Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti;

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis pakeista 1 (vienos) paros arešto bausme;

3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. birželio 6 d. 22.57 val. iki 2015 m. birželio 8 d. 14.20 val. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant pareigas: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2016 m. vasario 17 d. nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendį, laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. birželio 6 d. 22.57 val. iki 2015 m. birželio 8 d. 14.20 val. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2018 m. rugpjūčio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuotas automobilis;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. R. 2021 m. liepos 29 d., apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 30 d. 00.04 val. jam nustatytas 2,62 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, kol 23.40 val. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad liepos mėnesį su L. J. prie tvenkinio vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atvyko S. A. ir A. A., kurie taip pat vartojo alkoholį. Jiems kalbant, A. A. pasakė, kad parduoda automobilį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu L. J. sugalvojo automobilį nupirkti. Jie užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus būdami neblaivūs. Toliau vartoti alkoholį ėjo į automobilį, nes buvo tamsu. Po to, jie norėjo valgyti, todėl L. J. pasiūlė nuvežti valgyti kebabų į Noreikiškes. L. J. sėdo į vairuotojo vietą, S. A. sėdo į keleivio pusę dešinėje, A. A. sėdo už keleivio vietos gale, o jis pats sėdo į keleivio vietą gale, už vairuotojo. Bevažiuojant jie taip pat vartojo alkoholį. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Jiems sustojus, L. J. šoko ant jo į galą, tuo tarpu jis pasislinko į vidurį. Jis visą laiką sėdėjo gale. Negali paaiškinti, kodėl policijos pareigūnai pasikvietė būtent jį. Sėdint automobilyje S. A. buvo su marškinėliais, A. A. ir jis pats buvo be rūbų, o L. J. galėjo būti be marškinėlių, tačiau tiksliai nepamena. Policijos pareigūnai pasikvietė jį į tarnybinį automobilį. Jis klausė L. J., kodėl jis iš karto nepasakė, kad vairavo automobilį. L. J. jam atsakė, kad policijos pareigūnus lengva apgauti, teigė, kad kai išsiblaivys, paskys tiesą. Jis moka vairuoti, ankščiau turėjo teisę vairuoti, tačiau ją prarado, nes vairavo neblaivus. Teisės buvo atimtos dvejiems metams, jų nėra susigrąžinęs. Policijos pareigūnai neklausė, ar jis vairavo automobilį, tačiau jis iš karto neigė vairavęs automobilį, be to, automobilis ne jo. Įvykio metu jis buvo neblaivus, jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, tačiau jautėsi gerai. Įvykio dieną alkoholį vartojo nuo 10 val. ryto. Įvykio metu jis automobilio nevairavo. Su policijos pareigūne kalbėjo tuomet, kai jam liepė susirinkti daiktus, po neblaivumo nustatymo.

Liudytojas L. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad liepos mėnesio pabaigoje, 29 arba 30 dieną, jis kartu su A. R., pusbroliu S. A. ir A. A. buvo prie tvenkinio ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kuomet norėjo išvažiuoti iš vietos, kurioje vartojo alkoholį, visi susėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis ir A. R. sėdėjo automobilio gale, o pusbrolis S. A. ir A. A. sėdėjo priekyje. Važiavo aplinkkeliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių automobilį vairavo S. A., tačiau pavažiavus apie 3 km, jis liepė S. A. sustoti ir jie apsikeitė vietomis. Su S. A. apsikeitė vietomis, nes jo pusbrolis buvo stipriai neblaivus ir negalėjo tinkamai varuoti, blaškėsi po visą kelią. Tada jis sėdo prie vairo, o S. A. atsisėdo šalia, keleivio vietoje, A. R. sėdėjo automobilio gale kairėje pusėje, o A. A. sėdėjo gale dešinėje pusėje. Jam nuvažiavus apie 300–400 m, jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžius policijos pareigūnams, jis persėdo į galą, kad jo nesulaikytų, išsigando atsakomybės. Prieš sustabdant policijos pareigūnams, važiavo apie 50–60 km/h greičiu. Matė, kad iš paskos užsidegė policijos pareigūnų švyturėliai ir tada sustojo. Policijos pareigūnai sustojo iš paskos jo automobilio, 1–2 metrų atstumu. Tarnybinio automobilio priekis buvo nukreiptas į jo automobilio galą. Sustojus jis pradėjo persėdinėti iš vairuotojo vietos į galą. Atsisėdo galinėje keleivio vietoje, iš kairės pusės, prie lango, už vairuotojo vietos. Kol policijos pareigūnė išlipo iš tarnybinio automobilio, jis persėdo. Priėjusi policijos pareigūnė atsidarė duris ir išsitraukė A. R. iš automobilio, nes galvojo, kad jis vairavo. A. R. sėdėjo gale per vidurį, todėl policijos pareigūnai pagalvojo, kad jis vairavo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jam. Automobilį įsigijo 2021 m. liepos 30 d. prieš 22.00 val. vakaro, tuo metu jau buvo tamsu. Automobilį įsigijo iš A. A. už 50 Eur. Sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Tuo metu kai jis vairavo, automobilis jau priklausė jam. Jis neturi teisės vairuoti ir niekada nebuvo jos įgijęs. Tvirtina, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent jis.

Liudytoja A. G., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antrosios kopos kinologų grupės specialistė. Įvykio dieną gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, paskui jį sekė pranešėjas. Sustabdžius galimai neblaivaus vairuotojo automobilį, jie sustojo iš galo iki 3 m atstumu. Kadangi tarnybiniame automobilyje yra stiprios ilgosios šviesos, todėl tiek ji, tiek jos kolega matė, kad sustabdžius automobilį, vairuotojas persėdo į galą tarp dviejų žmonių. Ji iš karto pribėgo prie automobilio galo, paprašė vairuotojo išlipti. Asmuo išlipo. Ji kreipėsi į viduryje sėdintį asmenį. Iš viso automobilyje buvo keturi žmonės ir mažas šuo. Visi asmenys įvykio metu buvo neblaivūs. Įvykio metu ji turėjo nešiojamąjį vaizdo registratorių, taip pat ant tarnybinio automobilio buvo priekinė kamera. Išlipus iš tarnybinio automobilio, ji iš karto įsijungė nešiojamąjį vaizdo registratorių, tuo tarpu tarnybinio automobilio kamera veikia nuolat. Priėjus prie automobilio, jo gale sėdėjo trys vyrai, priekyje sėdėjo vienas vyras, o vairuotojo vieta buvo tuščia. Dėl įvykio aplinkybių ji surašė tarnybinį pranešimą. Viduryje sėdėjęs asmuo vairavo automobilį. Jie visada klausia kas vairavo automobilį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 27 d. apklausos metu duoti parodymai, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje, specialiste. 2021 metų liepos mėnesio gale dirbo su vyriausiuoju patruliu R. B. Tamsiu paros metu iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Jiems važiuojant, automobilio šviesomis pamirksėjo pranešėjas, nes jis važiavo paskui galimai neblaivų vairuotoją. Aplenkę pranešėjo automobilį, jie pasivijo galimai neblaivų vairuotoją ir sustabdė jo automobilį. Galimai neblaivaus vairuotojo automobiliui sustojus, aiškiai matėsi kaip gale esantys asmenys prasiskyrė ir tarp jų, į vidurį, atsisėdo vairuotojas, nugara įkrisdamas tarp gale buvusių asmenų. Dar būnat tarnybiniame automobilyje matėsi, kad vairuotojas krentantis iš priekio į galą yra be marškinėlių. Pribėgus prie sustabdyto automobilio, vairuotojo vieta buvo tuščia. Priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo vyras, gale taip pat sėdėjo trys vyrai. Kadangi gerai matė, kad vairuotojas persėdo į gale esantį vidurį, todėl jį išlaipino iš automobilio. Vyras buvo be drabužių ir batų, tik su apatiniais. Vyras teigė vartojęs alkoholį 15 min. bėgyje, todėl asmuo buvo pasodintas į tarnybinio automobilio galą. Po 15 min. buvo patikrintas jo blaivumas ir asmeniui nustatytas dvi promiles viršijantis girtumas. Kiti vyrai taip pat buvo neblaivūs. Praėjus dar 15 min. buvo pakartotinai patikrintas vairuotojo blaivumas, jam nustatytas dvi promiles viršijantis girtumas (1 t., b. l. 43–44). Perskaičius liudytojos parodymus, ji nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas S. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. R. yra jo draugas. L. J. nusipirko automobilį ir jie visi sugalvojo tai atšvęsti, vartojo alkoholį, o po to norėjo nuvažiuoti nusipirkti pavalgyti. Jie buvo keturiese – jis, A. R., A. A. ir L. J. A. A. buvęs automobilio savininkas, o L. J. – automobilio pirkėjas. Važiuojant automobiliu jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, vairuotojo vietoje sėdėjo L. J., gale, už priekinės keleivio vietos, sėdėjo A. A. (pravarde B.) ir per vidurį – A. R.. L. J. automobilį vairavo nuo pat pradžių, nes jis ir pirko tą automobilį. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), naujai padarytu keliu link (duomenys neskelbtini). Tame kelyje juos ir sustabdė policijos pareigūnai. Kai juos sustabdė policijos pareigūnai, tuo metu L. J. peršoko į galą už vairuotojo vietos, o jis nubėgo persėsti į vairuotojo vietą, bet nespėjo. Ketino prisiimti kaltę už L. J., nes L. J. yra jo pusbrolis. Atėję policijos pareigūnai nusivedė A. R. į tarnybinį automobilį. Jis vienas buvo su drabužiais, o visi kiti pusnuogiai. Kadangi jie trise buvo pusnuogiai, tai policija pradėjo labiau A. R. tampyti. Policijos pareigūnai juos išlaipino iš automobilio, leido susirinkti daiktus ir iškvietė „Bolt“ pavežėją. Po įvykio su L. J. nekalbėjo, nes neturi jo telefono numerio. Juos sustabdė policijos pareigūnas vyras, nepamena ar buvo policininkė moteris. Jis yra įsitikinęs, kad A. R. automobilio nevairavo. Jis sėdėjo priekyje ir viską matė.

Liudytojas A. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vasarą pardavė L. J. automobilį (duomenys neskelbtini) ir po to vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis nuėjo į automobilį pamiegoti. Visą laiką buvo gale ir nepamena, kas sėdėjo automobilio priekyje, nes buvo stipriai neblaivus. Nejautė, kad automobilis važiuoja. Kai jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jie buvo keturiese. Pamena, kad jį prikėlė policijos pareigūnai, jis sėdėjo gale už keleivio vietos, šalia jo sėdėjo S. A. (pravarde Kajus), jie abu sėdėjo gale. Kas sėdėjo priekyje jis nematė. Kai buvo sustabdyti, priekyje jau niekas nesėdėjo. Po įvykio jie nekalbėjo, visi buvo neblaivūs, išsiblaivę taip pat nieko nekalbėjo, nebuvo susitikę. Nepamena, kaip atsisėdo į automobilį, atsimena tik tai, kad vartojo alkoholį prie tvenkinio ir nuo to momento nieko neatsimena. Po šio įvykio su sugėrovais, dalyvavusiais įvykyje, nebendravo. Nežino kas vairavo automobilį. Jam sakė, kad automobilį vairavo S. A. arba L. J.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų nešiojamuoju vaizdo registratoriumi. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0729_234840_012“, matyti tarnybinio automobilio aplinka, girdimas tarnybinio automobilio įspėjamasis garsinis signalas. Vaizdo registratoriumi filmuojanti policijos pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio ir bėga link priešais tarnybinį automobilį stovinčio automobilio. Girdima, kad kitas policijos pareigūnas sušunka: „lipa į galą“, policijos pareigūnė atsako: „matau, per vidurį“. Prie automobilio pribėgusi policijos pareigūnė ant galinės keleivio sėdynės per vidurį sėdinčiam asmeniui nurodo išlipti iš automobilio. Vaizdo įraše užfiksuota, kad vairuotojo vieta yra tuščia. Vaizdo įraše girdimas vyriškas balsas, nurodantis: „iš vidurio“. Po to, kai policijos pareigūnė iš tarnybinio automobilio paima alkoholio kiekio matuoklį, prie sustabdyto automobilio matomas stovintis vyras, be marškinėlių ir kelnių, dėvintis tik apatinius, basas. Policijos pareigūnė vyro pasiteirauja ar 15 min. laikotarpyje yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Vyrui patvirtinus, kad alkoholį vartojo, jis uždaromas į laikino sulaikymo patalpą tarnybiniame automobilyje. Vyro pasiteiravus, ar turi vairuotojo pažymėjimą, vyras atsakė, kad rugsėjo mėnesį ketina laikyti. Asmuo prisistatė A. R., nurodė, kad vartojo alų. Po to, policijos pareigūnė prieina prie sustabdyto automobilio, priekyje keleivio vietoje sėdintis vyras prisistato S. A. Policijos pareigūnas apšviečia automobilio gale už keleivio sėdinti vyrą, kuris prisistato A. A. Automobilio gale sėdintis jaunesnis vyras prisistato L. J. vardu. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0729_235341_013“ užfiksuotas tarnybiniame automobilyje sėdinčių policijos pareigūnų pokalbis. 01.39 val. girdima kaip policijos pareigūnas kolegei sako: „bet kaip gerai matosi“. Policijos pareigūnė moteris atsako: „žiauriai gerai matėsi“ (1 t., b. l. 73–75).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo kamera. Vaizdo įraše pavadinimu „K1706 (duomenys neskelbtini) PTR kinologai_ch4_20210730002509_20210730005004“, dešinės pusės viršuje matomas užrašas „2021-07-30 00:25:08“. Vaizdo įrašo trukmė 24:56 min. Nuo 00:00 min. iki 22:30 min. vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiuoja iki įvykio vietos. 22:30 min. matoma kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja keliu, kelio tolumoje matomas automobilio šviesų mirksėjimas. Privažiavus arčiau, matomas kelkraštyje stovintis automobilis, kurio vairuotojas pro kairės pusės lanką iškišęs ranką parodo važiuoti į priekį. Policijos pareigūnai pravažiuoja automobilį ir važiuoja toliau. 22:55 min. policijos pareigūnai pradeda vytis tolumoje važiuojantį automobilį. 23:16 min. matoma, kad priekyje važiuojantis automobilis pradeda stabdyti. 23:20 min. policijos pareigūnų tarnybinis automobilis pasiveja priekyje važiavusį automobilį ir privažiuoja iš galo. Sustojęs automobilis yra apšviestas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio šviesų. Pareigūnų automobiliui sustojus, matoma, kad priešais esančio automobilio salone asmenys juda ir keičiasi sėdėjimo vietomis. Prie sustojusio automobilio skubiai prieina policijos pareigūnė, po kiek laiko prieina kitas policijos pareigūnas ir iš automobilio galinės keleivio vietos išlipa vyras (1 t., b. l. 79–83).

Iš 2021 m. liepos 30 d. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 23 d. 23.34 val. pranešėjas nurodė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, įtartinai manevruoja, automobilis geltonos spalvos, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33).

2021 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad A. R. pirmojo tikrinimo – 00.04 val. metu nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 00.19 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad S. A. 2021 m. liepos 30 d. 00.53 val. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, L. J. 2021 m. liepos 30 d. 00.54 val. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, A. A. 2021 m. liepos 30 d. 00.57 val. nustatytas 3,60 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35–39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 86).

Iš 2021 m. gegužės 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas – A. K., pirkėjas – A. A., transporto priemonės kaina – 50 Eur (1 t., b. l. 60).

Iš 2021 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas – A. A., pirkėjas – L. J., transporto priemonės kaina – 50 Eur (1 t., b. l. 71).

Iš 2021 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje be kitų tyrimui reikšmės neturinčių daiktų, rastos tuščios alaus skardinės ir plastikiniai alaus buteliai (1 t., b. l. 15–27).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, 1999 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 580 Eur (1 t., b. l. 85).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

A. R. nepripažino vairavęs transporto priemonę kaltinime nurodytomis aplinkinėmis, teigė buvęs kartu su teisme apklaustais liudytojais L. J., S. A. bei A. A., vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau už transporto priemonės vairo sėdo ne jis, o L. J. Tokią kaltinamojo pateiktą versiją teismas laiko gynybine, kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nors teisiamajame posėdyje apklausti paminėti liudytojai taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo L. J., jų parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje, kas leidžia abejoti jų patikimumu. Pats A. R. nurodė, kad užsinorėjus valgyti, prie minimos transporto priemonės vairo sėdo L. J. ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Kad nuo pat pradžių automobilį vairavo L. J., apklausiamas teisme parodė ir S. A. Tuo tarpu, pats L. J. teigė, kad iš pradžių transporto priemonę vairavo jo pusbrolis S. A. ir tik jam (liudytojui) pamačius, kad nurodytas asmuo yra pernelyg girtas, negalėjo tinkamai vairuoti ir blaškėsi po kelią, transporto priemonės vairavimą perėmė jis (L. J.). Kartu automobilyje važiavęs liudytojas A. A. apskritai negalėjo nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, teigė miegojęs ir net nejautęs, kad automobilis važiuoja, o sustabdžius priekyje jau niekas nesėdėjo.

Aplinkybę, kad būtent A. R. vairavo minimą transporto priemonę patvirtina nuoseklūs liudytojos A. G. parodymai, kad sustabdė automobilį, ir kadangi tarnybiniame automobilyje yra stiprios ilgos šviesos, tiek ji, tiek jos kolega matė, kad sustabdžius automobilį vairuotojas persėdo į galą tarp dviejų žmonių. Liudytoja teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai būnant tarnybiniame automobilyje gerai matėsi, jog iš vairuotojo vietos be marškinių buvęs vaikinas persėdo į galą, į vidurį. Tokios aplinkybės, t. y. kad matė iš priekio į automobilio galą, tarp dviejų žmonių persėdusį vairuotoją, atsispindi ir teismo posėdžio metu peržiūrėtuose pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai tarpusavyje aptaria, kad gerai matėsi, kas vairavo automobilį ir kaip šis asmuo persėdo į transporto priemonės galą. Nors dėl pareigūnų tarnybinio automobilio žibintais apšviesto sustabdyto automobilio vaizdo įrašas nėra labai aiškus, matyti tik asmens, persėdančio iš vairuotojo vietos į automobilio galą siluetas, visgi, kaip nurodė teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė, jiems vaizdas iš automobilio matėsi gerai ir aiškiai matė, kad iš vairuotojo vietos asmuo persėdo į automobilį galą, į vidurį tarp kitų sėdinčių asmenų. Kad gale sėdintys asmenys būtų pasislinkę, užleidę vietą vairuotojui atsisėsti šone, už vairuotojo sėdynės, liudytoja nenurodė. Be to, matyti, kad iškart, kai tik buvo sustabdytas automobilis, vairuotojas persėdo į kitą vietą, tuo metu vienas iš pareigūnų jau ėjo link automobilio, taigi akivaizdu, kad viskas vyko labai greitai, be to, nėra logiška kaltinamojo nurodyta versija, kad lipdamas iš vairuotojo vietos asmuo sėstų į šoninę vietą gale, kai ten jau yra keleivis, kas atitinkamai ne tik apsunkintų tokį judėjimą transporto priemonės viduje, tačiau ir užimtų papildomai laiko.

Teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. 2021 m. liepos 29 d., apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2021 m. liepos 30 d. 00.04 val. jam nustatytas 2,62 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, kol 23.40 val. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., jį sustabdė policijos pareigūnas.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą, jo nurodomas aplinkybes, kad alkoholį vartojo prieš važiuojant su transporto priemone, spręstina, kad kaltinamasis suvokė vairuojantis transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ankščiau teistas šešis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Penkerių metų laikotarpiu A. R. administracine tvarka baustas septynis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 111–118). Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 108, 110).

Kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus – 2,62 promilių – neblaivumo laipsnis. Be to, kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. A. R. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tai patvirtina aplinkybės, kad apie įtartiną A. R. vairuojamo automobilio manevravimą kelyje bendruoju pagalbos centro numeriu pranešė kelyje važiuojantis pranešėjas, bei tai, kad būdamas neblaivus kaltinamasis automobiliu vežė dar tris keleivius. Kaltinamasis neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, visiškai ignoravo galinčias kilti pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Toks kaltinamojo elgesys rodo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus A. R. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam A. R., BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei jos vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės bendrintinos, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės.

Kaltinamasis A. R. yra teisiamas septintą kartą, septynis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis analogišką nusikalstamą veiką padaro antrą kartą. A. R. jau ir anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau matyti, kad probacijos sąlygų asmuo nesilaikė ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, be to, jam taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau kaltinamasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Tokios aplinkybės rodo, kad A. R. yra linkęs nusikalsti, jam anksčiau skirtos bausmės didelės įtakos elgesiui nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytinas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti, bei veždamas keleivius, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau jau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Kadangi uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, A. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. K. Baudžiamosios bylos duomenimis, A. K. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pardavė A. A., ką patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2021 m. gegužės 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pastarasis savo vardu transporto priemones neužregistravo. Baudžiamojoje byloje taip pat yra 2021 m. liepos 30 d. 16.00 val. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. A. už 50 Eur L. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Taigi, įvykio metu faktinis minimo automobilio savininkas buvo L. J., kuris su jam priklausančiu automobiliu elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus ir žinojo, kad A. R. yra neblaivus, tačiau vis tiek jam perleido vairuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. J. sudarė sąlygas savo turtą naudoti teisei priešingai veikai daryti. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punktas ne tik draudžia pačiam vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau imperatyviai nurodo, jog automobilio savininkas negali perduoti vairuoti savo automobilio kitam neblaiviam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, L. J., perduodamas savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaiviam asmeniui, žinodamas, kad toks turtas bus naudojamas įstatymuose uždraustai veikai daryti, prisiėmė ir tokio turto praradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). Atsižvelgiant į tai, L. J. faktiškai priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Liudytojo L. J. pateikta 2021 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina L. J.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, t. y. 4 mėnesius, ir skirti galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti L. J. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Liudytojo L. J. pateiktą 2021 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. J.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.