- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2-1765-1014/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19365-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus teritorinių ligonių
- Atsakovas
- „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Edmundas Kisielius
- Kategorijos
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovėms J. D. ir M. T., atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį atsakovui „(duomenys neskelbtini)“, dėl žalos PSDF biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasakreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo – priteisti iš atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ PSDF biudžetui padarytą 12 849,92 Eur žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kadVilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovas, Vilniaus TLK) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas, ASPĮ) 2022 m. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST-76-22(ASPĮ/DP)(toliau – Sutartis). Vilniaus TLK specialistai, Vilniaus TLK direktoriaus 2023 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-179 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo“, atliko ASPĮ kontrolės procedūrą – planinį patikrinimą, kurio užduotis – atlikti ASPĮ teikiamų pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir duomenų pateikimo teisingumo kontrolę (tikrinamasis laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.).Vilniaus TLK, atlikusi ASPĮ kontrolės procedūrą, 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ekspertizės pažymoje Nr. 1 EP-9 (toliau – Ekspertizės pažyma) nustatė, kad atsakovas pažeidė su Vilniaus TLK sudarytą Sutartį, nes tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, ir pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, o Vilniaus TLK, remdamasi ASPĮ pateiktais duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėjo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. ASPĮ pateikė Vilniaus TLK 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesių Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, kuriose nurodyta, kad ASPĮ PAASP paslaugas teikė du šeimos gydytojai, du bendrosios praktikos slaugytojai, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir atvejo vadybininkas. Šie duomenys nesutapo su kontrolės procedūros metu nustatytais duomenimis apie 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. ASPĮ įdarbintų darbuotojų darbo krūvį ir pareigas. ASPĮ pateiktų Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitų duomenimis, 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. bendras ASPĮ šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis buvo 2,25 etato, tačiau kontrolės procedūros metu nustatyta, jog pagal pateiktas ASPĮ darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus bei šeimos gydytojo komandos narių sąrašą bendras ASPĮ šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis 2023 m. kovo–liepos mėn. buvo 1,5 etato, o 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 1,75 etato. Perskaičiavus Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas nustatyta, kad dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateiktų neteisingų duomenų ASPĮ 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. neteisėtai panaudojo 12 849,92 Eur PSDF biudžeto lėšų. ASPĮ, nesutikdama su Ekspertizės pažymos išvadomis, pateikė skundą Vilniaus TLK taikinimo komisijai, kuri sprendimu, įformintu 2024 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 23TK-6, Ekspertizės pažymą paliko nepakeistą. Vilniaus TLK taikinimo komisijos vertinimu, ASPĮ neteisėtai panaudojo 12 849,92 Eur PSDF biudžeto lėšų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti pateiktą ieškinį bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime tvirtino, jog ieškinio dalykas ieškovo siejamas su pas atsakovą dirbančio specialisto kvalifikacijos nepripažinimu ir su tuo susijusiu su jo įdarbinimo kaštais susijusių asignavimų vertinimu kaip žala PSDF biudžetui. Ši žala, anot ieškovo, susidarė dėl netinkamai suformuoto atsakovo klinikos etatų santykio. Žala susidarė nepripažįstant klinikoje dirbančio gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijos ir tai vertinant kaip pažeidimą, pasireiškusį nesilaikant nustatyto proporcinio santykio tarp gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų etatų.Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje aktualus yra ginčijamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos protokolu 2024 m. balandžio 9 d. priimtas sprendimas, kuriuo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. vasario 28 d. Ekspertizės pažymoje nurodytus pažeidimus nutarta vertinti kaip žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nurodant, kad Gyvensenos medicinos specialistas, kuris yra įtrauktas į Pareiškėjos šeimos gydytojo komandos sudėtį, neatitinka SAM 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ siejamu su specialiu išsilavinimo cenzo reikalavimu.Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas paaiškino, kad baigusiems Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Higienos, sanitarijos ir epidemiologijos vientisųjų 6 metų trukmės studijų programą buvo suteikiama gydytojo - higienisto, epidemiologo kvalifikacija. Šiuo metu tai prilyginama Visuomenės sveikatos magistro laipsniui. Baigusieji šią studijų programą įgijo labai plačias kompetencijas tiek iš medicinos, tiek iš visuomenės sveikatos sričių. Todėl, jų kvalifikacija ir kompetencija yra tinkama vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą, lygia greta, kaip ir asmens, baigusio Lietuvos sveikatos mokslų universitetą su tokia specialybe.Tuo tarpu ieškovas eskaluoja vykdyto planinio patikrinimo rezultatus,nepagrįstai konstatuodamas, kad patikrinimo metu jie gyvensenos medicinos specialistę L.O. nustatė dirbantant 1,0 etato darbo krūviu (kas iš tiesų yra) ir, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, ši specialistė neturi išduoto gyvensenos medicinos specialisto spaudo su numeriu ir, todėl, atlikti minėtų pareigų negali. Pastaroji atsakovui yra pateikusi savo 1985-07-01 d. išduotą higienos, sanitarijos ir epidemiologo specialybės Vilniaus valstybinio universiteto diplomą Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau, tai, deja, nepašalino abejonių.Minėtai specialistei, dėl kurios ir yra kilęs šis ginčas, dirbant pas atsakovą nustatyta tvarka buvo suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad gydytoja L.O., kaip gyvensenos medicinos specialistė, dirbdama atsakovo klinikoje visas medicinos paslaugas pacientams suteikė laiku ir tinkamai. Suteiktos pacientams paslaugos, atitiko joms keliamus kokybės reikalavimus, nė vienas pacientas nesiskundė nei dėl jų kokybės, nei dėl netinkamai suteiktų paslaugų padarinių. Todėl, pagrįstai darytina išvada, kad dėl iš tariamų pažeidimų ieškovas visiškai nepagrįstai kildina žalą PSDF biudžetui.Aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškinyje reiškiami ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, neargumentuoti ir, todėl, atmestini. Juose nėra civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų: atsakovas vykdė visas su ieškovu sutartimi numatytas pareigas pilnoje apimtyje; jokiais atsakovo veiksmai nėra padaryta turtinė žala ieškovui ar jo atstovaujamiems turtiniams interesams; nesant žalos nėra galimas kauzalinis ryšys tarp menamo sutarties pažeidimo ir nekilusių pasekmių. Ieškovo deklaruojama patirta žala yra tik spėjamojo pobūdžio teiginys, neturintis patvirtinimo ar pagrindimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-11 rezoliucija nustatė, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
6. Ieškovas dublike papildomai paaiškino, jog asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos reikalavimus nustato ne tokius specialistus ruošianti mokymo įstaiga, o sveikatos apsaugos ministras. Atsakovas, apeliuodamas į Vilniaus universiteto pateiktą išaiškinimą, nutyli apie iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) gautą raštą, kuriuo SAM, atsakydama į atsakovo kreipimąsi, patvirtino, kad įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą, todėl pagal galiojančius teisės aktus prilyginti gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacijos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijai negalima.Įstatymas aiškiai nurodo, kai būtent sveikatos apsaugos ministras pagal savo kompetenciją nustato reikalavimus specialistams, užsiimantiems sveikatinimo veikla. Atsakovas neturi teisės kvestionuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytų reikalavimų asmenims, besiverčiantiems gyvensenos medicinos specialisto veikla. Ne mokslo įstaigų išaiškinimai apie jų teikiamas studijų programas, o išimtinai sveikatos apsaugos ministro įsakymai apibrėžia reikalavimus, keliamus specialistų kvalifikacijai bei išsilavinimui, todėl vien Vilniaus universiteto patvirtinimas, kad jų teikiamą higienos, sanitarijos ir epidemiologijos studijų programą baigę asmenys yra tinkami vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą, nesuteikia minėtą studijų programą baigusiam specialistui gyvensenos medicinos magistro laipsnio, kuris yra būtinas norint verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad L. O. buvo suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudas, tačiau nutyli faktą, kad spaudas visgi buvo panaikintas. Pažymėtina, kad atliktos kontrolės procedūrų metu buvo tikrintas atsakovo teikiamų pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir duomenų pateikimo teisingumas, tikrinamasis laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. L. O. gyvensenos medicinos specialistės spaudas buvo išduotas tik 2024 m. sausio 26 d. ir jau 2024 m. vasario 15 d. panaikintas, paaiškėjus aplinkybėms, kad spaudas buvo suteiktas per klaidą. VASPVT patvirtino, kad L. O. suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudo numeris panaikintas pasitvirtinus faktui, kad jam suteikti nėra teisinio pagrindo, taip pat, Specialistų licencijų ir įdarbinimo posistemio duomenimis, spaudas minėtai specialistei buvo panaikintas nurodant priežastį „dėl techninės klaidos – netinkamo išsilavinimo“.Darytina išvada, kad L. O. neturėjo teisės teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugų, todėl neteisėtai suteiktos paslaugos negali būti vertinamos kaip kokybiškos ar atitinkančios pacientų lūkesčius. Atsakovas pažeidė su Vilniaus TLK sudarytą sutartį, nes tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, ir pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas. Atsakovo neteisėti veiksmai – pateiktos neteisingos Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitos – yra didesnių PSDF biudžeto išlaidų priežastis, nes Vilniaus TLK, remdamasi atsakovo pateiktais duomenimis, PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl turtinės žalos PSDF biudžetui padarymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (neteisėtais veiksmais). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
8. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog 1998 metais Švietimo ir mokslo ministro įsakymu aukštojo mokslo studijų programų sąrašas buvo dalinai pakeistas bei papildytas. Juo buvo nustatyta kad yra keičiami universitetinių studijų programų pavadinimai. Šio įsakymo priede Nr. 2 nustatyta, kad paliekant tuos pačius specialybės valstybinius klasifikavimo kodus (6500201 ir 7509901), mediko specialybė „Higiena“ keičiama į „Visuomenės sveikata“. Tokiu būdu Universitetinio Visuomenės sveikatos mokslo kryptyje nuo to laikotarpio absolventai gauna visuomenės sveikatos gydytojo diplomą. Šioje specialybėje tik viena iš mokymo programų vadinasi gyvensenos medicinos programa. Tokiu būdu baigęs šios specialybės mokslus Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete (kaip kad yra šiuo atveju), specialistas įgauna dvi kompetencijas: visuomenės sveikatos kompetenciją (su joje esančia gyvensenos medicinos programa) ir gydytojo kompetenciją.Kauno sveikatos mokslų universitete ruošiami Gyvensenos medicinos specialistai nėra gydytojai. Jie šią gyvensenos kompetenciją studijuoja 3 semestrus (1,5 metų). Tuo tarpu Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentai šią kompetenciją studijuoja 7 semestrus (3,5 metų).Studijų apimtis ir kokybė vertinama pagal atskirų studijuojamų disciplinų kreditų skaičių. Šia prasme Vilniaus universitete paruoštas specialistas turi jų sukaupęs pastebimai daugiau ir įvairesnių. Tokiu būdu jis gali kvalifikuotai atlikti tos pačios studijų krypties žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Šiuo atveju net nėra reikalingos papildomos išlyginamosios studijos. Pasak vieno iš žymiausių mūsų šalyje būtent šios medicinos srities (visuomenės sveikatos) specialisto, profesoriaus, dr. Rimanto Stuko publikacijų, visuomenės sveikatos gydytojai daug pilniau ir išsamiau gali vykdyti gyvensenos medicinos specialistų pareigas. Tai patvirtina ir byloje esantis VU MF dekano pasirašytas 2023-12-28 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“.Tokiu būdu, čia minima visuomenės sveikatos gydytoja L. O. pagrįstai ir teisėtai buvo priimta dirbti į atsakovo kliniką gyvensenos medicinos specialisto pareigose. Darbo laikotarpiu gydytoja pavestas pareigas atliko pilna, ministro įsakymu Nr. V-308 nustatyta apimtimi bei turėdama nustatytą kompetenciją.. Todėl jai pagrįstai ir teisėtai buvo atlyginta už atliekamą darbą.Joje konstatuota, kad atsakovo klinikoje nėra nustatyta sistemingų ir/ar kartotinų pažeidimų. Kartu fiksuoti trys pažeidimai: du iš kurių yra labai nežymūs, nesukėlę žalos PSDF fondo biudžetui ir vienas – nepagrįstas įdarbinimas - mūsų jau aptartas aukščiau. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizė buvo atliekama Vilniaus teritorinės ligonių kasos specialistų, kurie vertino bei ekspertavo tos pačios Vilniaus teritorinės ligonių kasos specialistų atlikto patikrinimo išvadas. Kitos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos paneigiamos jų aukščiau dėstomomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė tenkinti ieškinį, iš esmės vadovavosi argumentais nurodytais procesiniuose dokumentuose.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį, iš esmės nurodė argumentus teiktus procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinystenkintinas.
11. Bylojenustatyta, kadšalys 2022 m. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST-76-22 (toliau – Sutartis).
12. Ieškovės Vilniaus teritorinėsligoniųkasos (toliau – Vilniaus TLK) specialistai, vykdydami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 3 p., Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 p. numatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkciją, vadovaudamiesi Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar teritorinėmis ligonių kasomis veiklos priežiūros aprašu bei Vilniaus TLK 2023-10-27 įsakymu Nr. 1V-179 dėl atsakovės planinio patikrinimo atliko planinį atsakovės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-09-30. Patikrinimas buvo atliktas pagal užduotį: atlikti teikiamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, duomenų pateikimo teisingumo kontrolę.
13. Ieškovės Vilniaus TLK specialistai 2024-02-28 surašė ekspertizės pažymą Nr. 1EP-9 „Apie (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo rezultatus“. Ekspertizės pažymos 10.1 p. nurodyta, kad atsakovė dėl ekspertizės pažymos 8.5 p. nurodytų pažeidimų nepagrįstai pateikė apmokėti PSDF biudžeto lėšomis paslaugas už 12849,92 Eur. Atsakovė pateikė Vilniaus TLK taikinimo komisijai skundą dėl minėtos Vilniaus TLK 2024-02-28 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-9. Vilniaus TLK taikinimo komisija, išnagrinėjusi atsakovės skundą 2024-04-09 priėmė sprendimą Nr. 23 TK-6, nutarta ekspertizės pažymos 8.5 p. nurodytus pažeidimus vertinti kaip žalą , padarytą PSDF biudžetui, ir Ekspertizės pažymos 10.1 ir 10.2 p. nurodytą sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, 2024 m. gegužės 22 d. Regionų administracinio teismo nutartimi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimo atsisakyta priimti.
14. Atsakovei negrąžinus ieškovei 12849,92 Eur, ieškovė 2024-10-04 pareiškė ieškinį dėl žalos pagal šalių sudarytą sutartį atlyginimo.
Dėl sutartinės atsakomybės taikymo už sutarties dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis pažeidimus
15. Atsakovės atsakomybė kildinama iš jos neteisėtų veiksmų, nepagrįstai dėl ekspertizės pažymos 8.5 p. nurodytų pažeidimų pateikus apmokėti už paslaugas, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta žala. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš šalių sudarytos sutarties dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
16. Sveikatos draudimo įstatymo4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis (Sveikatos draudimo įstatymo26 straipsnio 1 dalis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo27 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų susiformuoja mišraus pobūdžio teisiniai santykiai (tiek viešojo, tiek sutartinio pobūdžio), nes teritorinė ligonių kasa ne tik administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atlieka teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010) .
18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nepriklausomai nuo teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų santykių mišraus pobūdžio, tiek Sveikatos draudimo įstatymas (27, 39 straipsniai), tiek ir šalių sutartis įpareigoja jas vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).
19. CK6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK6.256 straipsnio 2 dalis). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
20. Teismas pažymi, kad sutartinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK6.256 straipsnio 4 dalis). Žala pagal CK6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2022 m. sudarė sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; Ieškovė savo reikalavimą grindžia Veiklos priežiūros tvarkos aprašo nustatyta tvarka atliktos kontrolės procedūros (neplaninio patikrinimo) metu surinkta medžiaga ir surašyta ekspertizės pažyma. Pažymos 8.4 punkte nurodyta, kad Specialistų licencijų ir įdarbinimo posistemio duomenimis (SPELIP), nerasta duomenų apie specialistę I.K., nors ji pas atsakovę dirba 1,5 etato, bendrosios praktikos slaugytoja M.M. įdarbinta 0.25 etato, pagal teiktus SPELIP duomenis, o iš tiesų pas atsakovę dirba 0,5 etato, apie gyvensenos specialistę L.O. SPELIP duomenų apskritai nėra rasta, nors pas atsakovę ji dirba 1 etato krūviu. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, L.O. neturėjo išduoto gyvensenos medicinos specialisto spaudo numerio. Atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių , kad L.O. turi gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. Atsakovė nesivadovavo Sutarties 2.18 p., jog turi užtikrinti, kad duomenys apie gydytojų ir slaugytojų darbo krūvį ir jo pasikeitimą būtų pateikiami arba patikslinami posistemėje SPELIP ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo jų pasikeitimo, SAM 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 2.1 p. , kuriame nurodyta, kad spaudo numeriai yra privalomi visiems specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir farmacijos įstaigoje(įmonėje), SAM 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtintų Gyvensenos medicinos specialisto veikos reikalavimų 3 p. , kad asmuo, norintis verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, turi būti įgijęs gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją. Įgjusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą.
22. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, atsiskaitydamos už praėjusį mėnesį suteiktas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) paslaugas, kiekvieną mėnesį pildo VLK direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1K-87 „Dėl Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitų formų tvirtinimo“ patvirtintos formos Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, pagal kurias iš PSDF biudžeto apmokamos suteiktos paslaugos. Šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų įkainiai nustatomi atsižvelgiant į šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų ir (ar) PAASP paslaugas teikiančių vidaus ligų gydytojų bei vaikų ligų gydytojų etatų santykį.Pažymos 8.54 p. nurodyta, kad atsakovė pateikė Vilniaus TLK 2023 m. kovo–rugsėjo mėnesių Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas, kuriose nurodyta, kad ASPĮ PAASP paslaugas teikė du šeimos gydytojai, du bendrosios praktikos slaugytojai, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir atvejo vadybininkas. Šie duomenys nesutapo su kontrolės procedūros metu nustatytais duomenimis apie 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. iš tiesų įdarbintų darbuotojų darbo krūvį ir pareigas. Atsakovės pateiktų Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitų duomenimis, 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. bendras ASPĮ šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis buvo 2,25 etato, tačiau kontrolės procedūros metu nustatyta, jog pagal pateiktas atsakovės darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus bei šeimos gydytojo komandos narių sąrašą bendras šeimos gydytojo komandos narių (ne gydytojų) ir šeimos gydytojų užimamų etatų santykis 2023 m. kovo–liepos mėn. buvo 1,5 etato, o 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 1,75 etato. Perskaičiavus Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas nustatyta, kad dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateiktų neteisingų duomenų atsakovė 2023 m. kovo–rugsėjo mėn. neteisėtai panaudojo 12 849,92 Eur PSDF biudžeto lėšų.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai nėra priskiriami oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal CPK197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, nes šiuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau, kita vertus, viešojo administravimo subjekto įgaliojimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).
24. Atsakovė iš esmės byloje atsikirto nesant jos neteisėtų veiksmų ir žalos, nes bylos duomenys patvirtina, kad L.O. turi reikiamą kvalifikaciją, pažeidimų, nustatytų teikiant duomenis apie I.K. ir M.M. krūvį ir kvalifikaciją, iš esmės neginčijo. Savo atsikirtimų argumentus atsakovė grindžiapaaiškinimais, kad gydytoja L. O. pagrįstai ir teisėtai buvo priimta dirbti į atsakovo kliniką gyvensenos medicinos specialisto pareigose, kad jos aukšta kvalifikacija, jai buvo suteiktas spaudas, diplomu MB Nr. 131792, iš kurio matyti, kad šis asmuo 1985 m. baigė Vilniaus valstybinį V.Kapsuko universitetą higienos, sanitarijos ir epidemiologijos specialybės kursą, VU MF dekano 2023-12-28 raštu „Dėl informacijos pateikimo“. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad ne mokslo įstaigų išaiškinimai apie jų teikiamas studijų programas, o sveikatos apsaugos ministro įsakymai apibrėžia reikalavimus, keliamus specialistų kvalifikacijai bei išsilavinimui, todėl vien Vilniaus universiteto patvirtinimas, kad jų teikiamą higienos, sanitarijos ir epidemiologijos studijų programą baigę asmenys yra tinkami vykdyti gyvensenos medicinos specialisto darbą, nesuteikia minėtą studijų programą baigusiam specialistui gyvensenos medicinos magistro laipsnio, kuris yra būtinas norint verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla.Ieškovė savo poziciją, be kita ko, įrodinėja ir 2024-02-08Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštu, kuriuo SAM, atsakydama į atsakovo kreipimąsi, patvirtino, kad įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį ir baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą, todėl pagal galiojančius teisės aktus prilyginti gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacijos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacijai negalima. Be to, pagal SAM 2020 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V-951, gyvensenos medicinos specialistas , kuris siekia pradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įgyti spaudo numerį prieš pradėdamas teikti tokias paslaugas, kuri suteikia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Viena iš spaudo išdavimo sąlygų – dokumento, kuriuo patvirtinama, kad baigtos atitinkamos studijos ir įgyta specialisto profesija, pateikimas. Atsakovas , be kitų argumentų, akcentavo, kad L.O. buvo suteiktas gyvensenos medicinos specialisto spaudas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylai aktualus laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., L. O. gyvensenos medicinos specialistės spaudas buvo išduotas tik 2024 m. sausio 26 d. ir jau 2024 m. vasario 15 d. panaikintas, paaiškėjus aplinkybėms, kad spaudas buvo suteiktas per klaidą. Specialistų licencijų ir įdarbinimo posistemio duomenimis, spaudas minėtai specialistei buvo panaikintas nurodant priežastį „dėl techninės klaidos – netinkamo išsilavinimo“.
25. Darytina išvada, kad atsakovė, neigianti buvus pažeidimą, neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, L. O. neturėjo teisės teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugų, todėl neteisėtai suteiktos paslaugos negali būti vertinamos kaip kokybiškos ar atitinkančios pacientų lūkesčius. Teismas pripažįsta, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose ir Sutartyje nustatytos pareigos teisingai teikti paslaugų išlaidas apmokėti, t. y. pripažįsta atsakovę pažeidus Sutartį, jos neteisėtus veiksmus.Atsakovė pažeidė su ieškove sudarytą Sutartį, nes tinkamai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą, ir pateikė neteisingas Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitas. Atsakovės neteisėti veiksmai – pateiktos neteisingos Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitos – yra didesnių PSDF biudžeto išlaidų priežastis, nes ieškovė, remdamasi atsakovės pateiktais duomenimis, PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė pagrįstai teigia, kad ji, nebuvus atsakovės minėtų neteisėtų veiksmų, nebūtų sumokėjusi ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos už paslaugas, už kurias permokėjo.Todėl turtinės žalos PSDF biudžetui padarymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (neteisėtais veiksmais). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, ieškinys tenkinamas ir ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš atsakovėspriteisiama 12849,92 Eur žalai atlyginti.
26. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12849,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, sudaro 289 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 289Eur žyminio mokesčio.
29. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 12849,92 Eur (dvyliką tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 92 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 12849,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 289,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.