- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- e2-1263-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02714-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vikega“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vikega“ bankroto byloje Nr. eB2-2261-562/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikega“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Būrai“ bei įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2017 m. balandžio 19 d. įmonės bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, jog UAB „Vikega“ vadovas V. P. neperdavė jam įmonės dokumentų, antspaudo ir turto. Įmonės turto, dokumentų ir antspaudo neperdavimas ypač apsunkina bankroto procesą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Būrai“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovais, reiškiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti kreditorius arba įmonės direktorius, o atsakovu traukiama įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą. Taigi, įmonės valdymo organai, kaip ginčo šalis procese nedalyvauja, tačiau specialaus teisės akto (Įmonių bankroto įstatymo) nustatytais atvejais jie turi tam tikras įstatyme nustatytas pareigas (pvz., pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo vykdomojo rašto išdavimui.Teismo vertinimu, nėra pateisinama situacija, kai dėl to paties įstatyme nustatyto įpareigojimo nevykdymo sankcijų taikymas sprendžiamas skirtingais pagrindais, t. y. pagal ĮBĮ nuostatas ir pagal CPK VI dalies nuostatas. Išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, sankcijų taikymo klausimas įprastai sprendžiamas pagal CPK 771 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu iš esmės bankroto proceso metu po keletą kartų lygiagrečiai sprendžiamas klausimas dėl nuobaudų už tą patį pažeidimą taikymo skirtingais pagrindais.
Atskirojo skundo argumentai
Bankroto administratorė UAB „Būrai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą, antspaudą ir dokumentus vykdymo pagal įstatymus nėra laikoma vykdomuoju dokumentu (CPK 587 straipsnis), antstolis tokios nutarties be vykdomojo rašto vykdyti negali. Tokiu būdu tik antstoliui galint priverstinai įvykdyti minėtą nutarties dalį, šios nutarties pagrindu privalo būti išduotas vykdomasis raštas, kuriame išieškotoju nurodoma BUAB „Vikega“ bankroto administratorė UAB „Būrai“, o skolininku – buvęs bendrovės vadovas V. P., kuriam tiek įstatymo, tiek teismo nutarties pagrindu kyla pareiga perduoti bankroto administratorei įmonės turtą, antspaudą ir dokumentus.Vykdomuosius raštus dėl įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus, turtą ir antspaudą praktikoje bankroto bylas nagrinėjantys teismai įprastai išduoda. Nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis. Pareiškėjo nuomone, teismams neišduodant vykdomųjų raštų, įsivyrautų ydinga teismų praktika ir susidarytų bankroto procesą žlugdanti ir bankroto procesą bei jo tikslus ignoruojanti situacija, kai bankrutuojančios įmonės valdymo organams neperduodant bankroto administratoriams įmonės turto, dokumentų ir antspaudo neįmanoma priverstiniu būdu šio įstatyminio įpareigojimo įvykdyti. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja BUAB „Vikega“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Būrai“, kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties dalies, kurioje BUAB „Vikega“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus, turtą pagal balansą, sudarytą pagal šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenis. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės prašymo netenkino remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama nauja praktika dėl vykdomojo rašto išdavimo bankroto bylose.ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte reglamentuota, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Todėl esant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 14 dalies, kurios nustato bankrutuojančios įmonės valdymo organų pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus bei sankcijas už tokio įpareigojimo nevykdymą, CPK 646 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, konkurencijai, pastaroji norma nėra taikoma. Pažymėtina, kad analogiška praktika dėl vykdomojo rašto išdavimo galimybės bankroto bylose formuojama naujausiose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1152-157/2017).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks ĮBĮ esamas reguliavimas ir jo aiškinimas bei taikymas atitinka CPK normas, reglamentuojančias sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, turinį. CPK 273 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo arba nenutrauks nurodytų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017). Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, o vėliau sprendžiant ir sankcijų taikymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, iš esmės bankroto proceso metu po keletą kartų lygiagrečiai sprendžiamas nuobaudų už tą patį pažeidimą taikymo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo BUAB „Vikega“ administratorės UAB ,,Būrai“ skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl skundas atmetamas nenagrinėjant kitų jame išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.