Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

atsakovo UAB „Vilties vaistinė“ atstovui advokatui Vygintui Viktorui Juknai bei direktoriui ir trečiųjų asmenų bendrininkų atstovui A. Š. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atstovo advokato Gyčio Šarkos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1297-52/2007 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui UAB „Vilties vaistinė“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys – A. Š. , O. A. , G. A. , E. G. , D. K. , G. K. , A. L. , A. L. , V. L. , A. Š. , V. L. , J. T. , R. V. ).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį atmesti, neteisingai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias teisės normas bei LAT suformuotas taisykles, sprendžiant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų panaikinimo.

Apylinkės teismas nurodė, kad jis nesivadovavo prieštaringais ir nenuosekliais parodymais liudytojo T. D. , kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Kolegijos nuomone, vien dėl šios aplinkybės, kad šis liudytojas anksčiau yra buvęs ieškovo advokatas ir atstovavęs jį teisminiuose ginčuose, nėra pagrindo teigti, kad jis yra šios bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, kadangi nenustatyta, kad šios bylos baigtis kaip nors galėtų įtakoti jo teises ar pareigas. Be to, kolegija nesutinka su teismo išvada, kad šio liudytojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. T. D. paliudijo, jog jis 2006-04-13 kartu su ieškovu užpildė biuletenį, pats asmeniškai jį įdėjo į voką, kurį išsiuntė atsakovui (1t.,b.l.67). Šiuose parodymuose nėra jokių prieštaravimų ar nenuoseklumo, tokie veiksmai yra įprasti advokatui, teikiančiam paslaugas savo klientams, todėl apylinkės teismo išvada, kad šie parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, yra nepagrįsta.

Be to, apylinkės teismas sprendime nurodė, kad jis liudytojo T. D. parodymų nevertino, kas, kolegijos nuomone, pažeidžia CPK 185 str. nustatytą pareigą įvertinti absoliučiai visus byloje esančius įrodymus ir pasisakyti dėl kiekvieno iš jų pagrįstumo. LAT 2004-12-30. nutarime Nr.51 nurodė, kad „teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas"; „teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinimą bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieštaraujančius toms išvadoms“.

Kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismo išvada, jog 2006-04-20 susirinkime priimta įstatų redakcija atitinka ABĮ reikalavimus, todėl jos priėmimas negali sukelti jokių neigiamų pasekmių ieškovui, padaryta netinkamai aiškinant ABĮ nuostatas bei neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Nors minėta įstatų redakcija ir neprieštarauja jos priėmimo metu galiojusiai ABĮ redakcijai (su kuo sutinka ir ieškovas), tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl patvirtintos įstatų redakcijos (lyginant ją su ankstesne įstatų redakcija) prieštaravimo būtent ieškovo, kaip bendrovės akcininko, interesams. Tai, kad naujojoje įstatų redakcijoje buvo panaikintos senojoje įstatų redakcijoje numatytos kai kurios akcininkų teisės (akcininko, turinčio ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo akcijų skaičių, teisė savo sąskaita atlikti bendrovės auditą; privalomas reikalavimas vadovui gauti daugiau kaip ¾ akcininkų pritarimą (atitinkamai ieškovo pritarimas yra būtinas, nes jo turimų 34,14% balsų skaičius yra lemiamas, priimant sprendimą pritarti ar nepritarti), norint bendrovei laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą, perleisti, įkeisti, išnuomoti bendrovės turtą, kurio vertė didesnė negu 1/20 įstatinio kapitalo) bei tai, kad be jokios motyvacijos buvo numatyta kitokia akcijų forma (vietoj nematerialių – materialios) ir kitokia (ieškovo netenkinusi) akcininkų informavimo apie šaukiamus susirinkimus tvarka - informavimas tik paskelbiant spaudoje (nors ankstesnėje įstatų redakcijoje buvo numatyta, kad akcininkai informuojami, siunčiant pranešimus jiems paštu arba pasirašytinai) – leidžia daryti išvadą, kad patvirtinta naujoji įstatų redakcija prieštaravo ieškovo, kaip didžiausio akcininko, įsigijusio savo akcijas būtent senosios įstatų redakcijos galiojimo metu, interesams, būtent:

Anksčiau galiojusios įstatų redakcijos 4.6 p. buvo numatyta akcininko, turinčio ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo akcijų skaičių, teisė savo sąskaita atlikti bendrovės auditą (1t.,b.l.11). Tuo tarpu ginčijamoje įstatų redakcijoje ši teisė yra panaikinta, nors ieškovas 2004-04-14 paaiškinime (1t.,b.l.79-81) ieškovas jau buvo išsakęs nuomonę, kad tai neatitinka akcininkų ir pačios bendrovės interesų. Toks daugiau akcijų turinčio akcininko teisių apribojimas gali būti naudingas tik bendrovės vadovui, nepageidaujančiam, kad jo veiklos kontrolę galėtų kontroliuoti pavieniai stambesni akcininkai. Pripažintina, kad bet koks auditas akcininko sąskaita bendrovei ir sąžiningam vadovui yra tik naudingas, kadangi jo metu arba patvirtinama, kad bendrovės veikloje nėra jokių pažeidimų ir trūkumų, arba nustatomi ir įvardijami trūkumus, kuriems savalaikiai paaiškėjus galima operatyviai spręsti dėl jų pašalinimo, kas yra daug naudingiau ir pačiai bendrovei ir kitiems akcininkams nei tų trūkumų neišaiškinimas ilgesnį laikotarpį;

2) dėl būtinybės vadovui priimant tam tikrus sprendimus gauti ¾ susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų pritarimą

1999-04-16 įstatų redakcijos 7.6 p. buvo nustatyta, kad nuo 2001-05-01 sprendimams, numatytiems ABĮ 27 str. 7 d. (1998-12-31 redakcija, galiojusi įstatų registravimo dienai), t.y. dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas gavus daugiau kaip ¾ susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų pritarimą. Visiškai akivaizdu, kad, vadovaujantis šia įstatų redakcija, ieškovo turimų 34,14% balsų skaičius yra lemiamas, priimant sprendimą pritarti ar nepritarti). Tuo tarpu ginčijamu sprendimu priimtuose įstatuose šiais vienais iš svarbiausių bendrovės veiklai klausimais vadovui nėra numatytas joks būtinas akcininkų pritarimas, kas reiškia, kad vadovas pagal naujus įstatus įgauna visas teises savo nuožiūra disponuoti bet kuriuo bendrovės ilgalaikiu turtu (tame tarpe ir bendrovei priklausančiu pastatu, 2006-05-18 preliminariai įvertintu 2.800.000 Lt – 1t.b.l.110), garantuoti juo ar laiduoti už trečiųjų asmenų prievoles, imti paskolas ar skolintis su bet kokiomis palūkanomis be jokio akcininkų pritarimo;

Naujos įstatų redakcijos 3.3 p. numatyta, kad akcijos nematerialios, kai tuo tarpu pagal 1999-04-16 redakciją akcijos yra materialios, o akcininkams išduoti akcininkų sertifikatai, kurie yra nuosavybės teisę į akcijas patvirtinantys dokumentai. Atsakovas neargumentavo, kokiu tikslu reikėjo keisti akcijų rūšį, dėl to turint papildomų išlaidų ir nepatogumų (sąskaitų atidarymas kiekvienam akcininkui, sertifikatų surinkimas iš jų ir kt.);

4) dėl kitokios informavimo apie šaukiamus susirinkimus tvarkos

Kolegija sutinka su apeliantu, kad informavimas apie šaukiamus susirinkimus spaudoje (o ne siunčiant pranešimus paštu arba pasirašytinai) apsunkintų ieškovui informacijos apie šaukiamus susirinkimus gavimą, kadangi atsakovo vadovas ir akcininkas A. Š. ir pirmosios instancijos teisme dalyvavę tretieji asmenys (akcininkai) patvirtino, kad juos apie susirinkimus visada A. Š. informuoja asmeniškai ir pateikia jiems visą medžiagą apie susirinkimuose spręstinus klausimus, taip pat jie gauna visą informaciją apie bendrovės veiklą, kai tuo tarpu ieškovas, gyvenantis Vilniuje ir esantis konfliktiniuose santykiuose su kitais akcininkais, informuojamas tik tokiu būdu, kuris nurodytas įstatuose, o informacija jam teikiama tik raštu tokios informacijos paprašius.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino 2006-04-20 susirinkime priimtos įstatų redakcijos atitikimą ieškovo interesams, kadangi naujausia redakcija neprieštarauja įstatymo reikalavimams, tačiau ji prieštarauja būtent ieškovo interesams. Šios aplinkybės išsamiai buvo išdėstytos ir ieškovo 2006-11-15 paaiškinimuose ( t.1, b.l.107-109), todėl, teismui jų neįvertinus ir nenurodžius jokių jų atmetimo argumentų, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Iš to, kas šioje byloje nustatyta, galima teigti, jog ieškovas neprieštaravo ir šiuo metu neprieštarauja atsakovo 1999-04-16 įstatų pakeitimui iš principo, siekiant suderinti juos su šiuo metu galiojančia ABĮ redakcija, tačiau ieškovas nesutiko su tokiais pakeitimais, kurie blogina ir apriboja jo kaip akcininko teises, ką jis smulkiai paaiškino savo 2004-04-14 paaiškinime (1t.,b.l.79-81). Ieškovas, siekdamas ginčą užbaigti taikos sutartimi, bylos nagrinėjimo metu net du kartus (2007-01-11 ir 2007-02-28 prašymais (1t. b.l.144-149; t.2 b.l.19-24)) teikė jam priimtiną įstatų redakciją, kuri taip pat neprieštarauja ABĮ nuostatoms. Visos po 2003 m. rugpjūčio mėn. (kai ieškovas tapo atsakovo akcininku) galiojusios ABĮ redakcijos suteikė teisę įstatuose numatyti akcininkui neturtinę teisę atlikti bendrovės auditą savo sąskaita ir pareigą vadovui gauti akcininkų pritarimą prieš disponuojant bendrovės turtu (šiuo metu galiojančios ABĮ redakcijos 4 str. 4 d., 16 str. 2 d.), numatė teisę numatyti, kad akcininkai apie šaukiamą susirinkimą informuojami pasirašytinai arba registruotu paštu (šiuo metu galiojančios ABĮ redakcijos 26 str. 3 d.), taip pat nenumatė jokio būtino reikalavimo keisti materialias akcijas į nematerialias. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad joks sąžiningas vadovas ir akcininkas nebijotų suteikti akcininkui teisės savo sąskaita atlikti bendrovės auditą ir nebijotų vadovui numatomos privalomos pareigos gauti akcininkų sutikimą esminiais bendrovei klausimais, disponuojant bendrovės turtu, jeigu jie nepadarė ir/ar neketina padaryti kokių nors pažeidimų. Be to, joks protingas akcininkas neprieštarautų tam, kad jis apie susirinkimą būtų informuojamas, išsiunčiant pranešimą paštu ar pasirašytinai vietoj to, kad jis pats privalėtų kiekvieną dieną peržiūrėti Lietuvos ryto dienraštį, ieškodamas jame skelbimo apie susirinkimą. Teisus yra ieškovas, teigdamas, kad jeigu tretieji asmenys nesutinka su jo siūloma įstatų redakcija, kuri neprieštarauja ABĮ ir atitinka 1999 m. patvirtintą bendrovės įstatų redakciją, tai ieškovas taip pat turėjo teisę nesutikti su jo interesų neatitinkančia įstatų redakcija, kurią buvo siūloma priimti 2006-04-20 susirinkime, ir ši ieškovo teisė negali būti panaikinta vadovaujantis tuo, kad 2006-04-20 susirinkime siūlyta priimti redakcija neprieštarauja ABĮ. Išanalizavus 2006-04-20 priimtą įstatų redakciją bei ieškovo siūlomą įstatų redakciją, su kuria nesutinka visi kiti akcininkai (kurie apylinkės teisme aiškiai įvardino ieškovo ir jų bei bendrovės darbuotojų santykius kaip priešiškus), darytina išvada, kad 2006-04-20 visuotiniame akcininkų susirinkime priimta įstatų redakcija prieštarauja kiekvieno protingo, sąžiningo akcininko interesams (vadovaujantis bet kurios bendrovės vidutinio sąžiningo, protingo ir teisingo akcininko kriterijumi), ji nukreipta prieš ieškovo interesus, todėl A. Š. ir jam lojalūs akcininkai buvo suinteresuoti 2006-04-20 priimti jų interesus atitinkančią įstatų redakciją, kas leidžia abejoti A. Š. ir A. D. parodymais apie tuščio lapo voke gavimą.

Kolegija sutinka su apeliantu, kad nepagrįstas ir tas teismo argumentas, kad 2006-04-20 susirinkime priimta įstatų redakcija, pakeitusi dar 1999-04-16 įregistruotą senąją atsakovo įstatų redakciją, turėtų likti galioti todėl, kad ji suderinta su galiojančia redakcija. Teismas pritaria ieškovo nuomonei, kad bendrovė gali veikti ir galiojant senajai įstatų redakcijai, tačiau senąja įstatų redakcija privaloma vadovautis tiek, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms ABĮ bei kitų įstatymų normoms.

Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad, sprendžiant bylas dėl akcininkų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į tai, kokią įtaką būtų padarę sprendimą ginčijančio akcininko balsai susirinkime. 2005-07-12 ABĮ redakcijos, galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu, 28 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad keisti bendrovės įstatus visuotinis akcininkų susirinkimas gali tik kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Šios straipsnio 3 d. suteikė teisę bendrovės įstatuose numatyti ir didesnę nei 2/3 kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sprendimams priimti. 1999-04-16 įstatų 7.6 p. yra nustatyta, kad priimant nutarimus pagal ABĮ 19 str. 3 d. 1 punktą (1998-04-17 ABĮ red., galiojusi įstatų priėmimo metu) (t.y. dėl įstatų keitimo ir papildymo) nuo 2001-05-01 reikalinga ¾ balsų (1t.,b.l.13). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas taip pat visiškai teisingai nustatė, kad, norint priimti sprendimą pakeisti atsakovo įstatus, buvo būtina gauti ne mažiau kaip ¾ (t.y. 75 procentus) akcininkų balsų. Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas be jokio pagrindo nusprendė, kad už sprendimą balsavus tik 65,83 % balsų (t.y. iki sprendimo priėmimo trūkstant 9,17 % = 75 - 65,83), ,,toks (mažesnis nei 10 procentų) balsų trūkumas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nelaikytinas esminiu eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo bei balsavimo rezultatų pažeidimu“. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka, kadangi ieškovui, turinčiam 34,14 % balsų, balsuojant „prieš", sprendimas patvirtinti įstatų redakciją negalėjo būti priimtas, nes trūkstami 9,17 % balsai yra būtent ieškovo balsai „prieš", todėl minėtas balsų trūkumas pripažintinas esminiu, o ne formaliu pažeidimu. Ieškovo balsavimo teisė yra galiojanti ir neapribota, todėl, jam balsavus prieš, sprendimas patvirtinti naują įstatų redakciją visais atvejais yra negaliojantis.

Kolegija taip pat pritaria ir tam apeliacinio skundo argumentui, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl esminės šiai bylai aplinkybės - ar iki 2006-04-20 susirinkimo buvo gautas ieškovo šio susirinkimo bendrasis balsavimo biuletenis, ar ne. Kadangi šią aplinkybę abi šalys įrodinėjo liudytojų parodymais, kurių parodymai yra priešingi, todėl teismas privalėjo ypatingai kruopščiai įvertinti ir kiekvienos iš jų kviestų liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtinančius įrodymus. Kaip jau minėta, teismas nepagrįstai liudytoją T. D. laikė suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu, kadangi ši byla jo teisių ir pareigų niekaip neįtakoja ir dėl to jis neturi jokio asmeninio suinteresuotumo šia byla. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad liudytojas T. D. yra advokatas, kuris, prieš juo tapdamas, prisiekė Lietuvos Respublikai laikytis įstatymų, o jo veiklai taikomi aukšti etikos ir moralės standartai nei eilinio piliečio, todėl abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Ieškovas kartu su 2006-10-13 prašymu (t.1, b.l.68) pateikė duomenis apie tai, kad A. Š. dar 2004 m. ir 2005 m. siūlė priimti įstatų redakcijas (kuriose ieškovui aktualūs klausimai buvo sureglamentuoti labai panašiai, kaip ir 2006-04-20 susirinkime priimtoje įstatų redakcijoje, tačiau, 2004 m. ir 2005 m. ieškovui balsavus ,,prieš“, A. Š. siūlyta įstatų redakcija nebuvo priimta (t.1, b.l.82-84). Akivaizdu, jog A. Š. turėjo suprasti, kad, ir 2006-04-20 susirinkime jam pasiūlius ieškovui nepalankią įstatų redakciją, ieškovas balsuos ,,prieš“. Esant tokiai situacijai galima teigti, jog A. Š. , nuosekliai jau keletą metų nesėkmingai siekusiam patvirtinti jo siūlytą ir jo interesus atitinkančią įstatų redakciją, negauti ieškovo siųsto bendro balsavimo biuletenio, o vietoj jo gauti tuščią lapą būtų buvę labai paranku. A. Š. versija, kurią jis įrodinėjo jai pavaldžios liudytojos A. D. parodymais ir bei savo paties ir tos pačios liudytojos pasirašytu 2006-04-14 aktu (1t.,b.l.56), kolegijos nuomone, naudinga išimtinai tik pačiam A. Š. , todėl tai leidžia abejoti jo ir jam lojalios darbuotojos parodymų patikimumu. A. Š. teiginiu apie gautą tuščią lapą vietoj bendrojo balsavimo biuletenio leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad ieškovas 2006-04-19 prašymu (t.1, b.l.93) prašė A. Š. atsiųsti 2006-04-20 susirinkimo protokolą ir jame priimtos įstatų redakcijos projektą, tačiau, kaip matyti iš ieškovo 2006-05-02 pakartotinio prašymo (1t.,b.l.95), 2006-04-28 laišku (t.1, b.l.94) įstatų projektas jam nebuvo atsiųstas, o 2006-05-09 A. Š. raštu (t.1, b.l.96) jis buvo tik informuotas apie jam pateiktą informaciją, tarp kurios ieškovo prašyta įstatų redakcija net nebuvo paminėta. Tokie atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip bandymas kuo ilgiau vilkinti įstatų pateikimą, siekiant tokiu būdu apsunkinti ieškovo teisę per 30 dienų apskųsti akcininkų sprendimą teismui, kas taip pat leidžia abejoti A. Š. parodymų patikimumu. A. Š. teismo posėdžio metu nesugebėjo argumentuoti, kodėl buvo panaikinta teisė akcininkui atlikti bendrovės auditą bei kodėl panaikinta vadovo pareiga gauti akcininkų pritarimą disponuojant bendrovės turtu. Jis tik nurodė, kad to nedraudžia ABĮ, su kuriuo buvo siekiama suderinti jau beveik prieš dešimtmetį patvirtintus įstatus. Kolegijos nuomone, tai tik dar kartą netiesiogiai patvirtina faktą, jog A. Š. yra suinteresuotas įsigaliojimu jo paruoštos įstatų redakcijos, kuri apriboja ieškovo daugiausia akcijų turinčio ieškovo teises, todėl teigti, jog vietoj ieškovo bendrojo balsavimo biuletenio buvo gautas tuščias lapas, jam yra labai paranku. Svarbi netiesioginė aplinkybė, paneigianti A. Š. ir jam lojalios darbuotojos parodymus, yra ta, kad ieškovui nuspręsti siųsti tuščią lapą vietoj bendrojo balsavimo ne tik visiškai nenaudinga, bet toks teiginys prieštarauja sveikai logikai. Vadovaujantis A. Š. pateikiama versija, ieškovas, siųsdamas tuščią laišką, norėjo su advokatų pagalba iš jo pasityčioti, tačiau sukurdamas tokią sau pačiam visiškai teisiškai nenaudingą situaciją, kuri būtų sudariusi visas prielaidas priimti jam nepalankią įstatų redakciją ir visiškai neužsitikrinti sėkmingo kelio, siekiant tą jam nepalankią įstatų redakciją panaikinti teisme. Akivaizdu, kad tai nenaudinga ieškovui ir joks sveikos nuovokos verslininkas, tuo labiau, visada besinaudojantis advokatų pagalba, taip nesielgtų. Vadovaujantis ieškovo pateikiama įvykių seka, jis, išsiuntęs balsavimo biuletenį, iš karto yra užtikrintas, kad jo tikslas nepatvirtinti A. Š. siūlomos įstatų redakcijos yra pasiektas ir dėl to net nereikės bylinėtis, kartu eliminuojant tikimybę, kad po bylinėjimosi ieškovo ieškinys bus atmestas.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog nuo 2006-04-14, kai atsakovą pasiekė ieškovo jam siųstas laiškas, kuriame pagal A. Š. versiją bendrojo balsavimo biuletenio nebuvo, iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos 2006-04-20 buvo pakankamai laiko A. Š. pamėginti pačiam arba per savo darbuotojus susisiekti su ieškovu arba jo kitose bylose samdytais advokatais, kurių koordinatės ir telefonai yra viešai skelbiami, tikslu geranoriškai išsiaiškinti situaciją dėl tuščio lapo voke gavimo ir pašalinti bet kokias abejones bei užtikrinti kuo sklandesnį naujų įstatų patvirtinimą, nepažeidžiant galiojančios tvarkos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes (žinant ieškovo tikslą, kad akcininko teises naikinanti ir apribojanti redakcija nebūtų patvirtinta, ir padėtį, kad prieš tai jau du kartus ieškovas balsavo prieš minėtos redakcijos patvirtinimą ir kt.) ir į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, kad išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl jo buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų laidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A.Blažienė v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3k-3-945/1999, kategorija 32), konstatuoja, kad daug labiau tikėtina būtent ieškovo pateikiama įvykių seka, kad jis išsiuntė bendrąjį balsavimo biuletenį, kuriame balsavo prieš įstatų redakcijos patvirtinimą 2006-04-20 susirinkime, o ne tuščią lapą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkina visiškai, atitinkamai perskirstydama bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2006-04-20 atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilties vaistinė“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą Nr.5 ,,Uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilties vaistinė“ įstatų tvirtinimas“, kuriuo buvo nuspręsta: 1) patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilties vaistinė“ naują įstatų redakciją, 2) įgaliojant bendrovės direktorių A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovauti bendrovę pateikiant pakeistus įstatus ir kitus dokumentus notarų biurui ir pakeistus įstatus įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Priteisti ieškovui J. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilties vaistinė“ (į.k.133772512) 100 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilties vaistinė“ (į.k.133772512) valstybei 24,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.