Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-27-876/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: 1A-27-876/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25813-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: A. R.
Advokatai: Albertas Trumpulis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-876/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25813-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorui A. K.,nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, t. y. 4 mėnesius, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas L. J. priklausantis automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. R. nuteistas už tai, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio 2021 m. liepos 30 d. 00.04 val., jam nustatytas 2,62 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, kol 23.40 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad aplinkybę, kad būtent A. R. vairavo minimą transporto priemonę patvirtina nuoseklūs liudytojos A. G. parodymai. Kadangi tarnybiniame automobilyje yra stiprios ilgos šviesos, tiek ji, tiek jos kolega matė, kad sustabdžius automobilį vairuotojas persėdo į galą tarp dviejų žmonių. Nuteistojo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Skirdamas nuteistajam bausmę teismas nurodė, kad jis neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, visiškai ignoravo galinčias kilti pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Toks nuteistojo elgesys rodo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus A. R. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas vertino, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei jos vidurkis. A. R. yra linkęs nusikalsti, jam anksčiau skirtos bausmės didelės įtakos elgesiui nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

1.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir nepelnytai paskyrė bausmę. Jokio nusikaltimo jis nepadarė. Nuosprendis yra neobjektyvus, vienpusiškas, paremtas nepatikimais, šališkais įrodymais, kurie neįrodo jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

1.2. Skunde teigiama, kad teismas vadovavosi liudytojos A. G. parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, be to, jie nesutampa su byloje apklaustų kitų liudytojų parodymais. Įvykio dieną jis su draugais L. J., S. A. ir A. A. prie tvenkinio vartojo alkoholinius gėrimus. A. A. pasakius, kad parduoda automobilį „Citroen“, L. J. jį nupirko, užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Užsinorėjus valgyti, L. J. pasiūlė nuvežti visus valgyti kebabų į Noreikiškes. L. J. sėdo prie automobilio vairo, S. A. – į keleivio vietą priekyje, A. A. – gale už keleivio vietos, o jis – automobilio gale už vairuotojo. Policijos darbuotojams sustabdžius automobilį, L. J. šoko į automobilio galą ant jo, sėdėjusio už vairuotojo sėdynės. Policininkei priėjus prie automobilio, automobilio gale kairėje pusėje sėdėjo L. J., jis (A. R.) sėdėjo per vidurį, o A. A. – kairėje pusėje už keleivio sėdynės. Policijos darbuotoja liepė jam išlipti iš automobilio ir nusivedė į tarnybinį automobilį, kur jam buvo nustatytas girtumo laipsnis. Tačiau policijos darbuotojams jis paaiškino, jog automobilio nevairavo.

1.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad liudytojas L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai parodė, kad iš A. A. nusipirko automobilį ir norėjo pavairuoti. Išvažiuojant iš miško, automobilį vairavo pusbrolis S. A., A. A. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, jis ir A. R. automobilio gale. Pavažiavus apie tris kilometrus, jis liepė S. A. sustoti, nes pusbrolis, būdamas stipriai girtas, blaškėsi po kelią. S. A. sustojus, jis sėdo prie vairo ir, pavažiavus apie 400 metrų, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jis, išsigandęs atsakomybės (niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bijojo, kad neuždarytų į areštinę), persėdo iš vairuotojo vietos į galą, iš kairės pusės prie lango, už vairuotojo vietos, o prie lango sėdėjęs A. R. tuo metu pasislinko į vidurį. Priėjusi policijos darbuotoja iš automobilio ištraukė A. R.. Taigi, liudytojas L. J. nuosekliai aiškino, kad automobilį vairavo jis, o ne apeliantas.

1.4. Tai, kad automobilį vairavo L. J., patvirtino ir liudytojas S. A.. Šis parodė, kad automobilį sustabdant policijos darbuotojams vairavo L. J., o A. R. sėdėjo ant galinės sėdynės. Policijos darbuotojams sustabdžius automobilį, jį vairavęs L. J. peršoko į galą už vairuotojo vietos. Kad automobilį būtų vairavęs A. R., nepatvirtino ir liudytojas A. A.. Šis parodė, kad nežino, kas vairavo automobilį, kažkas sakė, kad automobilį vairavo S. A. arba L. J..

1.5. Nuteistasis skunde nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus tarnybinio automobilio vaizdo kamera fiksuotą įrašą, ties 23.20 min. matoma, kaip policijos pareigūnų automobilis prisiveja priekyje važiavusį automobilį ir privažiuoja iš galo. Automobilis yra smarkiai apšviestas tarnybinio automobilio šviesų, todėl vaizdas iš automobilio salono gerai nesimato. Pareigūnų automobiliui pilnai sustojus, priešais esančio automobilio salone matomas judesys, tačiau neaiškiai. Teismas, peržiūrėjęs šį vaido įrašą, įžvelgė, kad pareigūnų automobiliui sustojus, matoma, kad priešais esančio automobilio salone asmenys juda ir keičiasi sėdėjimo vietomis, tačiau akivaizdu, kad iš šio įrašo negalima pasakyti, kas ir su kuo apsikeitė vietomis bei kas vairavo automobilį.

1.6. Apelianto nuomone, liudytojai A. G. galėjo tik pasirodyti, kad jis peršoko ant galinės automobilio sėdynės, tačiau iš tikrųjų iš vairuotojo vietos į automobilio galą peršoko L. J., o jis tik pasislinko į vidurį, kas galėjo suklaidinti pareigūnę. Visi automobilyje buvę asmenys buvo pusnuogiai, todėl juos atpažinti buvo sudėtinga, pareigūnė negalėjo nurodyti, pagal kokius požymius identifikavo jį, kaip asmenį, vairavusį automobilį. Vaizdo įrašuose matosi tik judantys šešėliai, pagal juos negalima pasakyti, kuris iš asmenų peršoko ant užpakalinės sėdynės. Abejones dėl liudytojos A. G. parodymų tikrumo patvirtina duomenys, užfiksuoti vaizdo įraše „2021-0729-235341-013“, kur ties įrašo 01.39 val. girdima, kaip pareigūnė su kolega aptaria įvykį ir vyras pareigūnas sako, kad gerai matosi, kas pasislinko ir moteris jam pritaria. Šis pareigūnų pokalbis vyko jam girdint, būnant pareigūnų automobilyje. Apelianto nuomone, pareigūnai, tvirtindami, kad viskas gerai matosi, tikėjosi jį įtikinti pripažinti automobilio vairavimo faktą.

1.7. Teismas jo ir kitų liudytojų parodymus nepagrįstai vertino kritiškai, nors jie nesutapo tik dėl detalių, nesusijusių su automobilio vairavimu jo sustabdymo metu, t. y. nesutampa parodymai, kada L. J. sėdo prie automobilio vairo, kur jie važiavo, kad automobilį vairavo ir S. A.. Teismas nevertino, kad visi automobilyje važiavę asmenys buvo stipriai apgirtę, todėl nenuostabu, kad detalėse jų parodymai nesutampa, tačiau dėl aplinkybės, jog automobilio jis nevairavo, jie tvirtino nuosekliai, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų byloje negauta.

Šalies argumentai

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti visus neaiškumus, buvo nutarta apklausti liudytoją R. B..

7. Liudytojas R. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo iš Kauno VPK budėtojo gautas pranešimas, kad nuo kebabinės išvažiavo galimai girtas vairuotojas su girtais keleiviais. Į iškvietimą, vyko su kolege A. G., važiuodami keliu, pamatė automobilį, jį stabdė su švyturėliais. Kai automobilis sustojo, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas peršoka į galinę sėdynę ir atsisėda tarp dviejų keleivių. Jie važiavo iš galo ir tamsoje matė, nes švietė lempos. Išlipus, paprašius asmens išlipti iš automobilio, buvo nustatytas girtumas. Gale du asmenys sėdėjo, bet kai perlipo, gavosi trys ir visi neblaivūs. Tas, kuris galimai vairavo, iki pusės buvo nuogas. Kiti asmenys, kažkurie buvo su marškinėliais, kažkurie iki pusės taip pat nuogi. Persėdo vyriškis į galą ir iš akių tos mašinos nepaleido, bei matėsi kuris persėdo, tai tą vyriški paprašė išlipti. Pats buvo priėjęs prie mašinos, matė, kas persėdo iš vairuotojo sėdynės. Abejonių nekilo, nes labai gerai matėsi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

9. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visumą, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino A. R. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. R. įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtinta 2021 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, kad A. R. pirmojo tikrinimo – 00.04 val. metu nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 00.19 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40). Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis A. R., tačiau šis teigia, jog automobilį vairavo ne jis, o L. J.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas bylą nagrinėjant teisme, A. R. tvirtino, jog policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jį vairavo L. J., o jis sėdėjo gale už vairuotojo. Byloje apklaustas liudytojas L. J. taip pat teigė, jog įvykio metu, automobilį vairavo jis, o ne A. R.. Visgi, pirmosios instancijos teismas, šiuos nuteistojo bei liudytojo, taip pat kartu važiavusių liudytojų S. A. ir A. A. parodymus laikė nepatikimais, kaip A. R. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju ypatingą reikšmę turi kitų asmenų, betarpiškai mačiusių nagrinėjamo įvykio aplinkybes pateikti duomenys, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su kita rašytine bylos medžiaga.

12. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog A. R. būdamas neblaivus 2021 m. liepos 30 d. 00.04 val. vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su visa bylos medžiaga, šiuos apelianto skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, tačiau ir pareigūnės A. G. parodymais. Pareigūnė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sustabdė automobilį, ir kadangi tarnybiniame automobilyje yra stiprios ilgos šviesos, tiek ji, tiek jos kolega matė, kad sustabdžius automobilį vairuotojas persėdo į galą tarp dviejų žmonių. Taip pat pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad jai būnant tarnybiniame automobilyje gerai matėsi, jog iš vairuotojo vietos be marškinių buvęs vaikinas persėdo į galą, į vidurį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. B. iš esmės patvirtino liudytojos A. G. parodymus, t. y. kad akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas peršoka į galinę sėdynę ir atsisėda tarp dviejų keleivių per vidurį. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent A. R., tačiau iš vaizdo įrašo pavadinimu „K1706 (duomenys neskelbtini) PTR kinologai_ch4_20210730002509_20210730005004“ matyti, kad policijos pareigūnų sustabdyto automobilio vairuotojas ir keleivis sėdintis gale už keleivio keičiasi vietomis. Sutiktina su skundo motyvu, kad iš vaizdo įrašo tiksliai nustatyti, kuris asmuo persėda į kurią vietą nėra galimybės, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad automobilio gale juda ar keičiasi vietomis, tik asmenys – sėdintis per vidurį ir sėdintis už keleivio, o asmuo sėdintis už vairuotojo nejuda. Ši aplinkybė visiškai paneigia skundo argumentą, kad A. R. sėdėjo automobilio gale už vairuotojo ir automobilio nevairavo. Pažymėtina, kad A. R. policijos pareigūnai išlaipino iš automobilio galo sėdinį ant vidurinės sėdynės, tarp dviejų kitų asmenų, nors kaip jau minėta iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad asmuo sėdintis už vairuotojo nejuda. Tai parodo, kad A. R. parodymai yra nelogiški, nes kaip nuteistasis A. R. nejudėdamas ir nesikeisdamas vietomis su kitais asmenimis iš vietos už vairuotojo atsidūrė ant vidurinės sėdynės, o L. J. iš vairuotojo vietos atsidūrė už vairuotojo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad iškarto, kai tik buvo sustabdytas automobilis, vairuotojas persėdinėjo į kitą vietą. Tuo metu vienas iš pareigūnų jau ėjo link automobilio, taigi viskas vyko labai greitai, tad, nėra logiška nuteistojo nurodyta versija, kad lipdamas iš vairuotojo vietos jis sėdo į šoninę vietą gale ir dar už vairuotojo, kai ten jau buvo keleivis. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų betarpiškai atliekančių savo darbines funkcijas duotais parodymais. Be to, byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi. Policijos pareigūnai nurodė, jog nepažįsta A. R., o ir pats nuteistasis teismui nenurodė, kad asmeniškai pažinotų liudytojais apklaustus policijos pareigūnus, bei nenurodė dėl kokių priežasčių policijos pareigūnai galėtų jį apkalbėti. Aptarti liudytojų A. G. ir R. B. parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su bylos medžiaga bei atsižvelgiant į minėtų liudytojų parodymus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistojo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, iš kurių teismas padarė pagrįstas išvadas apie A. R. kaltumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma.

14. Teisėjų kolegija įvertinusi tai kas išdėstyta konstatuoja, kad nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai A. R. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl bausmės

15. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

16. A. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ankščiau teistas 6 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to turėdamas neišnykusį teistumą. Penkerių metų laikotarpiu A. R. administracine tvarka baustas 7 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 111-118). A. R. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 104-105). Teismas nurodė, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jam skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, konstatuojant, kad A. R. paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, bei tinkamai pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.

17. Skunde apeliantas prašo jį išteisinti, tuo pačiu nesutinka ir su jam paskirta bausme, todėl reikia spręsti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 6 kartus už įvairaus sunkumo nusikaltimų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti A. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. R. yra 100,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybei.

20. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme A. R. atstovavo advokatas Albertas Trumpulis pagal susitarimą, o A. R. pirmo teismo posėdžio metu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato atsisakė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė