Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

J. K. 2008 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilties vaistinė“ direktoriui A. Š. administracinę bylą dėl akcininko J. K. teisių pažeidimo ir skirti A. Š. 10 000 litų baudą. J. K. nurodė, kad jis yra UAB „Vilties vaistinė“ akcininkas, turintis 34,13 procentų visų šios bendrovės akcijų. UAB „Vilties vaistinė“ savo veikloje vadovaujasi 1999 m. balandžio 16 d. įregistruotų įstatų redakcija (naujoji redakcija Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-728-527/2007 pripažinta negaliojančia). Įstatų 7.4 punkte numatyta, kad visuotinio susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19, 20, 21, 22, 23 straipsniuose, kuriais vadovaujasi bendrovė. Įstatų 7.5 punkte nustatyta, kad visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas gali būti sušauktas ir pripažįstamas galiojančiu tuo atveju, jeigu apie susirinkimą akcininkams pranešus registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo pradžios negauta akcininkų protesto. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendime pažymėta, kad senąja bendrovės įstatų redakcija privaloma vadovautis tiek, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo bei kitų įstatymų normoms. Todėl bendrovė, pranešdama apie visuotinį akcininkų susirinkimą, turėjo vadovautis ne tik savo įstatais, bet ir Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, nustatančia reikalavimus pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turiniui. Nagrinėjamu atvejui J. K. apie visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimą nebuvo pranešta registruotu laišku. Pranešimas buvo išspausdintas 2008 m. kovo 7 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje. Be to, šiame pranešime nebuvo nurodyta bendrovės buveinė ir kodas, taip pat nebuvo nurodyta susirinkimo vieta (adresas), kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 7 dalis. J. K. pažymėjo, kad bendrovės darbuotojai atsisako priimti jo siunčiamą arba tiesiogiai vietoje įteikiamą korespondenciją, adresuotą bendrovei. Tokiu būdu jam, kaip akcininkui, yra kliudoma dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkimuose. J. K. pareiškime taip pat nurodė, kad 2008 m. balandžio 11 d. bendrovės patalpose dirbančiai O. A. pasirašytinai buvo perduotas jo prašymas Nr. 08/04-S69-9, adresuotas bendrovei, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma bendrovės vadovo pateikti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę: galiojančius UAB „Vilties vaistinė“ įstatus bei visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų, vykusių nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., protokolus su priedais. Dokumentus priėmusi darbuotoja po dviejų dienų, bendrovės vadovui matant, juos grąžino J. K. atstovui, o bendrovės vadovas juos suplėšė. Tačiau, J. K. nuomone, ši aplinkybė nepaneigia, kad jis, kaip akcininkas, tinkamai realizavo Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, t. y. raštu pareikalavo pateikti informaciją apie bendrovę. Nepaisant to, jis iki šiol negavo galiojančių bendrovės įstatų ir akcininkų susirinkimo protokolų. Jam taip pat nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su šiais dokumentais. J. K. pareiškime taip pat pažymėjo, kad bendrovės vadovas buvo informuotas apie tai, kad akcininkui skirta korespondencija būtų siunčiama jo atstovų adresu Kareivių g. 19-177, Vilnius. Tačiau bendrovės vadovas, nepaisydamas tokio prašymo, akcininkui skirtą korespondenciją siunčia adresu Birutės g. 18D, Vilnius. Šiuo adresu 2008 m. balandžio 30 d. buvo atsiųstas 2008 m. balandžio 14 d. eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo protokolas su priedais. J. K. nuomone, tokiu būdu bendrovės vadovas ignoruoja jo, kaip akcininko, teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir gauti informaciją apie bendrovę, dėl ko šiuo metu jis negali valdyti ir kontroliuoti bendrovės. Todėl, J. K. nuomone, yra pagrindas patraukti bendrovės direktorių A. Š. administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

A. Š. su J. K. pareiškimu nesutiko. A. Š. nurodė, kad akcininkas J. K. nėra dalyvavęs nei viename bendrovės akcininkų susirinkime. Apie 2008 m. balandžio 14 d. akcininkų susirinkimą J. K. buvo žinoma. Trys J. K. atstovai dalyvavo šiame susirinkime, tačiau jokių pretenzijų dėl susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos nepareiškė. A. Š. nuomone, skelbimas 2008 m. kovo 7 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje visiškai atitiko įstatymo keliamus reikalavimus ir akcininko teisių nepažeidė. J. K. atstovas advokatas T. D. 2004 m. balandžio 14 d. rašytame paaiškinime išreiškė pageidavimą, kad informacija būtų skelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“ ar „Respublika“, ir šis pageidavimas buvo įtrauktas į 2006 metų UAB „Vilties vaistinė“ įstatų redakciją. J. K. atstovai gerai žino bendrovės patalpas ir adresą, nes jos yra vienintelės. Be to, skelbime buvo nurodyta, kad susirinkimas vyks bedrovės patalpose. Apie 2008 m. balandžio 14 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pranešta laiku, nepažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme numatytų terminų. Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai. Kadangi J. K. savo gyvenamojoje vietoje nerandamas (tai matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties), viešas paskelbimas dienraštyje tokiomis aplinkybėmis, A. Š. nuomone, laikytinas tinkamu būdu pranešti jam apie susirinkimą. J. K. teiginiai, kad jam neleidžiama raštu balsuoti susirinkimuose ir nesudaroma galimybė atvykti į susirinkimą, kad jam įstatų nustatyta tvarka neteikiama informacija apie šaukiamus susirinkimus ir nesiunčiami dokumentai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. A. Š. nuomone, ta aplinkybė, kad 2008 m. balandžio 11 d. jo nebuvo darbe, nereiškia, kad bendrovei skirti dokumentai nebuvo priimami. Niekas nekliudė pareiškėjui dokumentus siųsti paštu. A. Š. taip pat pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 11 d. ir 2008 m. balandžio 14 d. vykusiame akcininkų susirinkime jokie dokumentai jam nebuvo įteikti, nors jame dalyvavę J. K. atstovai turėjo tokią galimybę. Visą informaciją pareiškėjas turi, ji jam buvo išsiųsta. A. Š. nuomone, pareiškėjas bando trikdyti vaistinės darbą, nuolat reikalauja tų pačių dokumentų.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir skirti UAB „Vilties vaistinė“ direktoriui A. Š. 10 000 Lt baudą už akcininko neturtinių teisių pažeidimą arba grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. J. K. savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti jo pareiškime, paduotame Kauno miesto apylinkės teismui. Papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-728-527/2007. Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendime pažymėjo, kad pranešimų apie šaukiamą visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą skelbimas spaudoje laikytinas apsunkinančiu akcininko J. K. teisių bendrovės atžvilgiu įgyvendinimą, kadangi jis vienintelis iš visų bendrovės akcininkų gyvena ir dirba ne Kaune, o Vilniuje, todėl jam itin svarbu yra laiku gauti informaciją apie akcininkų susirinkimo datą, vietą, dienotvarkę ir kitus įstatymo numatytus duomenis. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo 2004 m. balandžio 14 d. paaiškinimas dėl bendro visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo biuletenio buvo pateiktas bendrovės vadovui kaip priedas prie 2004 m. balandžio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrojo balsavimo biuletenio. Jo tikslas buvo paaiškinti akcininko balsavimo raštu motyvus ir nurodyti bendrovės vadovo paruoštų įstatų projekto trūkumus, tai yra pagrįsti, kodėl viena ar kita įstatų projekto dalis suformuluota pažeidžiant pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko, teises ir interesus. Šiame dokumente jis pateikė bendrovės vadovui paaiškinimus, kodėl jam nėra priimtinas įstatų pakeitimas, numatantis bendrovės skelbimų bei informacijos viešą paskelbimą dienraštyje „Kauno diena“. Šiais paaiškinimais jis tik atkreipė bendrovės vadovo dėmesį, kad bendrovės įstatuose galima būtų nurodyti ir kitą dienraštį, objektyviai prieinamesnį jam, tačiau jokiu būdu nesutiko, kad pranešimai apie šaukiamus akcininkų susirinkimus būtų skelbiami spaudoje. Teismas, darydamas išvadą, kad akcininkas pritarė tokiam pranešimų apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus skelbimo būdui, neteisingai vertino aukščiau nurodytą 2004 m. balandžio 14 d. paaiškinimą. Apelianto nuomone, teismas paviršutiniškai įvertino ir kitus kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus. Apeliantas pažymi, kad jis dėjo visas pastangas, kad jo prašymas dėl dokumentų pateikimo būtų įteiktas bendrovei. Tik todėl, kad bendrovėje nėra sudarytos sąlygos priimti iš akcininko bendrovei adresuotus dokumentus, juos buvo bandoma įteikti per bendrovės darbuotojus, šiems raštu patvirtinant dokumentų priėmimą bei įsipareigojimą juos perduoti bendrovės vadovui. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad barmenė O. A. geranoriškai sutiko priimti ir bendrovės vadovui perduoti bendrovei skirtus dokumentus, o vėliau pati grąžino priimtus dokumentus, leidžia pagrįstai teigti, jog bendrovės vadovas atsisakė priimti iš bendrovės darbuotojos šiuos iš akcininko priimtus dokumentus. Apelianto nuomone, teismo priimtas nutarimas yra grindžiamas tik prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje surinktiems įrodymams.