- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1681-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01510-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
- Atsakovas
- Lietuvos centriniam valstybės
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovui Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriuo prašė panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją bei iš naujo (pakartotinai) atlikti ieškovės pasiūlymo įvertinimą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (archyvo) (duomenys neskelbtini), darbo projekto parengimo, rangos darbų su įranga pirkimas“ (viešojo pirkimo Nr. 444233) procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu viešojo pirkimo sutartis jau yra sudaryta, stabdyti jos vykdymą.
3. Nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo sutartis bus pradėta vykdyti, tokiu būdu apsunkinant ieškovės grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo patenkintas ir atsakovo Lietuvos centrinio valstybės archyvo vykdomo viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (archyvo) (duomenys neskelbtini), darbo projekto parengimo, rangos darbų su įranga pirkimas“ (viešojo pirkimo Nr. 444233) procedūros sustabdytos, taip pat uždrausta atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu viešojo pirkimo sutartis yra sudaryta, sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą iki įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
5. Teisme buvo gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuriuo atsakovas prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad jo projektas yra finansuojamas iš 2019 metų valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2019 metams yra skyrusi 2 130 000 Eur sumą. Jeigu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, objektyviai per 2019 m. nebūtų galimybės panaudoti nustatytos sumos. Kultūros ministerija patvirtino, kad nurodytos sumos nėra galimybės perkelti į 2020 metus. Dėl šios priežasties yra didelė rizika, kad atsakovas, netekęs 2019 m. finansavimo dalies, objektyviai negalės įgyvendinti projekto, kadangi nebebus skiriama nurodyta dalis kitais metais, o atsakovas neturi galimybių finansavimą gauti iš kitų šaltinių.
7. Atsakovo teigimu, ieškovė, net ir nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus jai palankų galutinį teismo sprendimą, esant sudarytai pirkimo sutarčiai, turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais.
Šalies argumentai
8. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl galimų nuostolių, patiriamų taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, įmokėti į teismo nurodytą depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 2 130 000 Eur sumą arba pateikti tokio paties dydžio banko garantiją, siekiant užtikrinti nuostolius, kurie galimai bus patirti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo Lietuvos centrinio valstybės archyvo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties tenkino. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį, kuria atsakovo Lietuvos centrinio valstybės archyvo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nutarties dalį, kuria panaikinta teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis, leido vykdyti skubiai. Ieškovės UAB „Versina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, taip pat atmetė atsakovo Lietuvos centrinio valstybės archyvo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo.
10. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pirkimui, kurio procedūros sustabdytos apskųsta nutartimi, suplanuotos lėšos finansuojamos iš valstybės biudžeto, 2019 metais skiriant archyvų komplekso pastato (duomenys neskelbtini), statybai 2 130 000 Eur sumą. Pažymėjo, kad Kultūros ministerija patvirtino, jog nurodytos sumos nėra galimybės perkelti į 2020 metus ar perskirstyti jos kitoms įstaigoms.
11. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui per 2019 metus nepanaudojus valstybės pirkimui skirtos 2 130 000 Eur sumos, atsakovas prarastų tokio dydžio finansavimą. Dėl to, konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, taip pat pažymėjo, kad ši valstybės biudžeto skirta suma būtų efektyviai panaudota numatytu jos panaudojimo terminu.
12. Pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, tikėtinai būtų tebetaikomos iki 2019 m. pabaigos, dėl ko atsakovas jam skirtų lėšų nespėtų panaudoti, tokiu būdu sutrikdant viso projekto įgyvendinimą, sumažinant jo įgyvendinimo galimybę numatytu terminu. Dėl to, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į šio pirkimo specifiką, finansavimo šaltinį, lėšų panaudojimo tvarką, nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas pirkimo įvykdymu atsakovo suplanuotu terminu, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, iš esmės apsunkintų pirkimo įvykdymą nurodytu terminu.
13. Be to, teismo vertinimu, nors laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes turėtų galimybę pašalinti kitu įstatyme įtvirtintu teisių gynimo būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliantė UAB „Versina“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (archyvo) (duomenys neskelbtini) darbo projekto parengimo, rangos darbų su įranga pirkimas“ (viešojo pirkimo Nr. 444233) procedūrą ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu viešojo pirkimo sutartis jau yra sudaryta, tuomet stabdyti jos vykdymą. Taip pat leisti nutartį vykdyti skubiai. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymą ankstesne nutartimi pripažino būtinu, panaikino atsižvelgdamas tik į perkančiosios organizacijos nurodytą ir jos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos specialiste susirašinėjimu grįstą aplinkybę, neva jeigu perkančioji organizacija 2019 m. neįsisavins jai skirtų 2 130 000 Eur, šias lėšas ji praras. Perkančiosios organizacijos nurodyti argumentai, kuriais patikėjo teismas, yra neteisingi, kadangi teisinis reguliavimas aiškiai atskleidžia, kad investiciniams projektams skirtų lėšų perkėlimas į kitus metus yra galimas, tiesiog tą reikia suderinti su Finansų ministerija ir pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
14.2. Ginčo atveju perkančiajai organizacijai nekyla lėšų praradimo rizika, tačiau atsiranda papildomų nepatogumų parengiant dokumentus, pagrindžiančius lėšų perkėlimo kitiems metams poreikį, o tuo pačiu atskleidžiant problemas, kilusias jai vykdant viešojo pirkimo procedūras. Vis tik, perkančiosios organizacijos dėl jos pačios kaltės patiriami nepatogumai nėra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti perkančiajai organizacijai tęsti neteisėtas viešojo pirkimo procedūras.
14.3. Kita aplinkybė, paneigianti perkančiosios organizacijos teismui nurodytas klaidinančias aplinkybes apie tariamą būtinumą dar 2019 m. įsisavinti 2 130 000 Eur, yra ta, kad perkančioji organizacija bet kuriuo atveju neturi galimybės suspėti nurodytas lėšas įsisavinti šiais metais. Perkančiosios organizacijos vykdoma viešojo pirkimo procedūra vis dar yra pasiūlymų vertinimo stadijoje, t. y. ji vis dar vertina tiekėjų pasiūlymų A dalį, pasiūlymų B dalies vertinimo posėdžio data kol kas nenustatyta, todėl sutartis su tiekėju geriausiu atveju galės būti pasirašyta gruodžio mėn.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Lietuvos centrinis valstybės archyvas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog investiciniams projektams skirtų lėšų perkėlimas į kitus metus yra įmanomas, tačiau tą reikia suderinti su Finansų ministerija ir pateikti tvirtinti Vyriausybei. Pažymėtina, kad kaip ir nurodo pats ieškovas, tokiu atveju atsirastų papildomų nepatogumų siekiant perkelti 2019 m. projektui skirtas lėšas į kitus metus, be to pasiūlymą pakeisti lėšų įsisavinimo terminus Vyriausybei gali teikti tik Finansų ministerija arba ministerijos, atsižvelgdamos į atrankos komisijų pateiktus pasiūlymus bei būtinai suderinus su Finansų ministerija. Taigi, akivaizdu, kad pati perkančioji organizacija negali kreiptis į Finansų ministeriją dėl 2019 m. skirto finansavimo projektui perkėlimo į kitus metus – tą padaryti gali tik Kultūros ministerija, skyrusi finansavimą perkančiajai organizacijai. Pažymėtina, kad Kultūros ministerija nurodė, jog nėra galimybių atsakovo nepanaudotų 2019 m. skirtų lėšų perkelti, todėl atsakovas vadovaujasi jam lėšas skyrusio subjekto nurodymais dėl 2019 m. valstybės biudžeto finansavimo įsisavinimo.
15.2. Pažymi, kad net Kultūros ministerijai pateikus minimą pasiūlymą pakeisti finansavimo įgyvendinimo terminą, neaišku ar Finansų ministerija patvirtintų tokio sprendimo suderinimą bei teikimą Vyriausybei. Tuo tarpu ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad finansavimo praradimo grėsmė nekyla, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog Vyriausybė neabejotinai patvirtintų suplanuotų projektui skirtų lėšų perkėlimą į kitus metus, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. biudžetas jau yra beveik įvykdytas, o ateinančių metų biudžetas jau yra gautinėje planavimo stadijoje - Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas pateiktas Seimui svarstyti ir tvirtinti.
15.3. Atsakovo manymu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad net priėmus ieškovui palankų galutinį teismo sprendimą, esant sudarytai pirkimo sutarčiai, ieškovas turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais - ieškovas galėtų reikalauti atlyginti patirtą žalą.
15.4. Nors ieškovė nurodo, kad taisyklėse nėra įtvirtinta mokėjimų avansu, tačiau taisyklėse nėra įtvirtinta ir draudimo mokėti už atliktinus darbus avansu. Atsakovas tam, kad įsisavintų 2019 m. valstybės biudžeto skirtas projektui lėšas, planuoja mokėti avansinius mokėjimus rangovui, su kuriuo iki 2019 m. pabaigos, įvykus pirkimo procedūroms, būtų pasirašyta pirkimo sutartis. Pažymėtina, kad mokėjimas avansu atitinka perkančiosios organizacijos interesus, kadangi avansas mokamas tik po avansinio mokėjimo užtikrinimo pateikimo užstatu, banko garantija ar draudimo įmonės laidavimo draudimo liudijimu. Tokiu būdu užtikrinama atsakovo teisė pasinaudoti užtikrinimu ir neprarasti sumokėto avanso jei laimėjęs pirkimą rangovas neįvykdytų savo įsipareigojimų ar netinkamai vykdytų pirkimo sutartį. Taigi, atsakovo galimybė panaudoti valstybės skirtą projektui finansavimą dar 2019 m. yra nulemta pirkimo procedūros nepertraukiamumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Atsakovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus bei 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. V5-2543, iš kurio matyti, kad perkančioji organizacija pabaigė pirkimo procedūras dėl to, kad atmetė visų tiekėjų pasiūlymus.
6. Byloje taip pat buvo gauti ieškovės UAB „Versina“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo atskirąjį skundą išnagrinėti, jį patenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugo priemones.
7. Kadangi atsakovės 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas apie procedūrų pasibaigimą buvo priimtas jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei atskirojo skundo argumentus, pateikiamas naujas įrodymas bei šalių papildomi rašytiniai paaiškinimai, gali turėti įtakos, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, faktiškai yra netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
10. Viešųjų pirkimų bylose spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas taip pat turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgti į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikusi ieškinį, jo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (archyvo) (duomenys neskelbtini), darbo projekto parengimo, rangos darbų su įranga pirkimas“ (viešojo pirkimo Nr. 444233) procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu viešojo pirkimo sutartis jau yra sudaryta, stabdyti jos vykdymą.
12. Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant pirkimą. Iš į bylą naujai pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. V5-2543 perkančioji organizacija pabaigė pirkimo procedūras dėl to, jog atmetė visų tiekėjų pasiūlymus dėl jų nepriimtinumo, t. y. tiekėjų pasiūlytos kainos viršijo pirkimui skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad šis perkančiosios organizacijos sprendimas nėra nuginčytas, pirkimo procedūros yra pasibaigusios, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti apeliantės prašymą stabdyti pirkimo procedūras, nes laikinosios apsaugos priemonės nebegalėtų būti įgyvendintos, kadangi jos nebeužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir neatliktų ieškovės galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų apsaugos funkcijos bei būtų objektyviai neįgyvendinamos.
13. Kaip jau minėta, ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekė uždrausti vykdyti toliau procedūras tikslu, kad nebūtų sudaryta sutartis su kitais tiekėjais. Kadangi pirkimas nutrauktas, procedūros savaime negali vykti ir sutartis su kitais tiekėjais negali būti sudaryta, todėl laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašė ieškovė, niekaip negali įtakoti priimto sprendimo įvykdymui arba jo (įvykdymo) apsunkinimui. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir ieškinį patenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai taip pat nesudaro pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kaip jau minėta, ieškovės prašomos ieškinio užtikrinimo priemonės šiame pirkime yra nebeaktualios ir negali būti įgyvendintos.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, nesant ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimo procedūrų sustabdymo, uždraudimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį) taikymo galimybės, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
15. Pažymėtina ir tai, kad Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ne tik efektyvumo principu, tačiau ir ekonomiškumo, proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnio 1 dalyje.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo perkamų paslaugų pobūdį kaip pagrindžiantį būtinybę skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, vykdyti viešąjį pirkimą. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad perkamos paslaugos yra finansuojamos iš 2019 metų valstybės biudžeto, o byloje esantis Kultūros ministerijos raštas patvirtina, kad nurodytos sumos nėra galimybės perkelti į 2020 metus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju galėjo sukliudyti atsakovui laiku įgyvendinti projektą, o tai savo ruožtu galėjo sąlygoti neigiamų padarinių atsiradimą, be kita ko, valstybei reikšmingų projektų neįgyvendinimą. Todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai suteikė prioritetą visuomenės interesui ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ieškovės teisės, jos galės būti ginamos pareiškus reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl padarytų pažeidimų, atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos taip pat neegzistuoja. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.