- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2A-1561-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19365-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvusios ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvusios ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) (toliau – ir VLK) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ privalomajam sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 12 849,92 Eur žalą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą grindė šiais argumentais:
1.1. 2022 metais su atsakove sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST-76-22(ASPĮ/DP) (toliau – Sutartis). Ieškovės specialistai, direktoriaus 2023 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-179 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinio patikrinimo“, atliko asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) kontrolės procedūrą – planinį patikrinimą, kurio užduotis – atlikti teikiamų pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) paslaugų prieinamumo ir duomenų pateikimo teisingumo kontrolę (tikrinamasis laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.). Ieškovė, atlikusi kontrolės procedūrą, 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ekspertizės pažymoje Nr. 1 EP-9 (toliau – Ekspertizės pažyma) nustatė, kad atsakovė pažeidė su ieškove sudarytą Sutartį, kadangi tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas, o ieškovė, remdamasi atsakovės pateiktais duomenimis, PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo PAASP paslaugas;
1.2. atsakovė pateikė 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesių Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas, kuriose nurodyta, kad paslaugas teikė 2 šeimos gydytojai, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir atvejo vadybininkas. Šie duomenys nesutapo su kontrolės procedūros metu nustatytais duomenimis apie 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesiais įdarbintų darbuotojų darbo krūvį ir pareigas. Atsakovės pateiktų Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitų duomenimis, 2023 metų kovo–rugsėjo mėnesiais bendras šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis buvo 2,25 etato, tačiau kontrolės procedūros metu nustatyta, jog pagal pateiktas atsakovės darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus bei šeimos gydytojo komandos narių sąrašą, bendras šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis 2023 m. kovo–liepos mėnesiais buvo 1,5 etato, o 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais – 1,75 etato. Perskaičiavus Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas nustatyta, kad dėl ieškovei pateiktų neteisingų duomenų 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesiais neteisėtai panaudota 12 849,92 Eur PSDF biudžeto lėšų;
Atsiliepimas
1.3. atsakovė, nesutikdama su Ekspertizės pažymos išvadomis, pateikė skundą Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijai (toliau – Taikinimo komisija), kuri sprendimu, įformintu 2024 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 23TK-6, Ekspertizės pažymą paliko nepakeistą. Taikinimo komisijos vertinimu, atsakovė neteisėtai panaudojo 12 849,92 Eur PSDF biudžeto lėšų;
1.4. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtintų Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimų 3 punkte numatyta, kad asmuo, norintis verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, turi būti įgijęs gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją. Įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį bei baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą. Aiškiai apibrėžta, kokie išsilavinimo reikalavimai yra keliami asmeniui, norinčiam verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, t. y.: būti įgijusiam bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį bei, antra, būti baigusiam gyvensenos medicinos magistro studijų programą. Nėra numatyta jokių alternatyvų, kad gyvensenos medicinos specialisto veikla taip pat galėtų verstis asmuo, kurio išsilavinimas galėtų būti prilygintas gyvensenos medicinos magistro studijų programai;
1.5. asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) rašte patvirtinta, jog įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą, todėl pagal galiojančius teisės aktus prilyginti gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacijos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijai negalima;
1.6. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas aiškiai nurodo, kai būtent sveikatos apsaugos ministras pagal savo kompetenciją nustato reikalavimus specialistams, užsiimantiems sveikatinimo veikla. Atsakovė neturi teisės kvestionuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytų reikalavimų asmenims, besiverčiantiems gyvensenos medicinos specialisto veikla. Ne mokslo įstaigų išaiškinimai apie jų teikiamas studijų programas, o išimtinai sveikatos apsaugos ministro įsakymai apibrėžia reikalavimus, keliamus specialistų kvalifikacijai bei išsilavinimui, todėl vien Vilniaus universiteto patvirtinimas, kad jų teikiamą higienos, sanitarijos ir epidemiologijos studijų programą baigę asmenys yra tinkami vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą, nesuteikia minėtą studijų programą baigusiam specialistui gyvensenos medicinos magistro laipsnio, kuris yra būtinas norint verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla;
1.7. nors L. O. buvo suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudas, tačiau nutylima, kad spaudas visgi buvo panaikintas. Atliktos kontrolės procedūrų metu buvo tikrintas atsakovės teikiamų PAASP paslaugų prieinamumas ir duomenų pateikimo teisingumas, tikrinamasis laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. L. O. gyvensenos medicinos specialisto spaudas buvo išduotas tik 2024 m. sausio 26 d. ir jau 2024 m. vasario 15 d. panaikintas, paaiškėjus aplinkybėms, kad spaudas buvo suteiktas per klaidą. VASPVT patvirtino, kad L. O. suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudo numeris panaikintas pasitvirtinus faktui, kad jam suteikti nėra teisinio pagrindo. Specialistų licencijų ir įdarbinimo posistemio (toliau – SPELIP) duomenimis, spaudas minėtai specialistei buvo panaikintas nurodant priežastį „dėl techninės klaidos – netinkamo išsilavinimo“;
1.8. Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnyje numatyta, jog fiziniai asmenys, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai ar neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, neturi teisės verstis sveikatinimo veikla. L. O. neturėjo teisinio pagrindo pacientams teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugų, t. y. ji nebuvo įgijusi gyvensenos medicinos specialisto profesinės kvalifikacijos, taip pat prieš pradėdama teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.) nebuvo įgijusi gyvensenos medicinos specialisto spaudo. Taigi L. O. neturėjo teisės teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugų, todėl neteisėtai suteiktos paslaugos negali būti vertinamos kaip kokybiškos ar atitinkančios pacientų lūkesčius;
1.9. prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė sutartyje nustatytos pareigos ar atliko veiksmus, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas); 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp sutarties pažeidimo ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 4 dalis);
1.10. atsakovė pažeidė su ieškove sudarytą Sutartį, nes tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, ir pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas. Atsakovės neteisėti veiksmai – pateiktos neteisingos Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitos – yra didesnių PSDF biudžeto išlaidų priežastis, nes ieškovė, remdamasi atsakovės pateiktais duomenimis, PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo PAASP paslaugas. Todėl turtinės žalos PSDF biudžetui padarymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (neteisėtais veiksmais). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia šiais argumentais:
2.1. ieškovė sieja ieškinio dalyką su pas atsakovę dirbančios specialistės kvalifikacijos nepripažinimu ir su jos įdarbinimo kaštams skirtų asignavimų vertinimu kaip žala PSDF biudžetui. Žala susidarė nepripažįstant klinikoje dirbančios gyvensenos medicinos specialistės kvalifikacijos ir tai vertinant kaip pažeidimą, pasireiškusį nesilaikant nustatyto proporcinio santykio tarp gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų etatų;
2.2. Ekspertizės pažymoje konstatuota, kad atsakovės klinikoje nėra nustatyta sistemingų ir / ar kartotinų pažeidimų. Kartu fiksuoti 3 pažeidimai: 2 iš kurių yra labai nežymūs, nesukėlę žalos PSDF fondo biudžetui ir vienas – nepagrįstas įdarbinimas. Ekspertizė buvo atliekama ieškovės specialistų, kurie vertino tos pačios ieškovės specialistų atlikto patikrinimo išvadas;
2.3. Taikinimo komisijos protokolu 2024 m. balandžio 9 d. įformintame sprendime ieškovės 2024 m. vasario 28 d. Ekspertizės pažymoje nurodytus pažeidimus nutarta vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant, kad gyvensenos medicinos specialistė, kuri yra įtraukta į atsakovės šeimos gydytojo komandos sudėtį, neatitinka sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ siejamu su specialiu išsilavinimo cenzo reikalavimu. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas paaiškino, kad baigusiems Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Higienos, sanitarijos ir epidemiologijos vientisųjų 6 metų trukmės studijų programą buvo suteikiama gydytojo-higienisto, epidemiologo kvalifikacija. Šiuo metu tai prilyginama Visuomenės sveikatos magistro laipsniui. Baigusieji šią studijų programą įgijo labai plačias kompetencijas tiek iš medicinos, tiek iš visuomenės sveikatos sričių. Todėl jų kvalifikacija ir kompetencija yra tinkama vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą lygia greta, kaip ir asmens, baigusio Lietuvos sveikatos mokslų universitetą su tokia specialybe. Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai konstatuoja, kad patikrinimo metu nustatyta, jog gyvensenos medicinos specialistė L. O. dirba 1 etato darbo krūviu ir, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) duomenimis, ši specialistė neturi išduoto gyvensenos medicinos specialisto spaudo su numeriu, todėl negali atlikti minėtų pareigų. Pastaroji atsakovei yra pateikusi savo 1985 m. liepos 1 d. išduotą higienos, sanitarijos ir epidemiologo specialybės Vilniaus valstybinio universiteto diplomą Nr. 131792., tačiau tai nepašalino abejonių. Minėtai specialistei dirbant pas atsakovę nustatyta tvarka buvo suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudas Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Gydytoja L. O., kaip gyvensenos medicinos specialistė, dirbdama klinikoje visas medicinos paslaugas pacientams suteikė laiku ir tinkamai. Suteiktos pacientams paslaugos, atitiko joms keliamus kokybės reikalavimus, nė vienas pacientas nesiskundė nei dėl jų kokybės, nei dėl netinkamai suteiktų paslaugų padarinių;
2.4. iš tariamų pažeidimų ieškovė visiškai nepagrįstai kildina žalą PSDF biudžetui. Ieškinyje reiškiami ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, neargumentuoti, todėl atmestini. Juose nėra civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų: atsakovė vykdė visas su ieškove Sutartimi numatytas pareigas pilnoje apimtyje; jokiais atsakovo veiksmai nėra padaryta turtinė žala ieškovei ar jo atstovaujamiems turtiniams interesams; nesant žalos nėra galimas priežastinis ryšys tarp menamo Sutarties pažeidimo ir nekilusių pasekmių. Ieškovės deklaruojama patirta žala yra tik spėjamojo pobūdžio teiginys, neturintis patvirtinimo ar pagrindimo;
2.5. Švietimo ir mokslo ministro 1998 metų įsakymu aukštojo mokslo studijų programų sąrašas buvo dalinai pakeistas bei papildytas. Juo buvo nustatyta, kad yra keičiami universitetinių studijų programų pavadinimai. Šio įsakymo priede Nr. 2 nustatyta, kad paliekant tuos pačius specialybės valstybinius klasifikavimo kodus (6500201 ir 7509901), mediko specialybė „Higiena“ keičiama į „Visuomenės sveikata“. Tokiu būdu universitetinio Visuomenės sveikatos mokslo kryptyje nuo to laikotarpio absolventai gauna visuomenės sveikatos gydytojo diplomą. Šioje specialybėje tik viena iš mokymo programų vadinasi Gyvensenos medicinos programa. Tokiu būdu baigęs šios specialybės mokslus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, specialistas įgauna dvi kompetencijas: visuomenės sveikatos kompetenciją (su joje esančia Gyvensenos medicinos programa) ir gydytojo kompetenciją. Kauno sveikatos mokslų universitete ruošiami gyvensenos medicinos specialistai nėra gydytojai. Jie šią gyvensenos kompetenciją studijuoja 3 semestrus (1,5 metų). Tuo tarpu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai šią kompetenciją studijuoja 7 semestrus (3,5 metų). Studijų apimtis ir kokybė vertinama pagal atskirų studijuojamų disciplinų kreditų skaičių. Šia prasme Vilniaus universitete paruoštas specialistas turi jų sukaupęs pastebimai daugiau ir įvairesnių. Tokiu būdu jis gali kvalifikuotai atlikti tos pačios studijų krypties žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Šiuo atveju net nėra reikalingos papildomos išlyginamosios studijos;
2.6. visuomenės sveikatos gydytoja L. O. pagrįstai ir teisėtai buvo priimta dirbti į atsakovės kliniką gyvensenos medicinos specialisto pareigose. Darbo laikotarpiu gydytoja pavestas pareigas atliko pilna, ministro įsakymu Nr. V-308 nustatyta apimtimi bei turėdama nustatytą kompetenciją. Todėl jai pagrįstai ir teisėtai buvo atlyginta už atliekamą darbą;
2.7. gydytojo spaudas suteikiamas tik gavus, patikrinus bei išnagrinėjus pretendento pateiktus dokumentus patvirtinančius atitinkamos specialybės tinkamą išsilavinimą (išsimokslinimą). Visi šie dokumentai buvo nustatyta tvarka pateikti, įvertinti ir tuo pagrindu spaudas išduotas. Nesant ankstesnio poreikio, dėl jo buvo kreiptasi tik gavus tikrintojų pastabas. VASPVT priešingai – pastabų neturėjo ir spaudą išdavė, spaudas buvo panaikintas tik ieškovės iniciatyva kaip neva išduotas per klaidą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 12 849,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės atsakomybė kildinama dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos PSDF biudžetui. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę grindžia šalių sudaryta sutartimi dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu PSDF biudžeto lėšomis.
5. Teismas nurodė, jog Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti ASPĮ, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų susiformuoja mišraus pobūdžio teisiniai santykiai (tiek viešojo, tiek sutartinio pobūdžio), nes teritorinė ligonių kasa ne tik administruoja PSDF biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atlieka teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nepriklausomai nuo teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų santykių mišraus pobūdžio, tiek Sveikatos draudimo įstatymas (27, 39 straipsniai), tiek ir šalių sutartis įpareigoja jas vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).
7. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi CK ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Kartu teismas pažymėjo, jog sutartinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas nustatė, kad Ekspertizės pažymos 8.4 punkte nurodyta, jog SPELIP nerasta informacijos apie specialistę I. K., nors ji pas atsakovę dirba 1,5 etato. Bendrosios praktikos slaugytoja M. M., pagal teiktus SPELIP duomenis įdarbinta 0,25 etato, tačiau iš tiesų pas atsakovę dirba 0,5 etato. Duomenų apie gyvensenos specialistę L. O. SPELIP apskritai nerasta, nors pas atsakovę ji dirba 1 etato krūviu. VASPVT duomenimis, L. O. neturėjo išduoto gyvensenos medicinos specialisto spaudo numerio. Atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad L. O. turi gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. Atsakovė nesivadovavo Sutarties 2.18 punktu, kuriame nustatyta, kad turi būti užtikrinta, jog duomenys apie gydytojų ir slaugytojų darbo krūvį ir jo pasikeitimą būtų pateikiami arba patikslinami SPELIP ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo jų pasikeitimo. Taip pat, nesivadovavo ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad spaudo numeriai yra privalomi visiems specialistams, dirbantiems ASPĮ ir farmacijos įstaigoje (įmonėje) bei 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtintų Gyvensenos medicinos specialisto veikos reikalavimų 3 punktu, kuris nustato, kad asmuo, norintis verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, turi būti įgijęs gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją.
9. Teismas nurodė, kad ASPĮ, sudariusios sutartį su ligonių kasa, atsiskaitydamos už praėjusį mėnesį suteiktas PAASP paslaugas, kiekvieną mėnesį pildo VLK direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1K-87 „Dėl Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitų formų tvirtinimo“ patvirtintos formos Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas, pagal kurias iš PSDF biudžeto apmokamos suteiktos paslaugos. Šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų įkainiai nustatomi atsižvelgiant į šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų ir (ar) PAASP paslaugas teikiančių vidaus ligų gydytojų bei vaikų ligų gydytojų etatų santykį. Ekspertizės pažymos 8.5 punkte nurodyta, kad atsakovė pateikė ieškovei 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesių Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas, kuriose pažymėta, jog ASPĮ PAASP paslaugas teikė 2 šeimos gydytojai, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir atvejo vadybininkas. Šie duomenys nesutapo su kontrolės procedūros metu nustatytais duomenimis apie 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesiais iš tiesų įdarbintų darbuotojų darbo krūvį ir pareigas. Atsakovės pateiktų Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitų duomenimis, 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesiais bendras šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis buvo 2,25 etato, tačiau kontrolės procedūros metu nustatyta, jog pagal pateiktas atsakovės darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus bei šeimos gydytojo komandos narių sąrašą bendras šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis 2023 m. kovo–liepos mėnesiais buvo 1,5 etato, o 2023 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais – 1,75 etato. Perskaičiavus Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas nustatyta, kad dėl ieškovei pateiktų neteisingų duomenų atsakovė 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesiais neteisėtai panaudojo 12 849,92 Eur PSDF biudžeto lėšų.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai nėra priskiriami oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, nes šiuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau viešojo administravimo subjekto įgaliojimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus. Todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).
11. Teismas pabrėžė, jog atsakovė, argumentuodama savo poziciją, iš esmės teigė tik tai, kad nebuvo jos neteisėtų veiksmų ir dėl to padarytos žalos, kadangi pagal byloje pateiktus duomenis L. O. turi reikiamą kvalifikaciją. Tačiau pažeidimų, nustatytų patikrinus pateiktus duomenis apie I. K. ir M. M. krūvį ir kvalifikaciją, iš esmės neginčijo. Savo argumentus atsakovė grindė paaiškinimais, kad gydytoja L. O. pagrįstai ir teisėtai buvo priimta dirbti į kliniką gyvensenos medicinos specialisto pareigose bei jai buvo suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudas.
12. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad reikalavimus, keliamus specialistų kvalifikacijai bei išsilavinimui, apibrėžia ne mokslo įstaigų išaiškinimai apie jų teikiamas studijų programas, o sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Sprendė, kad Vilniaus universiteto patvirtinimas apie tai, kad, jų teikiamą higienos, sanitarijos ir epidemiologijos studijų programą baigę asmenys yra tinkami vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą, nesuteikia minėtą studijų programą baigusiam specialistui gyvensenos medicinos magistro laipsnio, kuris yra būtinas norint verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla. SAM 2024 m. vasario 8 d. raštas patvirtino, kad įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą, todėl pagal galiojančius teisės aktus prilyginti gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacijos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijai negalima. Pažymėjo, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V-951, gyvensenos medicinos specialistas, kuris siekia pradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įgyti spaudo numerį prieš pradėdamas teikti tokias paslaugas, o viena iš spaudo išdavimo sąlygų – dokumento, kuriuo patvirtinama, kad baigtos atitinkamos studijos ir įgyta specialisto profesija, pateikimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylai aktualus laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o L. O. spaudas buvo išduotas tik 2024 m. sausio 26 d. ir jau 2024 m. vasario 15 d. panaikintas, paaiškėjus aplinkybėms, kad spaudas buvo suteiktas per klaidą, nurodant priežastį „dėl techninės klaidos – netinkamo išsilavinimo“.
13. Teismas sprendė, kad atsakovė, neigianti nustatytą pažeidimą, neįrodė savo atsikirtimų pagrindo. Teismo vertinimu, L. O. neturėjo teisės teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugų, todėl neteisėtai suteiktos paslaugos negali būti vertinamos kaip kokybiškos ar atitinkančios pacientų lūkesčius. Teismas laikė, kad atsakovė pažeidė su ieškove sudarytą Sutartį, nes tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, ir pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitas. Atsakovės neteisėti veiksmai – pateiktos neteisingos Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitos – yra didesnių PSDF biudžeto išlaidų priežastis. Turtinės žalos PSDF biudžetui padarymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (neteisėtais veiksmais). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl tenkino ieškovės reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
14.1. išsilavinimo tinkamumą, kuris suteikia galimybę užsiimti profesine veikla, gali nustatyti tik mokymosi įstaiga, kuri ir suteikia atitinkamo išsilavinimo kvalifikaciją. Tačiau tiek ieškovė, tiek ir sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai formalizavo šį reikalavimą, vertindami ne jo turinį, o išorinę formą pagal pavadinimą;
14.2. pirmosios instancijos teismas nevertino bylos parengiamojoje stadijoje bei nagrinėjimo teisme metu apeliantės pateiktų argumentų ir įrodymų;
14.3. teismas netinkamai vertino sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą nagrinėjamoje situacijoje. Sutartinei atsakomybei kilti turėjo būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Žala pagal CK 6.249 straipsnį – asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas sutartinės atsakomybės taikymo už Sutarties pažeidimų aplinkybes, šį klausimą nepagrįstai nagrinėjo plečiamai;
14.4. ieškinyje deklaruojama žala yra kildinama tik iš asignavimų, skirtų apmokėti vienos darbuotojos – gyvensenos medicinos specialistės darbo užmokestį apeliantės klinikoje. Šį žalos pobūdį atskleidžia ir byloje esanti Ekspertizės pažyma. Nagrinėjant galimai buvusį neteisėtą veikimą, buvo būtina neformaliai bei objektyviai įvertinti minėtos darbuotojos – gyvensenos medicinos specialistės kvalifikaciją, nustatant ne tik jos įvardinimą, bet ir jos kvalifikacijos turinį;
14.5. 1998 metais Švietimo ir mokslo ministro įsakymu aukštojo mokslo studijų programų sąrašas buvo dalinai pakeistas ir papildytas, juo buvo nustatyta, kad yra keičiami universitetinių studijų programų pavadinimai. Šio įsakymo priede Nr. 2 nustatyta, kad paliekant tuos pačius specialybės valstybinius klasifikavimo kodus, mediko specialybė „Higiena“ keičiama į „Visuomenės sveikata“ ir tokiu būdu Universitetinio Visuomenės sveikatos mokslo kryptyje nuo to laiko absolventai gauna ne higienos gydytojo, o visuomenės sveikatos gydytoijo diplomą. Šioje specialybėje tik viena iš mokymo programų vadinasi gyvensenos medicinos programa, o baigęs šios specialybės mokslus Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete specialistas įgauna dvi kompetencijas: visuomenės sveikatos kompetenciją(su joje esančia gyvensenos medicinos programa) ir gydytojo kompetenciją. Vilniaus universitete paruoštas specialistas turi daugiau ir įvairesnių studijuojamos disciplinos kreditų, gali kvalifikuotai atlikti tos pačios studijų krypties žemesnės kvalifikacijos reikalauantį darbą ir nėra reikalingos papildomos išlyginamosios studijos;
14.6. klinikos darbuotoja L. O. pagrįstai ir teisėtai buvo priimta dirbti į atsakovės kliniką gyvensenos medicinos specialisto pareigose, o pareigas atliko pilna apimtimi bei turėdama nustatytą kompetenciją ir net labai ženkliai aukštesnę profesinę kvalifikaciją. Todėl jai pagrįstai ir teisėtai buvo atlyginta už atliekamą darbą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pateikė daugybę darbuotojos kvalifikacijos kėlimo kursų (mokymų) seminarų (tame tarpe ir tarptautinių) baigimo sertifikatų, kurie tik papildomai patvirtina jos absoliutų tinkamumą šiai darbinei veiklai ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą šioje srityje;
14.7. neigdama Sutarties pažeidimą, apeliantė teikė turimus įrodymus, kuriais grindė savo argumentus. Todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, turėjo pareigą visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti buvusį tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą. Tačiau ieškovė tik formalizavo savo teiginius dėl menamo pažeidimo, įrodinėdama jį formaliu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, visai neanalizuojant jo turinio bei esamos realios situacijos;
14.8. VASPVT, neturėdama pastabų, išdavė L. O. gyvensenos medicinos specialisto spaudą. Visuomenės sveikatos gydytojo kvalifikaciją turintiems gydytojams jų profesinė veikla nėra licencijuojama, todėl mediko spaudas nėra reikalaujamas ir išduodamas. Nesant ankstesnio poreikio, dėl jo, buvo kreiptasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM tik gavus tikrintojų pastabas. Minėta įstaiga įvertino pateiktus reikiamus dokumentus, pastabų neturėjo ir spaudą išdavė. Ir tik ieškovės reikalavimu spaudas buvo panaikintas, kaip neva išduotas per klaidą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl reikalavimų sveikatos priežiūros specialistams, vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl skundžiamas sprendimas, priešingai nei teigia apeliantė, yra pagrįstas bei teisėtas;
15.2. SAM atsakydama į pačios apeliantės kreipimąsi, patvirtino, kad įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą, todėl pagal galiojančius teisės aktus prilyginti gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacijos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijai negalima;
15.3. apeliantė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad L. O. nebuvo įgijusi gyvensenos medicinos specialisto spaudo, nes tam nebuvo poreikio, ir tik po ieškovės atlikto patikrinimo buvo kreiptasi į VASPVT dėl spaudo išdavimo. Be to, apeliantė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad minėtai specialistei išduotas spaudas buvo panaikintas ieškovės iniciatyva. VASPVT nėra pavaldi ieškovei ir pastaroji neturi jokių įgaliojimų keisti VASPVT priimamų sprendimų. Kaip ieškovę informavo VASPVT, specialistei suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudo numeris panaikintas pasitvirtinus faktui, kad jam suteikti nėra teisinio pagrindo;
15.4. tinkamai nesivadovavusi teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, taip pat pateikusi neteisingas Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, apeliantė pažeidė su iesškove sudarytą Sutartį. Apeliantės neteisėti veiksmai – pateiktos neteisingos Bazinio mokėjimo už PAASP paslaugas ataskaitos – yra didesnių PSDF biudžeto išlaidų priežastis, nes ieškovė, remdamasi apeliantės pateiktais duomenimis, PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo PAASP paslaugas. Turtinės žalos PSDF biudžetui padarymas yra tiesiogiai susijęs su apeliantės sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (neteisėtais veiksmais).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, įvertinus tai, kad atsakovė, tinkamai nesivadovavusi teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą ir pateikusi neteisingas ataskaitas, konstatuota padaryta atsakovės žala PSDF biudžetui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia šias faktines aplinkybes:
18.1. tarp šalių 2022 m. sudaryta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. ST-76-22;
18.2. ieškovės specialistai, vykdydami teisės aktų reikalavimus, atliko planinį atsakovės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. pagal užduotį - atlikti teikiamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, duomenų pateikimo teisingumo kontrolę;
18.3. atlikus patikrinimą 2024 m. vasario 28 d. surašyta ekspertizės pažyma Nr. 1EP-9 „Apie VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (ID „(duomenys neskelbtini)“) planinio patikrinimo rezultatus“, kurios 10.1 punkte nurodyta, kad atsakovė dėl ekspertizės pažymos 8.5 punkte nurodytų pažeidimų nepagrįstai pateikė apmokėti PSDF biudžeto lėšomis paslaugas už 12 849,92 Eur;
18.4. atsakovė pateikė Vilniaus TLK taikinimo komisijai skundą dėl ieškovės specialistų surašytos 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-9. Išnagrinėjusi atsakovės skundą Vilniaus TLK taikinimo komisija 2024 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23 TK-6, kuriuo nutarta ekspertizės pažymos 8.5 punkte nurodytus pažeidimus vertinti kaip žalą, padarytą PSDF biudžetui, ir Ekspertizės pažymos 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytą sprendimą palikti nepakeistą;
18.5. atsakovė 12 849,92 Eur ieškovei negrąžino, todėl pareikštas ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo.
Dėl procesinių teisių perėmimo
19. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas apie tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos perėmė Vilniaus teritorinės ligonių kasos teises. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, įstatymo papildymo 31¹ straipsniu ir 32, 33, 34, 35, 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-2789 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ prašo teismo pakeisti civilinėje byloje ieškovę Vilniaus teritorinę ligonių kasą jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
20. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei CPK 48 straipsnio 1 dalimi, sprendžia pakeisti Vilniaus teritorinę ligonių kasą jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Dėl ginčo esmės
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų ir 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-9 „Apie VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (ID „(duomenys neskelbtini)“) planinio patikrinimo rezultatus“ 8.5 punkte nurodytus pažeidimus, atsakovės, įgyvendinant teisės aktų nuostatas, teiktas bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, pagal kurias iš PSDF biudžeto apmokamos suteiktos paslaugos, ir patikrinimo metu nustatytus neatitikimus, šalių paaiškinimus, atsakovės argumentus dėl atsakovės darbuotojos L. O. kvalifikacijos, kurią atsakovė vertina kaip tinkamą gyvensenos medicinos specialisto pareigoms, pripažino atsakovę pažeidus su ieškove sudarytą Sutartį. Teismas laikė, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kadangi atsakovė tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, kurios yra didesnių PSDF biudžeto išlaidų priežastis, o turtinės žalos PSDF biudžetui padarymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (neteisėtais veiksmais). Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, įrodinėdama, jog neatliko neteisėtų veiksmų, kad gyvensenos medicinos specialistės pareigoms įdarbintos darbuotojos kvalifikacija tinkama šioms pareigoms užimti, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais neteisėtais veiksmais, kuriais, atsakovei padarius ekspertizės pažymos 8.5 punkte nurodytus pažeidimus, buvo apmokėtos atsakovės teiktos paslaugos iš PSDFV biudžeto, taip padarant biudžetui žalą.
22. Pagal teisinį reglamentavimą civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
24. Kaip minėta, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, atsiskaitydamos už praėjusį mėnesį suteiktas PAASP paslaugas, kiekvieną mėnesį pildo VLK direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1K-87 „Dėl Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitų formų tvirtinimo“ patvirtintos formos Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, pagal kurias iš PSDF biudžeto apmokamos suteiktos paslaugos. Atlikus patikrinimą 2024 m. vasario 28 d. surašytoje ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-9 nurodyta, kad atsakovė pateikė Vilniaus TLK 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesių Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, kuriose nurodyta, kad ASPĮ PAASP paslaugas teikė du šeimos gydytojai, du bendrosios praktikos slaugytojai, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir atvejo vadybininkas, tačiau šie duomenys nesutapo su atlus patikrinimą nustatytais duomenimis apie 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. įdarbintų darbuotojų darbo krūvį ir pareigas, t. y. pagal atsakovės pateiktus duomenis 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. bendras ASPĮ šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis buvo 2,25 etato, tuo tarpu atlikus kontrolę nustatyta, kad pagal pateiktas atsakovės darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus bei šeimos gydytojo komandos narių sąrašą bendras šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis 2023 m. kovo–liepos mėn. buvo 1,5 etato, o 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 1,75 etato. Minėtos pažymos 8.4 punkte nurodyta, kad Specialistų licencijų ir įdarbinimo posistemio duomenimis (SPELIP), nerasta duomenų apie specialistę I. K., nors ji pas atsakovę dirba 1,5 etato, bendrosios praktikos slaugytoja M. M. įdarbinta 0.25 etato, pagal teiktus SPELIP duomenis, o iš tiesų pas atsakovę dirba 0,5 etato, apie gyvensenos specialistę L. O. SPELIP duomenų apskritai nėra rasta, nors pas atsakovę ji dirba 1 etato krūviu. Taip pat nustatyta, kad pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis L. O. neturėjo išduoto gyvensenos medicinos specialisto spaudo numerio, o atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad L. O. turi gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją.
25. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nesutiko tik su pažeidimų, jog L. O. neturi reikiamos kvalifikacijos nustatymu, tačiau kitų pažeidimų, t. y. teikiant duomenis apie I. K. ir M. M. krūvį ir kvalifikaciją, iš esmės neginčijo. Šiuo aspektu teikiamas ir apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija žemiau išdėstytais argumentais pasisakys tik dėl atsakovės veiksmų, teikiant duomenis apie darbuotoją L. O. bei šiuo pagrindu galimų Sutarties pažeidimų.
26. Nors apeliantė, nesutikdama su nustatytais neteisėtais veiksmais, susijusiais su gydytojos L. O. kvalifikacija, pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovės darbuotojos L. O. įgytas išsilavinimas suteikia teisę verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, o darbuotoja pagrįstai ir teisėtai buvo priimta dirbti į atsakovo kliniką gyvensenos medicinos specialisto pareigose, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek teisės aktuose įtvirtintus išsilavinimo reikalavimus sveikatos priežiūros specialistams, tiek ir minėtos darbuotojos turimą išsilavinimą, laikė, jog L. O. neturėjo teisės teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugų, todėl atsakovės padaryti Sutarties pažeidimai vertintini kaip neteisėti veiksmai. Apeliantė ir nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde plačiai aptaria tiek pačią studijų programą, tiek pakeistus studijų programų pavadinimus, teigdama, kad pagal savo pobūdį Vilniaus universitete paruoštas specialistas turi daugiau ir įvairesnių studijuojamos disciplinos kreditų ir gali kvalifikuotai atlikti tos pačios studijų krypties žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą be papildomų išlyginamųjų studijų. Tačiau toks apeliantės vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti, jog sprendžiant susidariusią faktinę situaciją, gyvensenos medicinos specialisto pareigas atlikusios atsakovės darbuotojos išsilavinimas vien tuo aspektu, jog turi daugiau ir įvairesnių studijuojamos disciplinos kreditų, gali būti prilyginamas šiai programai. Kitaip tariant, apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, ignoruoja galiojančius teisės aktus, įtvirtinančius būtent gyvensenos specialisto veiklai keliamus reikalavimus.
27. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 12 punkte sveikatinimo veikla apibrėžiama kaip asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra, medicinos priemonių rinkos subjektų veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtintų Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimų 3 punktas įtvirtina, kad asmuo, norintis verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, turi būti įgijęs gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją, o įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą. Taigi, minėtame įsakyme yra aiškiai apibrėžti išsilavinimo reikalavimai, keliami asmeniui, norinčiam verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, t. y. 1) turėti universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį; 2) būti baigusiu Gyvensenos medicinos magistro studijų programą. Kaip matyti, įsakyme aiškiai ir konkrečiai įtvirtinti gyvensenos medicinos specialistui keliami išsilavinimo reikalavimai, nenumatant jokių alternatyvių galimybių subjektyviai interpretacijai dėl universitetinių studijų programų pavadinimų. Nors apeliantė teigia, kad šių aspektų neįvertinimas bei vadovavimasis išimtinai įsakymu, įtvirtinančiu išsilavinimo reikalavimus, yra formalaus pobūdžio, tačiau aptartas aukščiau įsakymas yra galiojantis, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti ar aiškinti plečiamai, remiantis universitetinių programų pavadinimais ar jas sudarančiais disciplinos kreditais.
28. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog reikalavimus, keliamus specialistų kvalifikacijai ir išsilavinimui apibrėžia sveikatos apsaugos ministro įsakymai, o ne Vilniaus universiteto patvirtinimas, kad jų teikiamą higienos, sanitarijos ir epidemiologijos studijų programą baigę asmenys yra tinkami vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą. Toks patvirtinimas nesuteikia minėtą studijų programą baigusiam specialistui gyvensenos medicinos magistro laipsnio, kuris yra būtinas norint verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla. Priešingai išvadai nesudaro pagrindo ir apeliantės argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateikti kvalifikacijos kėlimo kursus (mokymus), seminarus patvirtinantys baigimo sertifikatai patvirtina tiek atsakovės darbuotojos tinkamumą šiai darbinei veiklai, tiek ir nuolatinį kvalifikcijos kėlimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir esant minėtiems įrodymams, neturi būti ignoruojamas esminis aspektas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtinti Gyvensenos medicinos specialisto veiklai keliami išsilavinimo reikalavimai, kurie, pagal jų pobūdį, nėra (o ir negali būti) įgyjami pabaigus atitinkamus mokymus ar kursus. Taigi, nors pritartina apeliantei, kad atitinkamų kursų (mokymų) pagrindu keliama kvalifikacija, tačiau nagrinėjamu atveju esminę aplinkybę sudaro išsilavinimo reikalavimų, keliamų gyvensenos medicinos specialistui, atitikimas, t. y. gyvensenos medicinos magistro studijų baigimas. Aplinkybę, jog pagal galiojančius teisės aktus negalima prilyginti gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacijos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijai pagrindžia ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. vasario 8 d. raštas, parengtas atsakant į atsakovės kreipimąsi, kuriame taip pat patvirtinta, jog įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą.
29. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi ir argumentais, susijusiais su Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos išduodamu spaudo numeriu, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V-951, gyvensenos medicinos specialistas, prieš pradėdamas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įgyti spaudo numerį, kurį suteikia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Atsakovės darbuotojai L. O. gyvensenos medicinos specialistės spaudas buvo išduotas tik 2024 m. sausio 26 d., tačiau jau 2024 m. vasario 15 d. buvo panaikintas, paaiškėjus aplinkybėms, kad spaudas buvo suteiktas per klaidą, nurodant priežastį „dėl techninės klaidos – netinkamo išsilavinimo“. Taigi, nors apeliantė teigia, jog išduotas spaudas panaikintas dėl ieškovės kaltės, tačiau, kaip matyti, aiškiai nurodyta spaudo panaikinimo priežastis - netinkamas išsilavinimas, t. y. panaikintas nesant teisinio pagrindo spaudui suteikti. Todėl ir šiuo aspektu apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
30. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, apeliantei nevykdant teisės aktuose ir Sutartyje nustatytos pareigos teikti teisingus duomenis paslaugų išlaidoms apmokėti, pripažino apeliantę pažeidus Sutartį bei kartu atlikus neteisėtus veiksmus, kurių konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tinkamai nesivadovavusi aukščiau aptartais teisės aktais apeliantė pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, kurių pagrindu PSDF biudžeto lėšomis ieškovė ir apmokėjo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų PSDF biudžetui padaryta turtinė žala, kuri sudaro ieškinyje nurodytą 12 849,92 Eur sumą. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad priešingu atveju, t. y. nebuvus atsakovės aptartų neteisėtų veiksmų, nebūtų susidariusi permoka iš PSDF biudžeto lėšų, taigi, nebūtų padaryta ir turtinė žala PSDF biudžetui. Teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai).
31. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo teisingai ir pagrįstai nustatytų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kilusį ginčą. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo priešingą suinteresuotumą byloje turėjusi ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti ieškovę Vilniaus teritorinę ligonių kasą jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679).
Atsakovės apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.