Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto V. P. 2016-10-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto V. P. 2016-10-25 nutarimu T. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje padarymą skirta 35 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. B. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto V. P. 2016-10-25 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Skunde nurodė, kad automobilis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje dešinėje pusėje, priešais namą Nr. 14. 2016 m. birželio 26 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos adresu (duomenys neskelbtini), tarp buto savininko nuomotojo L. K. ir nuomininkų K. S. ir T. B.. Pastebėjo, jog minėtos nuomos sutarties sudarymo metu buto savininkas informavo, jog dėl antžeminių stovėjimo aikštelių adresu (duomenys neskelbtini) vyksta teisminiai procesai, todėl konkrečios antžeminės stovėjimo aikštelės butas tuo metu neturėjo. Remiantis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) butų savininkų atstovų advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ 2016 m. rugsėjo 26 d. informaciniu pranešimu, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas yra vykdomas, t. y. atliekama teisinė nuosavybės į antžeminę stovėjimo aikštelę registracija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, nutarimo surašymo metu faktiškai naudotis butui adresu (duomenys neskelbtini) priklausančia konkrečia antžemine stovėjimo aikštele neturėjo galimybės, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas, jo žiniomis, nebuvo įvykdytas. Todėl, pagal susiklosčiusią praktiką, automobiliai antžeminėje stovėjimo aikštelėje adresu Ašmenos 1-oji g. 14 nutarimo surašymo dieną buvo statomi remiantis pirmumo taisykle, kitaip tariant, į laisvą stovėjimo aikštelės vietą pastatoma pirma į ją atvykusi transporto priemonė, nes automobilių antžeminės stovėjimo aikštelės vietos konkrečiam butui dar nebuvo priskirtos. Be to, pastebėjo, jog kelio ženklai „sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) pastatyti abiejose kelio pusėse ir laikantis jų automobilį reikėtų statyti nesaugiu atstumu nuo namo Nr. 14, kuomet nėra galimybės matyti automobilio esant namuose, be to, ne visuomet minėtoje gatvėje yra pakankamai vietos pastatyti automobilį iki kelio ženklų „sustoti draudžiama“, todėl automobilis, kaip minėta, 2016 m. spalio 23 d. buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje dešinėje pusėje, priešais namą Nr. 14, neradus laisvos šio namo antžeminės stovėjimo aikštelės vietos. Pažymėtina, jog yra galimybė automobilį laikyti požeminėje stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau už šią vietą reikia papildomai mokėti. Prašo teismo neskirti administracinės nuobaudos, nurodytos nutarime, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su T. B. skundo argumentais nesutinka. Administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas surašė vadovaudamasis Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno 2016-10-23 tarnybiniu pranešimu, kuriame pažymėta, kad 2016-10-23 patruliuojant apie 03.55 val. buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 10 stovintis automobilis VW Golf Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Kaip matyti iš foto nuotraukų, apelianto automobilis stovi minėto ženklo galiojimo zonoje. Apeliantas kaip ir neginčija padaryto pažeidimo, tačiau teigia, kad automobilį pastatė todėl, kad nėra galimybės to padaryti antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, o požeminė yra mokama. Be to, kitur pastačius automobilis nėra matomas per buto langą. Pastebėtina, kad KET reikalavimuose nenumatyta, kad galima nesilaikyti kelio ženklų reikalavimų dėl aplinkybių, kurias nurodė T. B.. Išvardinti argumentai traktuotini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš asmens baustumo pažymos, T. B. priimant skundžiamą nutarimą turėjo galiojančią nuobaudą už analogišką pažeidimą, kas rodo, jog jis ignoruoja kelio ženklų reikalavimus. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo T. B. skundo netenkinti ir palikti 2016-10-25 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.

T. B. teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko, prašė nuobaudą sušvelninti, skirti įspėjimą. Automobilį pastatė ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje susiklosčius nepalankiai situacijai, nebuvus laisvos vietos pagal priklausančią jų butui.

T. B. atstovė K. B. paaiškino, kad jie išsinuomoję butą (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad automobilis stovėjo ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kad dėl antžeminių stovėjimo aikštelių jų gyvenamojo namo vyksta teisminiai procesai ir yra priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas, kad antžeminės stovėjimo aikštelės kaina turėjo būti įskaičiuota į buto kainą. Tai jeigu tuo metu būtų teismo sprendimas įvykdytas, nes jis buvo priimtas iki baudos skyrimo, jie būtų automobilį pastatę antžeminėje aikštelėje. Prašė baudą panaikinti ir skirti įspėjimą.

Skundas netenkintinas.

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už T. B. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato vairuotojams baudą nuo 30 Eur iki 90 Eur (ANK 417 str. 2 d.), o ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis numatė vairuotojams baudą nuo 28 Eur iki 86 Eur, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nėra pagrindų perkvalifikuoti veiką T. B. atžvilgiu.

Kadangi protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir nebuvo perkvalifikuotas, teisena vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Byloje nustatyta, kad T. B. administracinio teisės pažeidimo nutarimas surašytas už tai, kad jis 2016-10-23, 04.00 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 10, vairavo ir pastatė transporto priemonę VW Golf Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyto pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje surinkta medžiaga.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Prie skundo pateiktos foto nuotraukos partvirtina aplinkybę, kad T. B. automobilį VW Golf Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje. T. B. nurodė, kad automobilį pastatė draudžiamojoje vietoje, nes nebuvo galimybės pastatyti antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, ir dėl kurios vyksta teisminis procesas. Teismas sutinka su Institucijos teiginiu, kad kelių eismo taisyklių reikalavimuose nenumatyta, kad galima nesilaikyti kelio ženklų reikalavimų dėl aplinkybių, kurias nurodo T. B. ir tai nešalina jo atsakomybės. Išvardinti argumentai traktuotini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. T. B. būdamas vairuotoju, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Kelių eismo taisyklių priede – „Draudžiamieji kelio ženklai“ nustatyta, kad kelio ženklo Nr. 332 „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.“ Vertinant tai, kad šio kelio ženklo galiojimo zonoje automobilių stovėjimas (išskyrus taisyklėse nurodytus automobilius) yra draudžiamas, T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. T. T. B. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu kėlė paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, prašė baudą panaikinti ir paskirti įspėjimą.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, pvz., veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30² straipsnis nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Byloje esanti pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad T. B. priimant skundžiamą nutarimą turėjo galiojančią nuobaudą už analogišką pažeidimą, pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą, piktybišką Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. T. B. paskirta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijos ribose administracinė nuobauda – 35 Eur bauda yra teisinga, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto V. P. 2016-10-25 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 16062677477 yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, nuobauda pritaikyta tinkamai. T. B. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto V. P. 2016-10-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 16062677477 palikti nepakeistą ir T. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.