Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. įgaliotos atstovės K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto V. P. 2016 m. spalio 25 d. nutarimu T. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje ir paskirta 35 (trisdešimt penkių) Eur bauda, už tai, kad jis, 2016 m. spalio 23 d., 04.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo ir pastatė transporto priemonę VW Golf Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punkto reikalavimus. T. B. skunde kreipėsi į apylinkės teismą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pažeidėjo skundą dėl paskirtos baudos atmetė, motyvuodamas tuo, kad bauda jam paskirta nepažeidus ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).Apeliaciniame skunde T. B. įgaliota atstovė K. B. prašo pakeisti teismo nutartį ir neskirti T. B. nutarime nurodytos baudos. Nurodo, kad T. B. neturėjo galimybės pastatyti automobilio kitoje vietoje nei ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Teigia, kad dėl antžeminių stovėjimo aikštelių adresu (duomenys neskelbtini) vyko teisminiai procesai, butų savininkų atstovai informavo, kad sprendimas dėl aikštelės yra vykdomas, atliekama teisinė nuosavybės į antžeminę stovėjimo aikštelę registracija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau pažeidimo padarymo dieną sprendimas dar nebuvo įvykdytas ir todėl nutarimo surašymo metu faktiškai naudotis butui, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančia konkrečia antžemine stovėjimo aikštele neturėjo galimybės. Nurodo, kad kelio ženklai „sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) g. pastatyti abiejose kelio pusėse ir laikantis jų, automobilį reikėtų statyti nesaugiu atstumu nuo namo Nr. 14, kuomet nėra galimybės matyti automobilio esant namuose, be to, ne visuomet minėtoje gatvėje yra pakankamai vietos pastatyti automobilį iki kelio ženklų „sustoti draudžiama“. Apeliantė prašo teismo įvertinti išdėstytas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neskirti administracinės nuobaudos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Viršininkas prašo netenkinti K. B. skundo ir palikti galioti nutarimą kuriuo jam paskirta bauda ir teismo nutartį. T. B. įgaliotos atstovės K. B. skundas netenkintinas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir ATPK normas, reglamentuojančias atsakomybę už T. B. padarytus neteisėtus veiksmus, bei atsižvelgęs į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 8 dalies nuostatas, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindų perkvalifikuoti T. B. veiką pagal naujai įsigaliojusį ANK. Remiantis išdėstytu, apeliacinėje instancijoje bylos teisena vyksta taip pat pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).Ginčo dėl pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliaciniame skunde prašoma neskirti sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

7.1. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

7.2. Kaip matyti iš ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijos, už šį įstatymas numato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Organas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą ir spręsdamas dėl jos lydžio, įvertina nuobaudos skyrimo svarbias aplinkybes ir priklausomai nuo jų sprendžia, kokio dydžio nuobaudą skirti. Šiuo atveju, nutarimą priėmęs organas įvertino, kad pažeidėjas prisipažino ir gailisi, ką laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, ką pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir paskyrė jam artimesnę minimaliai sankcijai baudą.

7.3. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

7.4. Prašymą neskirti T. B. nuobaudos apeliantė grindžia tuo, kad nors faktiškai jis ir pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau pagal vykstančius teisminius procesus sprendimas dėl aikštelės naudojimo jau priimtas ir turi būti vykdomas, be to, laikantis kelio ženklų, automobilį reikėtų statyti nesaugiu atstumu nuo namo, kuomet nėra galimybės matyti automobilio esant namuose, t. y. šie argumentai susiję su pažeidėjui susidariusiais nepatogumais, kurių siekdamas išvengti pažeidė Kelių eismo taisykles. Taigi, skundo autoriaus vertinimu, argumentas, kad pažeidėjas neturėjo galimybės laikyti automobilio prie namų saugiu atstumu, turėtų būti pateisinantis Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir dėl to pažeidėjas galėtų likti nenubaustas. Skundai apylinkės teismui ir aukštesniajam teismui grindžiami iš esmės analogiškais argumentais. Aukštesnysis teismas laiko, kad asmens nepatogumai negali būti viršiau visuotinai nustatytų ir pripažintų teisės normų ir dėl to asmuo galėtų išvengti atsakomybės. Skunde nepateikta jokių kitų domenų ir nenurodyta aplinkybių, kurios pagrįstai leistų teismui svarstyti dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumo. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą neskirti T. B. nuobaudos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant pažeidėjui nuobaudos.

7.5. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant T. B. nuobaudą, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir šiam paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl jos neskirti ar ją keisti švelnesne pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. B. įgaliotos atstovės K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.