Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-30 · Administracinė byla Nr. I-3712-189/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
I-3712-189/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01789-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-3712-189/2012Proceso Nr. 3-61-3-01789-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju kolegija, susidedanti iš teisėjų Bronius Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei,

atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 - 4) prašydamas:

1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012-05-30 raštą Nr. 22-1213 (b. l. 5);

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 20112-06-15 raštą Nr. 2S-2540 (b. l. 8);

3) priteisti iš atsakovų 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos.

Paaiškino, kad nuo 2012-02-24 iki 2012-06-05 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Nurodė, kad pats, nors ir yra nerūkantis, tačiau buvo patalpintas į kamerą kartu su rūkančiais. Kameroje Nr. 387, kurioje taip pat buvo patalpintas, remontas, pasak pareiškėjo, buvo darytas gal prieš dešimt metų, nes nuo lubų krito tinkas, buvo tamsu ir kameroje buvo tiek žmonių, kad nebuvo galima net pajudėti. Todėl, būnant mažai apšviestoje patalpoje negalėjo skaityti, rašyti, nuolat skaudėjo galvą, jautė nuovargį. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jautė diskomfortą bei jautėsi pažemintas, kreipėsi pagalbos į psichiatrus.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-06-05 buvo patalpintas kamerose Nr.: 106 (šioje kameroje su rūkančiais), 105, 118, 273, 275 (šiose kamerose neužtikrinant 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui), 373, 375, 387 (šiose kamerose per mažas apšvietimas), 387 (ši kamera neatitiko higienos normų reikalavimų).

Pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centrui atlikus kameros Nr. 273 sveikatos saugos kontrolę dėl apšvietimo, buvo nustatyta, kad apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir Norma HN76:2010) reikalavimų (b. l. 17). Vilniaus visuomenės sveikatos centrui atlikus kameros Nr. 387 apšvietimas, taip pat buvo nustatyti neatitikimai Normos HN76:2010 56 ir 62 p. reikalavimams (b. l. 16, 18).

Prieštaraudamas netinkamoms gyventi sąlygoms su 2012-05-14 skundu (b. l. 53) kreipėsi į Lukiškių TI-K. Atsakovas į skundą 2012-05-30 raštu atsakė, kad neturi galimybės suteikti tinkamesnių gyvenimo sąlygų (b. l. 5). Dėl tų pačių aplinkybių su 2012-06-07 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris neišsprendęs pareiškėjo skundo aplinkybių, skundą persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K.

Apibendrindamas nurodė, kad gyvenant netinkamomis sąlygomis buvo pažeisti Normos HN76:2010 22, 23, 56 punktų reikalavimai, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimas (vienam asmeniui tinkamas gyventi plotas turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.), Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) bei taip pat ir Lietuvos Konstitucijos 21 str. 2 d. nustatyta konstitucinė teisė į orumą. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus, t. y. dėl to, kad administracija nesiėmė veiksmų užtikrinant pareiškėjo teisių į tinkamą apšvietimą, gyvenamąjį plotą vienam asmeniui, be to patalpino su rūkančiais asmenimis bei pažeidė kitas teisės normas, pareiškėjas prašo priteisti 2000 Lt neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsakovai Lietuvos valstybei, atstovaujamas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas ir Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 25-29) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos. Tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai yra stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiose kamerose būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Dėl kamerų remonto nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų higieninių sąlygų pažymėjo, jog Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinį patikrinimą.

Dėl kameros Nr. 386 paaiškino, kad joje remonto darbai buvo atlikti 2012 m. vasario mėn. (b. l. 49-50, 51-52); kamerose Nr. 387 ir 373 remonto darbai buvo atlikti 2012 m. birželio mėn. (b. l. 45-46, 47-48). Pažymėjo, kad neretai patys suimtieji niokoja turtą, dėl ko remontą reikia daryti pakartotinai.

Dėl apšvietimo reikalavimų pažeidimų pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centras yra pažymėjęs, kad tinkamas apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K neturėtų būti taikomas.

Dėl pareiškėjo argumento, kad kamerose Nr. 105, 106, 118, 122 pastarasis neteisėtai buvo laikomas su rūkančiais asmenimis nurodė, kad minėtos kameros yra išdėstytos karantino poste, t. y. laikino laikymo kameros, kuriose laikomi visi asmenys (rūkantys ir nerūkantys) atvykę planiniu ir neplaniniu etapu. Nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 p., suimtieji (nuteistieji) minėtame poste skirstomi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. reikalavimais. Čia asmenys laikomi kol bus patikrinta jų sveikata, sanitarinis paruošimas ir t. t., ir kitą dieną po atvykimo, išnagrinėjus suimtųjų prašymus bei kitų tarnybų rekomendacijas, asmenys yra paskirstomi į gyvenamas patalpas. Į gyvenamas patalpas skirstoma taip pat atsižvelgiant ir į įstaigos užpildymą, kriminologinę būklę, suimtųjų rašytinius prašymus.

Pabrėžė, jog pareiškėjo skundžiamas sprendimai yra teisėtas ir pagrįstas bei turinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo (b. l. 68-69) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į BVK 183 str. išdėstytus skundo pateikimo reikalavimus skundžiamas Departamento sprendimas yra teisėtas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-06-05, kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Taip pat dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012-05-30 akto Nr. 22-1213 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-06-15 rašto Nr. 2S-2540 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-06-05, su pertraukomis (tame laikotarpyje buvo konvojuojamas į Alytaus PN, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Kauno TI-K) buvo kalinamas Lukiškių TI-K (pareiškėjo judėjimo grafikas b. l. 25-26).

Skundo argumentais teigdamas, jog jo atžvilgiu buvo pažeista Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus, ir areštinės kameroje nustatymo“, kuriame nurodyta, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat teisė į orumą kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 2000 Lt moralinės žalos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų (atsakovo atsiliepimas, b. l. 25-26) matyti, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-06-05 Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 68 paras, nes laikotarpiais: 2012-03-06 buvo išvykęs į Alytaus pataisos namus; 2012-03-26 į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; nuo 2012-04-05 iki 2012-04-23 ir nuo 2012-05-15 iki 2012-05-21 išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių.

Iš jų nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui laikotarpiu: nuo 2012-03-01 iki 2012-03-05 kamera Nr. 387; nuo 2012-03-13 iki 2012-03-25 kameros Nr. 105, 373, 387; 2012-03-27 kamera Nr. 122; nuo 2012-03-29 iki 2012-04-04 kameros Nr. 122, 386; 2012-05-24 kamera Nr. 273; 2012-05-24 kamera Nr. 273, viso – 27 paros.

Atitinkamai kitu likusiu laikotarpiu: nuo 2012-02-24 iki 2012-02-29 kamera Nr. 222; 2012-03-28 kamera Nr. 122; nuo 2012-04-24 iki 2012-05-14 kameros Nr. 106, 273, 275; laikotarpiu nuo 2012-05-22 iki 2012-05-23 kamera Nr. 118, 273; laikotarpiu nuo 2012-05-25 iki 2012-05-29 ryto kamera Nr. 118, 273; laikotarpiu nuo 2012-05-30 iki 2012-06-04 kamera Nr. 273, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. viso 41 paras.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, ginčo šalių argumentus, be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999, toliau – ir Norma), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Minėtos higienos normos 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ketvirtoji straipsnio dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Taigi pagal minėtus teisės aktus pataisos namų įstaigose administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas nurodė, kad kartu su rūkančiais buvo laikomas kamerose Nr. 105, 106, 118, 122. Iš pareiškėjo judėjimo grafiko matyti, kad kameroje Nr. 105, 2012-03-13 buvo patalpintas vakare atvykęs iš Alytaus PN, kameroje buvo du asmenys, tuo tarpu 2012-03-14 ryte du asmenys, vakare perkeltas į kitą kamerą; kameroje Nr. 106, 2012-04-24 buvo patalpintas vakare atvykęs iš Kauno TI-K, kameroje buvo keturi asmenys; kameroje Nr. 118, 2012-05-22 buvo patalpintas vakare atvykęs iš Kauno TI-K, kameroje 3 asmenys; kameroje Nr. 122, 2012-03-28 ryte buvo vienas asmuo, vakare trys asmenys, 2012-03-29 ryte du asmenys, vakare du asmenys, nuo 2012-03-31 iki 2012-04-04 ryte vienas asmuo, vakare vienas asmuo. Atsakovas dėl šio pažeidimo nurodė, kad kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125 yra išdėstytos 8 priežiūros poste, kuriame yra laikino laikymo kameros, t. y. jose yra laikomi asmenys atvykę planiniu ir neplaninių etapu. Tačiau šiame poste asmenys laikomi iki tol, kol bus atliktas išsamus patikrinimas (sveikatos, sanitarinis ir t. t.) ir tik baigus patikrinimą asmenys yra išskirstomi į gyvenamąsias patalpas. Kaip patvirtina pareiškėjo judėjimo grafikas, pastarasis su rūkančiais per visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį kameroje Nr. 105 buvo vieną vakarą ir kitos dienos rytą; kameroje Nr. 106 tik vieną vakarą; kameroje Nr. 118 taip pat tik vieną vakarą; kameroje Nr. 122 vieną vakarą (2012-03-28) ir 2012-03-29 rytą ir vakarą. Atkreiptina, jog kameroje Nr. 122, 2012-03-28 ryte buvo vienas asmuo, taip pat minėtoje kameroje laikotarpiu nuo 2012-03-31 iki 2012-04-04 tiek ryte, tiek vakare buvo vienas asmuo. Pareiškėjas siedamas neturtinės žalos atlyginimą su pastarojo patalpinimu į vieną patalpą su rūkančiais tik abstrakčiais teiginiais nurodė, kad dėl bendrų gyvenimo sąlygų pablogėjimo jautė diskomfortą bei pažeminimą. Tačiau, apie tai, kad būtų užfiksuoti būtent buvimo su rūkančiais vienoje patalpoje sąlygoti negalavimai, tokių duomenų byloje nėra. Todėl, įvertinus bendrai padarytą pažeidimą (patalpinimą su rūkančiais), patalpinimo trukmę (atskirai - keturi vakarai, vienas rytas ir viena visa diena), mastą bei ilgą laikotarpį (pertrauką) tarp patalpinimo į vieną patalpą su rūkančiais (2012-03-14, 2012-03-28, 2012-04-24, 2012-05-22), galima teigti, kad pareiškėjas nors ir galėjo patirti diskomfortą šie išgyvenimai nėra žymiai dideli. Pažymėtina, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ilgalaikius ir intensyvius išgyvenimus ir emocijas, todėl buvimo su rūkančiais aspektu, byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir smulkmeniškomis.

Pareiškėjas skundo argumentais neturtinę žalą taip pat kildiną ir iš kamerose Nr. 275, 273, 373, 387 nepakankamo apšvietimo bei netinkamų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 387 (krenta tinkas nuo lubų, pelėsis ir t. t.). Argumentus grindė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-28 rašto Nr. 13-15(2-1)-2-1077 argumentais, kuriame nurodyta, kad konkrečiai atlikus tyrimą kameroje Nr. 387 buvo nustatyta, kad kameros būklė neatitiko Normos 62 p. reikalavimo, (laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį), taip pat buvo nustatyti dirbtinės šviesos neatitikimai pažeidžiant Normos 22 p. reikalavimą (Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx); Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-08 rašto Nr. 13-15(2-1)-2-1570 argumentais, kuriais kameroje Nr. 387 tai pat buvo konstatuoti Normos 22 ir 62 punktų reikalavimų pažeidimai; Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-10 rašto Nr. 13-15(2-1)-2-1599 argumentais, kuriame taip pat buvo konstatuotas Normos 22 p. reikalavimo pažeidimas kamerose Nr. 273, 279, 322. Atkreiptina, kad nors kamerose Nr. 275, 373, 387 (išskyrus kameras Nr. 279 ir 322) buvo laikomas ir pareiškėjas, tačiau minėti Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštai (atsakymai) buvo adresuoti ne į pareiškėjo, tačiau į J. G. (J. G.) skundus. Tuo tarpu pareiškėjas skundo argumentais nurodė, jog dėl menkos šviesos negalėdavo skaityti, rašyti, skaudėdavo galvą, jautė nuovargį. Sveikatos sutrikimai gali būti įrodyti atitinkamais medicininiais dokumentais. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad pastarasis dėl galvos skausmų bei dėl įtampos, kuri atsiradusi dėl laikymo sąlygų (b. l. 11) yra kreipęsis į gydytojus (b. l. 10). Taigi, atsižvelgiant į raštų turinį, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo kamerų apšvietimo taip pat negali būti paneigti. Be to, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė nei atsiliepimo argumentais, nei atstovas teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamera Nr. 387, kurioje buvo kalinamas, neatitiko Normos 62 punkto reikalavimų. Atsakovo į bylą pateiktas 2012-05-31 Defektinis aktas Nr. 24-1500 (b. l. 45-46) bei 2012-07-02 Darbų atlikimo aktas už 2012 birželio mėn. Nr. 24-1778 (b. l. 47-48) patvirtino kameroje Nr. 387 buvusius pažeidimus bei atliktą remontą.

Pareiškėjas taip pat kelia ginčą ir dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012-05-30 akto Nr. 22-1213 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-06-15 rašto Nr. 2S-2540 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Vadovaujantis BVK 183 str. 1 d., viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 d.).

Taigi pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl Lukiškių direktoriaus 2012-05-30 rašto (sprendimo) panaikinimo, privalėjo pasinaudoti BVK 183 str. nustatyta ikiteismine tokio ginčo sprendimo tvarka, t. y. kreiptis su skundu į Kalėjimo departamento direktorių. Tai, kad pareiškėjas minėta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, patvirtina ir Kalėjimų departamento 2012-10-04 raštas teismui (b. l. 67). Tuo tarpu vertinant Kalėjimų departamento skundžiamo 2012-06-15 rašto pagrįstumą, kuriuo Lukiškių TI-K buvo persiųstas nagrinėti pareiškėjo 2012-06-07 skundas, pažymėtina, kad pareiškėjas pirmiausia turėjo teikti skundą Lukiškių TI-K ir tik vėliau, jau nesutikus su Lukiškių – TI-K argumentais, kreiptis į Kalėjimų departamentą. Todėl atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, faktines skundų institucijoms padavimo aplinkybėms, kurios patvirtino pareiškėjo veiksmų neatitikimą BVK 183 str. nuostatoms, dalyje dėl Lukiškių TI-K 2012-05-30 akto Nr. 22-1213 bei Kalėjimų departamento 2012-06-15 rašto Nr. 2S-2540 teisėtumo ir pagrįstumo byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 7 p. pagrindu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str.. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 str. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kaip jau minėta, pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė, kad dėl gyvenimo sąlygų jautė diskomfortą, bendrą gyvenimo sąlygų pablogėjimą, jautėsi pažemintas bei tai, kad yra kreipęsis į psichiatrą. Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų (b. l. 10-13) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-10 iki 2012-06-18 į sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis ne vieną kartą, nurodydamas, jog skundžiasi bloga savijauta, nemiga, piktumu, tačiau depresijos ar kitų psichozės reiškinių nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.

Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2).

Vertinant aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis higienos sąlygomis, t. y. kamerose, kuriose kalinčiam asmeniui būtų skiriama ne mažiau, kaip Higienos normose atitinkamai 3,6 kv. m. patalpų plotas, taip pat pažeista teisė į tinkamą apšvietimą bei teisė būti kameroje su nerūkančiais asmenimis.

Priteistinos sumos pagrindimas.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžio sumą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo Nr. 1386, kuriuo nuo 2008-01-01 patvirtintas minimalus mėnesinės algos dydis – 800 Lt (800 Lt su mokesčiais; be mokesčių 743,30 Lt; vienos dienos be mokesčių suma 24,77 Lt) Lietuvos piliečiui.

Nagrinėjimu atveju pareiškėjui priteistina suma už 41 parą mažintina, atsižvelgiant į pažeidimų mastą (iš 68 parų tik 41 pažeidžiant gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimus; patalpinimo su rūkančiais trukmė neilga todėl pripažinta mažareikšmiu pažeidimu; nepakankamo apšvietimo konstatavimas nors ir sukėlė bendrą diskomforto jausmą, tačiau tuo pagrindu ligų pareiškėjui nebuvo diagnozuota), taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 400 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 101 str. 7 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Dalyje dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 2012-05-30 akto Nr. 22-1213 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-06-15 rašto Nr. 2S-2540 panaikinimo bylą nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėHenrikas Sadauskas