- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-556-835-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00336-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras ,,Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras ,,Energetikas“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB sveikatos centras „Energetikas“) 2011 m. rugsėjo 16 d. išsiuntė skundą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 16SS-(14.16.45.)-261, kuriuo nepatenkintas jo prašymas sudaryti 5.2516 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944.
Pareiškėjas skundo reikalavimą grindė tuo, jog ginčijamais administraciniais aktais pažeisti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, todėl valstybinė žemė turi būti išnuomojama be aukciono.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjo manymu, skundo padavimo terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Prašymą grindė tuo, jog suklydo dėl teismingumo, nes suklaidino institucijos ginčijamuose sprendimuose nurodžiusios klaidingą informaciją apie apskundimo tvarką, terminus. Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė skundą priimti. Teismas nurodė, jog byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o priskirtina Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nes pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 16SS-(14.16.45.)-261. Pareiškėjas nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 8 d. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes konstatavo, jog praleistas skundo padavimo terminas ir nepaduotas prašymas terminą atnaujinti. Pareiškėjas prašyme išdėstė argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties nepagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas pirmą kartą teisminės gynybos kreipėsi nepraleisdamas apskundimo termino. Teigė, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas vadovavosi skundžiamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino paduoti teismui skundą atnaujinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 100 litų žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas taip pat nutarė nutarčiai įsiteisėjus sugrąžinti pareiškėjui skundą su priedais.
Teismas konstatavo, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-31/2010). ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatyta, jog tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas nėra priimtas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui 2011 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos, pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka 2011 m. liepos 8 d. paduodamas skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tokia teisminė praktika formuojama ir LVAT sprendžiant skundo priėmimo klausimus tokio pobūdžio bylose, nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatoms (LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-563/2010 ir kt.). Neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka įstatymo leidėjas siekia suteikti galimybę ginčą išspręsti pačiai institucijai, kol nėra sukurta tam tikrų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą skundu turėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ginčą išsprendusios institucijos sprendimo gavimo dienos. LVAT apibendrinime numatyta, kad, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir tai tiesiogiai susiję su bylos teritoriniu teismingumu (LVAT biuletenis, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 471-478 psl.). LVAT praktika dėl teritorinio teismingumo yra suformuota ir viešai paskelbta, todėl pareiškėjui, atstovaujamam profesionalaus teisininko advokato (skundus neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai ir teismui paruošė, pasirašė ir padavė advokatas) yra žinoma ir ja turėjo būti vadovaujamasi kreipiantis skundu į teismą ginčijant atsisakymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą. Pagal nustatytas teismingumo taisykles pareiškėjas turėjo kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pareiškėjas skundu kreipėsi 2011 m. rugsėjo 16 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944 jis gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. (pašto voko duomenys). Skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui turėjo paduoti per 20 dienų, t. y. skundą paduoti turėjo iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai). Tai, kad pareiškėjas nesilaikė bylos teritorinio teismingumo taisyklių ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nėra aplinkybė nutraukianti skundo padavimo termino skaičiavimą. Skundo padavimas teismui nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių nėra laikomas tinkamu kreipimusi į teismą. Tokios praktikos laikomasi ir formuojamoje LVAT praktikoje, pagal kurią teismingumo taisyklių nepaisymas nėra pagrindas laikyti, kad asmuo laiku kreipėsi į teismą, tai yra tik pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4962/09, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-214/2011). Šiuo atveju pareiškėjas praleido terminą, numatytą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog skundžiamuose administraciniuose aktuose atsakovai nurodė neteisingą apskundimo tvarką ir terminus, nes juose teisingai nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Teismas neanalizavo pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą kaip nepriskirtiną šiam teismui, neteisėtumą, nes tokia teisė suteikta apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjui skundus ruošė profesionalus teisininkas advokatas Deividas Poška (APB Morkevičius, Grasilkinas ir partneriai), kuriam turi būti žinoma teisės aktais reglamentuota ginčijamų aktų apskundimo tvarka ir terminai bei teisminė praktika dėl minimų teisės aktų taikymo ir neabejotinai tai, jog skundo dalyku teismui laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažino, jog nagrinėjamu atveju dėl teismingumo taisyklių nepaisymo praleistas terminas yra ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl neprofesionalaus atstovavimo. Objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos termino atnaujinimo aspektu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas remiantis ABTĮ 34 straipsniu. Pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, nes neatnaujintas skundo padavimo terminas. Pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, todėl jam grąžintinas 100 lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo patenkinti ir pareiškėjo skundą priimti.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, kad teismas priėmė nutartį netinkamai įvertinęs pareiškėjo argumentus, o dėl dalies jų nutartyje apskritai nepasisakė. Nurodo, kad pareiškėjas pirmą kartą teisminės gynybos į teismą kreipėsi ne tik nepraleisdamas apskundimo termino, numatyto pačiame skundžiamame akte (atsakovo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944), tačiau ir nepraleisdamas ABTĮ numatyto 20 dienų termino skundui pateikti. Darytina išvada, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ėmėsi visų reikiamų pastangų tam, jog įgyvendintų savo teisę į teisminę gynybą, nepraleistų nustatytų procesinių terminų. Teismas nutartyje nurodė, jog faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleisdamas nustatyto termino, tačiau nesilaikydamas teismingumo taisyklių, nors ir negali būti laikoma tinkamo kreipimosi į teismą prielaida, gali būti pakankamu pagrindu svarstyti klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Nors teismo nutartyje ir yra nurodyta, jog ši nurodoma aplinkybė yra pakankamas pagrindas klausimui dėl praleisto termino atnaujinimo svarstyti, spręsdamas pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą į šią aplinkybę tinkamai neatsižvelgė, dėl jos svarbos ir/ar pagrįstumo pripažįstant šią aplinkybę svarbia apskritai nepasisakė. Teismas nutartyje tik deklaratyviai nurodo, jog terminas skundui pateikti tariamai praleistas ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjas pabrėžė, jog prašyme nurodyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą pažeidžiamų teisių gynybos kreipėsi nepraleisdamas ABTĮ nustatyto termino skundui pateikti, yra vertintina kaip svarbi faktinė aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti. Pareiškėjo vertinimu, vien ši faktinė aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, tačiau, įvertinus LVAT suformuotos teismų praktikos nuostatas, inter alia nutartyje nurodomose bylose (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4962/2009 bei LVAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-214/2011), pareiškėjas mano esant pagrindą teismui pateikti papildomus argumentus, pagrindžiančius, jog pareiškėjas skundo pateikimo skundo pateikimo Vilniaus apygardos administracinio teismo metu pagrįstai manė egzistuojant tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą skundu kreiptis būtent į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tokį tuometinį pareiškėjo įsitikinimą pagrįstai lėmė eilė faktinių aplinkybių bei argumentų, inter alia šie: 1) galimybė skųsti sprendimą bei jo apskundimo tvarka ir terminas detalizuojami pačiame sprendimo tekste; 2) atsakovas išankstine neteismine tvarka nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl atsakovo įstaigos teritorinio padalinio sprendimo iš esmės išsprendžia ginčą, priima savarankišką sprendimą neabejotinai sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes; 3) teisės aktuose aiškiai apibrėžta atsakovo ir atsakovo teritorinio padalinio kompetencija leidžia pagrįstai spręsti, jog sprendimą dėl pareiškėjo prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą iš esmės priima būtent atsakovo vadovas (ar centrinis padalinys), taigi būtent jo sprendimai pareiškėjui sukelia teisinius padarinius; 4) teismo nutartyje nurodoma skundo pateikimo teismui tvarka skiriasi nuo teisės aktų nuostatose įtvirtintos tvarkos (nutartyje iš esmės remiamasi išimtinai teismų suformuotomis teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis); 5) skunde atsakovo vadovui pareiškėjas pareiškė papildomus savarankiškus reikalavimus, dėl kurių buvo pasisakyta sprendime, taigi sprendimu pareiškėjui yra sukuriamos atitinkamos teisinės pasekmės ir šiuo aspektu; 6) įvertinus tai, jog skundą pateikiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtaką darantys administraciniai aktai būtų skundžiami hierarchiškai vis aukštesnę sprendžiamąją galią turinčiai institucijai, tokie pareiškėjo veiksmai laikytini nuosekliais, logiškais ir pagrįstais. Iš teisės aktų nuostatų darytina išvada, jog sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos priima ir turi kompetenciją priimti būtent atsakovo vadovas/centrinis padalinys, tuo tarpu atsakovo teritoriniai padaliniai tokius sprendimus gali priimti tik pagal atskirus atsakovo direktoriaus suteiktus įgaliojimus. Teismo nutartyje nurodyti argumentai, kuriais pagrindžiamas skundo pateikimo teismui termino praleidimo faktas, o taip pat kurių pagrindu vertinamas pareiškėjo prašymas, nėra įtvirtinti teisės aktų normose, o aptariami tik LVAT ir/ar kitų Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje priimtose nutartyse. Pažymi, kad egzistuojant akivaizdiems skirtumams tarp teisės aktų nuostatų bei teismų formuojamos praktikos tinkamas bei realus teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas tampa itin komplikuotas bei sudėtingas. Pabrėžia ir tai, jog LVAT apibendrinime yra numatyta išimtis teismo nutartyje akcentuojamai administracinių bylų teismingumo nustatymo taisyklei - tais atvejais, kai skunde dėl institucijos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, be kita to, yra suformuluotas ir savarankiškas reikalavimas (pvz., dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus) šiai institucijai, pagal teisės aktus galinčiai veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, ginčo teismingumas nustatomas vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti - kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Pareiškėjas, pateikdamas skundą atsakovo vadovui dėl atsakovo teritorinio padalinio sprendimo panaikinimo, be reikalavimo panaikinti atsakovo teritorinio padalinio priimtą sprendimą, papildomai suformulavo ir pareiškė papildomą savarankišką reikalavimą - UAB sveikatos centrui ,,Energetikas“ 99 metų laikotarpiui išnuomoti 5,2516 ha žemės sklypą, esantį UAB sveikatos centro „Energetikas“ naudojamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo ribų planą. Nurodyti argumentai patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai manė egzistuojant teisiniam bei faktiniam pagrindui skundą pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ši aplinkybė laikytina svarbia sprendžiant pareiškėjo prašyme nurodytą klausimą dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo. Vertinant individualią situaciją, asmens suklydimą dėl skundo teismui padavimo termino gali pateisinti ir ta aplinkybė, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendime jo apskundimo tvarka nurodyta lakoniškai, t. y. paminėjus tik teisės aktą, kuriame tokia tvarka reglamentuota. Akivaizdu, jog LVAT formuojamoje teismų praktikoje faktinė aplinkybė, jog institucija, priėmusį administracinį aktą, jo tekste netinkamai/ neišsamiai nurodė šio akto apskundimo tvarką ir/ar terminus, laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti. Pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti pagrįstumą papildomai pagrindžia ir ta faktinė aplinkybė, jog sprendime nurodžius neteisingą apskundimo tvarką, dėl ko pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, nebuvo suklysta atsitiktinai - sprendimas priimtas bei jo apskundimo tvarka nurodyta vadovaujantis pavyzdine atsakovo vadovo priimamo sprendimo forma, kuri yra patvirtinta teisės aktu. Ši faktinė aplinkybė nulėmė tai, jog pareiškėjas pasitikėjo sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir ja vadovavosi, taigi terminą skundui pateikti praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-1944 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundą teismui pateikė nepraleidęs termino, tačiau nesilaikydamas teritorinio teismingumo taisyklių, todėl tai yra vienas iš pagrindų atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas, laikydamasis LVAT apibendrinimu suformuotos praktikos dėl teritorinio teismingumo, skundą turėjo pateikti ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nesilaikė bylos teritorinio teismingumo taisyklių. Taip pat pareiškėjas skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1944 apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944 nurodytas neteisingas apskundimo terminas, ir tai yra pakankama priežastis atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui paduoti. Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-1944 turinys leidžia daryti išvadą, jog klausimas dėl žemės sklypo išnuomojimo pareiškėjui nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjui pateiktame rašte nenagrinėjamas klausimas, ar Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 16SS-(14.16.45)-261 yra pagrįstas. Todėl šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 1SS-(3.5)-1944 nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reguliavimo sritį, ir šiuo atveju neturėtų būti taikomos šio straipsnio nuostatos dėl išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-1944 sustabdyti administracinę procedūrą, turėjo teisę šį sprendimą ginčyti teismine tvarka. Šiuo atveju skundui paduoti turi būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 1SS-(3.5)-1944 teisingai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Pažymi, kad pareiškėjas teismui neskundė Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo sustabdyti administracinę procedūrą dėl žemės sklypo išnuomojimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti sprendimą atsisakyti jam išnuomoti žemės sklypą. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikto teismui skundo turinį ir reikalavimus, skundas turėjo būti pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų nuo sprendimo gavimo terminą, kadangi pareiškėjas praleido nustatytą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo ir dėl Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo paduoti ir, prašydamas teismo atnaujinti šį praleistą terminą, nepateikė įrodymų, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, atskirasis skundas atmestinas.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šios bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Todėl šio termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos taikant ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Byloje nustatyta, kad byloje termino praleidimą lėmė būtent pareiškėjo skundo padavimas ne pagal teismingumą, todėl būtent šiuo aspektu pasisakytina vertinant termino skundui paduoti praleidimo priežastis.
Pareiškėjas aiškino, kad suklydo dėl teismingumo, nes suklaidino institucijos ginčijamuose sprendimuose nurodžiusios klaidingą informaciją apie apskundimo tvarką, terminus. Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė skundą priimti. Teismas nurodė, jog byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o priskirtina Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nes pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 16SS-(14.16.45.)-261. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 8 d. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes konstatavo, jog praleistas skundo padavimo terminas ir nepaduotas prašymas terminą atnaujinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog skundo padavimas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos tvarkos (ne pagal teismingumą), pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama visuma faktinių aplinkybių, sąlygojusių skundo padavimo termino praleidimą, taip pat kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis pagrįstai manė egzistuojant tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą skundu kreiptis būtent į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas naudojasi kvalifikuoto teisininko advokato teisine pagalba, kuriam turi būti žinoma teisės aktais reglamentuota ginčijamų aktų apskundimo tvarka ir terminai bei teisminė praktika dėl minimų teisės aktų taikymo. Tačiau pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis kitų argumentų kontekste. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad atsakovas sprendime neteisingai nurodė apskundimo terminą, galėjo sąžiningai suklaidinti pareiškėją dėl skundo padavimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą ir toliau tvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-1944 sustabdyti administracinę procedūrą, turėjo teisę šį sprendimą ginčyti teismine tvarka per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taip pat atsakovas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-1944 turinys leidžia daryti išvadą, jog klausimas dėl žemės sklypo išnuomojimo pareiškėjui nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjui pateiktame rašte nenagrinėjamas klausimas, ar Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 16SS-(14.16.45)-261 yra pagrįstas. Todėl šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 1SS-(3.5)-1944 nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reguliavimo sritį, ir šiuo atveju neturėtų būti taikomos šio straipsnio nuostatos dėl išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks atsakovo veikimo būdas yra ydingas, prieštaraujantis viešojo administravimo subjekto veiklos objektyvumo, įstatymo viršenybės (teisėtumo) principams, nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Atsižvelgiant į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, sutrumpintą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo apskundimo terminą, tai, kad skundžiamame atsakovo sprendime nebuvo tinkamai išaiškintas apskundimo terminas, įvertinus tai, kad pareiškėjas su skundu ne pagal teismingumą į teismą pirmą kartą kreipėsi laikydamasis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino, taip pat į tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, ir stengėsi šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka - skundą Klaipėdos administraciniam teismui padavė iš karto po to, kai gavo šio teismo nutartį, kurioje išaiškintas skundo teismingumas, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, netinkamai įvertino pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytas skundo praleidimo priežastis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, terminas paduoti skundą atnaujintinas perduodant pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras ,,Energetikas“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras ,,Energetikas“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.