėjo ją filmuoti. Tada ir ji išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau nieko nespėjo užfiksuoti, nes M. V. rankoje laikytu dujiniu balionėliu papurškė jai į veidą ir į akis. Ji patyrė fizinį skausmą ir netrukus atvykusi GMP ją nuvežė į gydymo įstaigą. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Dėl neteisėtų M. V. veiksmų patytė turtinę bei neturtinę moralinę žalą.

Iš medžiagoje esančio išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK Nr. 0115000414031 matyti, kad 2015-07-26 8.41 val. V. P. pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad kaimynas laužo jos tvorą. Vėliau gauta papildoma informacija, kad konflikto metu nukentėjo 40 metų moteris, jai į akis papurkšta dujų. Nukentėjusią moterį GMP veža į RVUL. Šios ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja pranešė, kad 10.15 val. GMP į ligoninę pristatė J. D., kuriai diagnozuotas abiejų akių ir dešinio žasto nudegimas. Po apžiūros ir suteiktos medicininės pagalbos J. D. paleista į namus. Tą pačią dieną, 11.55 val. į tos pačios ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi M. V., kuriai diagnozuotas kairiojo riešo sumušimas. Po suteiktos pagalbos moteris paleista namo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, kaltinamosios M. V. parodymus apie jos subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, daro išvadą, jog M. V. papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai J. D. į veidą bei akis, ne tyčia siekdama padaryti nukentėjusiajai akių nudegimus, o gindamasi nuo nukentėjusiosios pavojingo kėsinimosi. Taigi, nors kaltinamosios veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad savo veiksmais susidariusioje situacijoje M. V. būtų peržengusi būtinosios ginties ribas, nenustatyta.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalis: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamąją M. V. ir nukentėjusiosios J. D. motiną V. P., kuriai priklausantis žemės sklypas, ribojasi su kaltinamosios žemės sklypu, sieja konfliktiški santykiai. Įvykio dieną kaltinamoji su savo sūnumi liudytoju G. V. tvarkė nukritusias V. P. medinės tvoros dalis (pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos tvoros fragmentai yra neįtvirtinti, o tiesiog atremti į vielinę tvorą). Šiuos veiksmus tiek nukentėjusioji, tiek jos motina traktavo, kaip tvoros griovimą, tačiau tiek kaltinamoji, tiek jos sūnus teismui nurodė, kad jie tiesiog šalino nugriuvusios tvoros dalis. Šią kaltinamosios ir jos sūnaus versiją patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog medinės tvoros fragmentai buvo atremti į vielinę tvorą, o neįtvirtinti. Liudytoja V. P. pamačiusi minėtus M. V. ir jos sūnaus veiksmus, paskambino savo dukrai ir bendrosios pagalbos telefonu 112. Pati V. P. iki atvykstant jos dukrai nukentėjusiajai J. D. naudojo smurtą kaltinamosios M. V. atžvilgiu. Šią aplinkybę patvirtinta tiek liudytojų M. Z., D. K. teisme duoti parodymai, tiek Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio V. S. 2015-07-26 tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 61508. Atvykus į konflikto vietą nukentėjusiajai J. D. pastaroji kartu su savo motina pribėgo prie kaltinamosios M. V.. Akivaizdu, kad nuo seno esant tarp kaimynių itin konfliktiškiems santykiais (šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai), bei vertinant, kad tuo metu, kai prie kaltinamosios pribėgo nukentėjusioji J. D. ir V. P. kaltinamoji M. V. buvo viena (kaip nurodė liudytojas G. V., jo tuo metu šalia motinos M. V. nebuvo), kaltinamoji tokią situaciją pagrįstai galėjo vertinti kaip pavojingą savo asmeniui, juolab, kad prieš ją jau buvo naudojamas fizinis smurtas. Esant tokiai situacijai kaltinamoji gindamasi nuo pavojingo kėsinimosi panaudojo ašarines dujas nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamosios panaudota priemonė – ašarinės dujos, savo esme yra savigynai pritaikyta priemonė. Taigi kaltinamosios panaudoto savigynos būdo, atsižvelgiant, kad jai būnant vienai prie jos pribėgo konfliktiškai nusiteikusios J. D. ir V. P., negalima laikyti neadekvačia ar neproporcinga gynybos priemone, ji atitiko užpuolimo pobūdį ir pavojingumą.

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamosios atžvilgiu buvo panaudota fizinis smurtas, jai būnant vienai prie jos pribėgusių konfliktiškai nusiteikusių kaimynių elgesys iš esmės leido kaltinamajai vertinti situaciją kaip tiesiogiai pavojingą jos asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010). Nors BK nuostatos būtinosios ginties situacijos pradžią sieja ne tik su jau prasidėjusiu užpuolimu ir nereikalauja asmens laukti, kol jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios motina aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į M. V. sveikatą, šis kėsinimasis jau buvo prasidėjęs (rašytiniame paaiškinime pati V. P. nurodė, kad sudavė medine lentele M. V. per ranką), vėliau nukentėjusioji su savo motina pribėgo prie vienos stovinčios kaltinamosios. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios elgesys konflikto metu sukėlė pagrindą kaltinamajai manyti, kad kėsinimasis į pačios kaltinamosios sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, tai M. V. turėjo teisę gintis – duoti atkirtį besikėsinančiosioms (pati M. V. nurodė, jog ji netaikė specialiai papurkšti ašarines dujas į nukentėjusiosios akis, ji tiesiog jas papurškė, stengdamasi apsiginti tiek nuo J. D., tiek nuo V. P.), todėl sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

Taigi, iš aptartų įrodymų viseto, kuris patvirtina bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, matyti, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog kaltinamoji turėjo teisę į būtinąją gintį, t. y. gintis nuo realių ir pavojingų J. D. ir V. P. veiksmų, ir tą teisę, papurkšdama ašarines dujas, realizavo, neperžengdama jos ribų, t. y. jos gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Nukentėjusioji J. D. pateikė byloje civilinį ieškinį ir prašė iš M. V. priteisti 1000 Eurų neturtinei, 9 Eurų turtinei žalai atlyginti bei 300 Eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta M. V. atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Teismas pažymi, kad BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 str. 1 d. 9 p. nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios J. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios patirtos išlaidos už advokato pagalbą paliekami nenagrinėtais.

Kaltinamoji M. V. prašė iš nukentėjusiosios J. D. 400 Eurų jos samdytos advokatės išlaidoms apmokėti. Minėtas reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, iš J. D. N. V. naudai priteistina 400 Eur advokato išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. išteisinti, nes ji veikė būtinosios ginties sąlygomis ir nepadarė BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusiosios J. D. pateiktą 1009 EUR civilinį ieškinį bei prašymą jai atlyginti patirtas proceso išlaidas 300 EUR palikti nenagrinėtą.

Iš J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti M. V. 400 EUR jos turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, teismui pateiktą medžiagą Nr. 12-At-03440-15 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, grąžinti Vilniaus apskrities Vilniaus VPK pirmo policijos komisariato viešosios policijos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.