- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1781-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07339-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- N. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus A. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės N. K., 2014-03-03 priėmė teismo įsakymą. Skolininkė 2014-03-18 pateikė teismui prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė, išaiškino kreditoriui teisę pateikti ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas 2014-05-06 pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. K. 1 344 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, 2014-05-12 nutartimi ieškovui A. B. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad atsakovė N. K. yra informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-02 nutartimi ieškovo A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 įsakymą, kuriuo iš skolininkės N. K. kreditoriui A. B. priteista 1344 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-03 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 414 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog, prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, siuntė skolininkei pranešimą ar kitą dokumentą apie reikalavimo perleidimą, o skolininkė jį būtų gavusi. Kadangi ieškovas teismo nutartyje nustatytu terminu tinkamai trūkumų nepašalino – nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo perleidimas buvo panaudotas prieš skolininkę, prieš tai ją tinkamai informavus, teismas A. B. ieškinį dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.), o 2014-03-03 teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo panaikino (CPK 439 str. 6 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovė atsikirtimus naujajam ieškovui turi galimybę pareikšti teisme bylos nagrinėjimo metu. Be to, 2014-03-03 buvo priimtas teismo įsakymas byloje L2-14374-809/2014, kuris su 2014-03-03 teismo pranešimu buvo išsiųstas skolininkei N. K.. 2014-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešime nurodomi priedai, kur Nr. 1 pažymėtas priedas „Kreditoriaus pareiškimo su pridedamais dokumentais kopijos, 8 lapai“. Iš to seka, jog skolininkė N. K. buvo tinkamai informuota apie jos skolos perleidimo faktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė N. K. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog prieš kreipdamasis į teismą būtų tinkamai informavęs skolininkę apie reikalavimo perleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pažymėtina, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas A. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. K. 1 344 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-12 nutartimi ieškovui A. B. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, jog atsakovė yra informuota apie reikalavimo perleidimo faktą. Ginčijama 2014-06-02 nutartimi teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, siuntė skolininkei N. K. pranešimą ar kitą dokumentą apie reikalavimo perleidimą, o skolininkė jį būtų gavusi, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Ieškovas A. B., nesutikdamas su minėta 2014-06-02 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad 2014-03-03 buvo priimtas teismo įsakymas byloje L2-14374-809/2014, kuris su 2014-03-03 teismo pranešimu buvo išsiųstas skolininkei N. K.; 2014-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešime nurodomi priedai, kur Nr. 1 pažymėtas priedas „Kreditoriaus pareiškimo su pridedamais dokumentais kopijos, 8 lapai“, todėl darytina išvada, kad skolininkė N. K. buvo tinkamai informuota apie skolos perleidimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka.
Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus A. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės N. K., 2014-03-03 priėmė teismo įsakymą (b. l. 10), kuris kartu su 2014-03-03 teismo pranešimu buvo išsiųstas skolininkei N. K. (b. l. 11). Kartu su 2014-03-03 teismo įsakymu ir pranešimu skolininkei N. K. buvo siunčiamas ir kreditoriaus A. B. pareiškimas su pridedamais dokumentais, tame tarpe ir 2013-04-29 Reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinta kopija. 2014-04-02 teisme buvo gauti ir priimti skolininkės N. K. prieštaravimai, todėl laikytina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai, tarp kurių buvo ir 2013-04-29 Reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinta kopija, N. K. įteikti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkė N. K. gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ir reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininkę nuo 2014-04-02. Ieškinį teismui A. B. pateikė 2014-05-02, t. y. jau turėdamas teisę panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovę (skolininkę). Taigi, laikytina, jog šiuo atveju atsakovė N. K. apie reikalavimo perleidimą buvo informuota tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.