Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-1022/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
2-1022/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
J. K., Ž.V., V. K., uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1022/2012Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.; 121.6.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. K., Ž.V., V. K., uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsakovų apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims ir atmestas atsakovo Ž. V. prašymas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3129-485/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams J. K., Ž. V., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Stogavos langai“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Stogava“ ir Ko, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu priteisė ieškovui „Swedbank“, AB iš atsakovų Ž. V., J. K. ir UAB „Stogavos langai“ solidariai 57 924 eurų skolą ir 5 proc. procesines palūkanas, po 1 666,66 Lt žyminio mokesčio ir valstybei po 7,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo J. K. priteistų sumų išieškojimą nukreipė vykdyti į asmenine ir su V. K. bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą.

Atsakovai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas apmokėtas 1 000 Lt žyminiu mokesčiu, tačiau prašoma šį mokestį grąžinti bei nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies atleisti ir apeliaciniam skundui duoti eigą sumokėjus 1 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 sausio 26 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - įpareigojo atsakovus per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius būtinumą iš dalies atleisti atsakovus nuo šio mokesčio mokėjimo.

Atsakovas Ž. V. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą arba išdėstyti jo sumokėjimą, nurodydamas, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas teismo sprendimu jau yra atleistas nuo 50 proc. mokėtinos žyminio mokesčio dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovų J. K., V. K. ir UAB „Stogavos langai“ apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims; atmetė atsakovo Ž. V. prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir nustatė jam terminą iki 2012 m kovo 1 d. sumokėti likusią 4 000 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas sprendė, kad atsakovai J. K., V. K. ir UAB „Stogavos langai“ nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei duomenų, leidžiančių spręsti apie galimybę iš dalies atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Įvertinęs atsakovo Ž. V. pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad šis atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą Ž. V. nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t. y. nesumokėto 1 500 Lt žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti, grąžinti jo permokėtą 2 500 Lt žyminio mokesčio dalį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog valstybė yra atleidusi atsakovą nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovas Ž. V. sumokėjo teismo nurodytą 4 000 Lt žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria trijų apeliantų apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, o vieną apeliantą atsisakyta atleisti nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutus (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra ginčo, kad už 57 924 EUR (199 999,98 Lt) sumos apeliacinį skundą atsakovai turi mokėti 5 000 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu paduodant apeliacinį skundą, jis buvo apmokėtas 1 000 Lt žyminiu mokesčiu (2 t., 41 b. l.) ir byloje buvo sprendžiamas likusios šio mokesčio dalies mokėjimo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos reglamentuoja bylos šalių atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalys), atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą (CPK 84 straipsnis). Įstatymas nenumato žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo galimybės, todėl tokio pobūdžio apelianto Ž. Verpečinsko prašymas negali būti svarstomas ir tenkinamas.

Įrodinėdami savo sunkią turtinę padėtį, atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius Ž. V. gaunamą vidutinį 560,63 Lt darbo užmokestį (2 t., 40 b. l.), duomenis apie UAB „Stogavos langai“ įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo išvadą dėl bendrovės įsigyjamo nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė apie šių duomenų nepakankamumą tam, kad būtų galima įvertinti atsakovų turtinę padėtį, todėl 2012 m. sausio 26 d. nutartimi pagrįstai nustatė apeliantams terminą duomenimis, įrodantiems sunkią jų turtinę padėtį, pateikti arba sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama. Pasibaigus šioje nutartyje nustatytam terminui byla nepasipildė įrodymais apie žyminio mokesčio sumokėjimą ar duomenimis apie atsakovų turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad visi apeliantai yra nepajėgūs sumokėti viso žyminio mokesčio ir ši našta jiems objektyviai yra per sunki. Nors atsakovas Ž. V. teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog jis yra atleistas nuo 50 proc. mokėtinos žyminio mokesčio dalies, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę liudijančių duomenų. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės niekaip nepagrindžia jų sunkios turtinės padėties ir nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir sprendė dėl aplinkybių, lemiančių atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nebuvimo.

Apeliantai yra solidarūs bendraskoliai ir visi teikė vieną apeliacinį skundą. Solidarus atsakovų prievolės pobūdis lemia ir solidariąją pareigą apmokėti apeliacinį skundą. Tokiu atveju, sprendžiant žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo klausimą, nėra teisiškai svarbu, ar visi apeliantai kartu, ar kiekvienas iš jų skyrium, ar vienas iš jų sumokės reikiamo dydžio žyminį mokestį už bendrai paduotą apeliacinį skundą. Bylos duomenys liudija, kad po skundžiamos nutarties priėmimo buvo sumokėti trūkstami 4 000 Lt žyminio mokesčio (2 t., 63 b. l.). Tokiu atveju aplinkybė, buvusi kliūtimi priimti apeliacinį skundą, yra išnykusi, todėl yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą priimti (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis, kuria atsakovų J. K., V. K. ir UAB „Stogavos langai“ apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, naikintina.

Kompetencija spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą yra suteikta pirmosios instancijos teismui (CPK 315 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nors ir nebuvo priėmęs atsakovų apeliacinio skundo, tačiau jį išsiuntė ieškovui, ieškovas pateikė atsiliepimą į jį, o teismas jį priėmė ir civilinę bylą su šioje apeliacijoje nagrinėjamu atsakovų atskiruoju skundu ir jų apeliaciniu skundu perdavė apeliacinės instancijos teismui (2 t., 66, 70-73, 78 b. l.). Tai reiškia, kad yra atlikti CPK 317 straipsnyje reglamentuoti pirmosios instancijos teismo veiksmai, priėmus apeliacinį skundą. Tokiu atveju, išnagrinėjus atsakovų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir spręsta dėl žyminio mokesčio už jį mokėjimo, ir konstatavus pagrindo priimti atsakovų apeliacinį skundą egzistavimą bei esant įvykdytiems CPK 317 straipsnyje numatytiems veiksmams, apeliacinio skundo nagrinėjimui būtina atlikti CPK 319 straipsnyje reglamentuotus veiksmus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria atsakovų J. K., V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“ apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, panaikinti.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priimti atsakovų J. K., V. K., Ž. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3129-485/2011, ir bylą perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Civilinio proceso kodekso 319 straipsnyje numatytiems veiksmams atlikti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis