Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo kuriuo administracinio teises pažeidimo byla L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. O. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), iš šio kaimo gyventojo už 28 Lt nupirko netinkamą naudoti pagal paskirtį netauriųjų metalų laužą, neturėdama tam išduotos licencijos (leidimo), tai yra buvo kaltinama padariusi pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje ir 193² straipsnyje. Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį ir 193² straipsnį nutraukė, nenustačius L. O. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Asmuo, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta – L. O. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio teisės pažeidimo turinys atskleidžiamas straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinimu – „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi, tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole (3 b.l.) nurodė, kad L. O. pažeidė Lietuvos Respublikos netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą (jame pateikiamas „supirkėjo“ sąvokos išaiškinimas) bei 3 straipsnį (supirkėjui taikomi reikalavimai). Remiantis šio įstatymo nuostatomis „supirkėjas“ – tai Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 49 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo apskaitos ir saugojimo taisyklių“, įtvirtinęs, kad yra būtina turėti licenciją supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, neteko galios 2010 m. rugsėjo 10 d. Tačiau, kaip jau ir nurodyta pirmiau, tam, kad veikla būtų vykdoma teisėtai, fizinis asmuo turi verstis individualia veikla bei gavęs atitinkamus leidimus.

L. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) k., iš šio kaimo gyventojo už 28 Lt nupirko netinkamą naudoti pagal paskirtį netauriųjų metalų laužą – tai yra už vienkartinį veiksmą. Pati L. O. neneigia nupirkusi įvairų metalo laužą iš dviejų vyriškių, kurių vienam sumokėjo 28 Lt, o su kitu atsiskaitė drabužių labdara, tačiau viso proceso metu teigė, jog metalo laužą pirko savo reikmėms – daiktus ji naudoja pati savo ūkyje (5, 43 b.l.). Atsižvelgus į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotas vienkartinis metalo laužo pirkimas, kuris neleidžia teigti apie L. O. vykdomos veiklos sistemingumą, o byloje esančių įrodymų pagrindu nėra neabejotinai nustatyta, jog metalo laužas buvo pirktas su tikslu perparduoti, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkes teismas pagristai nutraukė L. O. administracinio teisės pažeidimo bylą nesant jos veikoje ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucijos nurodomas argumentas, jog L. O. sugyventinis S. M. duodamas parodymus, nurodė, kad iš asmenų supirktą metalo laužą priduodavo Panevėžio mieste esančioje metalo laužo supirktuvėje, o už gautus pinigus pirkdavo maistą ir taip pragyvendavo, byloje nesant kitų jo parodymus patvirtinančių duomenų (pvz. nenustatyta metalo laužo supirktuvė, galimai priduodamo metalo laužo kiekiai ir iš to gaunamos pajamos, neapklausti asmenys iš kurių L. O. įsigijo metalo laužą ir pan.) negali būti neginčijamas įrodymas patvirtinantis L. O. neteisėtai vertusis ūkine komercine veikla, tuo labiau, jog dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės S. M. apklausti teismo posėdyje. Institucija taip pat nurodo, jog buvo užfiksuotas ne vienas L. O. metalo laužo supirkinėjimo atvejis, tačiau kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (7-9 b.l.), jai du kartus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 193² straipsnį, tačiau abiems atvejais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos buvo nutrauktos nenustačius pažeidimo įvykio bei sudėties.

Pažymėtina, jog Institucija nepagrįstai teigia, kad L. O. supirkinėdama metalą, tai yra versdamasi individualia ūkine veikla neturėdama tam leidimo, savo veiksmais pažeidė ir Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo nuostatas – reikalavimus taikomus supirkėjui, ir padarė ATPK 193² straipsnyje numatytą pažeidimą. ATPK 193² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimo ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Tokios veiklos teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo įstatymas bei šio įstatymo pagrindu parengti poįstatyminiai aktai. Pagal šio įstatymo nuostatas netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas suprantamas kaip ūkinė komercinė veikla, tai yra veikla atliekama siekiant iš jos gauti nuolatines pajamas. Vadovaujantis minėtu įstatymu siekiant užsiimti tokia veikla būtina registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (3 straipsnio 1 dalis), o supirkėju gali būti juridinis arba fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla (2 straipsnio 3 dalis). Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymas Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“. Analizuojant šių norminių aktų nuostatas, o taip pat ir ATPK 193² straipsnio dispoziciją, darytina išvada, kad pagal šį kodekso straipsnį administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo yra supirkėjas, tai yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, tačiau pažeidė tokią veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, minėtų teisės aktų nuostatos nenumato pareigos turėti licenciją supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų matyti, kad L. O. pirko netauriųjų metalų laužą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų įsteigusi netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu užsiimančią įmonę ar kaip fizinis asmuo verčiasi individualia veikla – netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jos veiksmuose nėra ATPK193² straipsnio sudėties. Kaip jau ir minėta pirmiau, tam, kad L. O. kiltų atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį byloje turėtų būti įrodyta, kad ji verčiasi ūkine komercine veikla – superka netauriųjų metalo laužą bei atliekas, o kaip jau ir minėta, tokių įrodymų byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio teisės pažeidimo byla L. O. atžvilgiu nutraukta pagristai, todėl naikinti ar keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.