Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenamąją vietą deklaravusio adresu: (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 91P-70563699-16 už tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. apie 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), iš S. J. nupirko apie 360 kg įvairaus juodojo metalo laužo, už jį sumokėdamas 5 Eur. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais E. R. pažeidė 2010 m. birželio 8 d. Nr. XI-883 Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnyje.

E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta. Nurodė, kad O. A. pasiūlė pavairuoti mašiną, nes jis norėjo pirkti kitą mašiną, tačiau jos nenupirko. Nusprendė važiuoti parankioti buitinės technikos, kurią žmonės meta lauk. Įvažiavo į pasienio ruožą. Viena moteris ten davė skardų, kiti du žmonės davė skardų, kibirų, o dar vienas žmogus, davė dujinę, skardų ir tokių vamzdžių su betonu. Už tuos vamzdžius sumokėjo 5 eurus ir išvažiavo. Pasienio pareigūnai juos sustabdė, iškvietė policiją ir surašė protokolą. Nurodė, kad daiktus rinko, nes galvojo priduoti metalą į Jankus. Pažymėjo, kad tie vamzdžiai buvo pilni betono, todėl planavo panaudoti juos kaip statybinę medžiagą, terasai padaryti sode. Nurodė, kad metalo supirktuvėje, tokių vamzdžių net nepirktų. Patvirtino, kad už buitinę techniką jie nieko nemokėjo. Nurodė, kad jie neužsiėminėja tokia veikla ir nerankioja daiktų, nes dirba statybose su verslo liudijimu.

Liudytojas O. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną jie važiavo pirkti mašinos į Lukšius, bet mašina netiko, todėl toliau važiavo parankioti senos buitinės technikos. Vienas, kitas žmogus atidavė kažką. E. R. pamatė tokius vamzdžius. Jam jų į sodą reikėjo. Nupirko tuos vamzdžius už 5 eurus. Nurodė, kad iš žmonių gavo skardas, kibirus, dujinę. Juos galvojo priduodi į metalo laužą. Patvirtino, kad tų daiktų nepirko. Žmonės jiems atidavė, nes nebereikalingi. Nurodė, kad jų kelionės tikslas buvo mašinos pirkimas. Manė, kad surinkę nereikalingų daiktų galės priduoti į metalo laužą ir atsipirks kelionė už kurą.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas jį atvažiavo du vyrukai. Jie paklausė ar metalo laužo yra. Atsakė, kad yra kieme sena išmesta dujinė ir vamzdžiai iš šiltnamio, kurie prikrėsti cemento. Nurodė, kad jie paėmė tuos šešis ar aštuonis vamzdžius ir dujinę. Už vamzdžius gavo 5 eurus. Daiktai jam nebuvo reikalingi. Jam svarbiausia, kad kiemą nuvalė.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų rugsėjo 2 d. surašė protokolą E. R., pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnį, nes buvo gautas pranešimas, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnai sustabdę Šilgalių užkardoje automobilį su juodojo metalo laužu. Asmenys neturi jokių įsigijimo dokumentų. Nuvykus, sienos apsaugos pareigūnai jiems perdavė tris asmenis, jie buvo apklausti ir surašyti paaiškinimai. Paklausus, kieno automobilis, kuriame buvo juodojo metalo laužas, E. R. pasakė, kad jo. Jis važinėjo po Panovių kaimą, surinkinėjo metalo laužą. Buvo nuvykta iš pradžių su kitais dviem buvusiais asmenimis į Panovių kaimą, jie nurodė dvi vietas, kur buvo nuvažiavę. Močiutė nurodė, kad už dyką atidavė surūdijusias skardas, o kitas asmuo – seną karnizą. Automobilyje buvo storasieniai vamzdžiai ir sena dujinė. Asmenys neatsiminė iš kur šie daiktai paimti. Grįžo ir pasiėmė vairuotoją, jis parodė Pavasario gatvę. Jo partnerė su vairuotoju liko automobilyje, o jis nuėjo pas tuos žmones paklausti, ar jie pardavė metalo laužą. Vyras nurodė, kad buvo atvykę su tuo automobiliu, klausė ar turi parduoti metalo laužo. Jis pasakė, kad turi senus vamzdžius, dujinę viryklę ir dar kažkokių smulkių daiktų. Jam paklausus, ar už tai sumokėjo, asmuo sakė, kad gavo 5 eurus, nors prašė 10 eurų. Minėtas asmuo buvo apklaustas ir surašytas paaiškinimas. Kai grįžo į Šakius, nuvažiavo į Kėdainių grūdų supirkimo aikštelę ir pasvėrė automobilį su metalo laužu. Paskui metalo laužas iškrautas policijos komisariato garaže. Automobilis pasvertas tuščias, asmeniui surašytas protokolas. Protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos netauriųjų metalo laužo supirkimo ir atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame yra punktas, kad metalo laužą galima supirkti tik stacionariose tam pritaikytose aikštelėse. Už metalo laužo gavimą nemokamai, nėra numatyta sankcija. Patvirtino, kad protokolą surašė todėl, kad jie metalo laužą pirko. Nurodė, kad asmuo savo reikmėms įsigyti metalo gali, tačiau šiuo atveju protokolas buvo surašytas už tai, kad asmuo atvažiavo pas žmones ir klausė, ar galima nusipirkti, o įstatymas draudžia supirkinėti juodojo metalo laužą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, institucija administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) nurodė, kad E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis „supirkėjas“ – tai Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 2 d., apie 11 val. iš kaimo gyventojo už 5 Eur nupirko apie 360 kg įvairaus juodojo metalo laužo.

Teismas mano, kad E. R. nepagrįstai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodoma, kad E. R. supirkinėdamas metalą, savo veiksmais pažeidė ir Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo nuostatas – reikalavimus taikomus supirkėjui, ir padarė ATPK 193² straipsnyje numatytą pažeidimą. ATPK 193² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimo ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Tokios veiklos teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo įstatymas bei šio įstatymo pagrindu parengti poįstatyminiai aktai. Pagal šio įstatymo nuostatas netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas suprantamas kaip ūkinė komercinė veikla, tai yra veikla atliekama siekiant iš jos gauti nuolatines pajamas. Vadovaujantis minėtu įstatymu siekiant užsiimti tokia veikla būtina registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (3 straipsnio 1 dalis), o supirkėju gali būti juridinis arba fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla (2 straipsnio 3 dalis). Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymas Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“. Analizuojant šių norminių aktų nuostatas, o taip pat ir ATPK 193² straipsnio dispoziciją, darytina išvada, kad pagal šį kodekso straipsnį administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo yra supirkėjas, tai yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, tačiau pažeidė tokią veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų matyti, kad E. R. pirko netauriųjų metalų laužą, šį faktą pripažįsta ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų įsteigęs netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu užsiimančią įmonę ar kaip fizinis asmuo verstųsi individualia veikla – netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, todėl teismas konstatuoja, kad jo veiksmuose nėra ATPK 193² straipsnio sudėties, tai yra E. R. nėra šio pažeidimo subjektas (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-46-185/2014).

Galima būtų daryti prielaidą, kad E. R. veiksmuose gali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tai yra, E. R. galimai vertėsi komercine, ūkine veikla, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija. Tačiau teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo perkvalifikuoti asmens veiksmus, ar pakeisti asmeniui inkriminuotos veikos straipsnį. Kaip nustatyta byloje E. R. 5 metalinius vamzdžius, kurie buvo pripilti betono, pirko savo reikmėms, nes norėjo statyti terasą savo sode. Iš bylos medžiagos matyti, kad metalo pirkimas yra vienkartinis asmens veiksmas. Jis anksčiau nėra baustas už analogiškus teisės pažeidimus. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio teisės pažeidimo turinys atskleidžiamas straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinimu – „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi, tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Atsižvelgus į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotas vienkartinis metalo laužo pirkimas, kuris neleidžia teigti apie E. R. vykdomos veiklos sistemingumą, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, teismas konstatuoja, kad administracinis procesas nutrauktinas, nesant pažeidimų sudėties.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad E. R. veika pagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnyje, padarymas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankami duomenų dėl inkriminuotų veikų perkvalifikavimo, administracinė teisena E. R. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant jo padarytoje veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnyje, numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – juodojo metalo laužą 360 kg, gražinti E. R..

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.