- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-789-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18179-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- I. Č.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ prašė priteisti iš atsakovės 1645 Eur nuomos mokesčio, 911,51 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės I. Č. 1362,38 Eur nuomos mokesčio, 911,51 Eur skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1362,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad butas – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra perduotas ieškovei patikėjimo teise valdyti. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir atsakovė 2005 m. birželį pasirašė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 15, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). 2008-06-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis buvo pratęsta vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-610-258/2017 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą ir nutarė iškeldinti atsakovus I. Č. ir A. Č. su visais jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat iš atsakovės I. Č. priteisti 33,69 Eur skolą už būsto nuomą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-31. 2016-01-06 atsakovė Gyventojų registre deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2298-433/2016, dalis dėl atsakovės I. Č. ir jos nepilnamečio sūnaus iškeldinimo įsiteisėjo 2017-03-03. Pirmos instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad vykdomasis raštas dėl atsakovės iškeldinimo nėra išduotas, ieškovė savo nurodytos aplinkybės „atsakovai geranoriškai patalpų neatlaisvino, todėl vykdomasis dokumentas yra perduotas antstolių kontorai priverstiniam vykdymui“ nepagrindė jokiais įrodymais. Nurodė, kad ieškovė savo pasyviu neveikimu piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi užuot iškraustęs atsakovę iš patalpų (kuriomis ieškovė pagal teismo turimus duomenis galbūt nebesinaudoja), jis ir toliau skaičiuoja nuomos mokestį.
5. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis bei ankstesniais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis iki Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl iškeldinimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2017-03-03, todėl nuomos mokestis ir kiti mokesčiai atsakovei gali būti skaičiuojami iki nurodytos datos. Dėl to iš atsakovės priteisė 1362,38 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2017-03-31, bei 911,51 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-03-29.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje, kurioje ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys dėl dalies skolos už būsto nuomą atmestas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai.
7. Nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Vadovaujantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais Įmonė, vykdydama savo veiklą, renka nuomos mokestį ir mokesčius už šildymą, karštą vandenį bei kitas su tuo susijusias paslaugas iš socialinio būsto nuomininkų ir išieško nesumokėtus mokesčius įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas” gauna pajamas tik iš gyvenamųjų patalpų nuomininkų. O iš gyventojų surenkami mokesčiai nėra privačios SĮ „Vilniaus miesto būstas“ lėšos. Surenkami mokesčiai yra naudojami nuosekliai socialinio būsto fondo plėtrai, sudarant galimybes mažas pajamas turintiems namų ūkiams (šeimoms) nuomotis būstą iš Savivaldybės būsto fondo, gyvenamųjų patalpų remonto darbų planavimui, organizavimui.
8. Nurodė, kad vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju penkių metų terminas dar nėra suėjęs, o kiti teisės aktai neįpareigoja ieškovės vykdomąjį raštą pateikti per trumpesnį laikotarpį. Nors ir vykdomasis dokumentas antstoliui priverstiniam vykdymui nėra paduotas, teismas negali bausti ieškovės, turinčios teisėtą reikalavimą dėl skolos priteisimo. Negyvenimas patalpose nuolat nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė ginčo patalpų neturi savo žinioje ir jomis nesinaudoja, todėl neturi pareigos vykdyti teisės aktų nustatytų prievolių - mokėti mokesčius už naudojamą gyvenamąją patalpą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąžiningai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, sudarydama galimybę skolininkams geranoriškai atsiskaityti, atlaisvinti patalpas, tačiau jos nebuvo atlaisvintos, dėl ko atsakovė turėjo suprasti gręsiančias pasekmes.
9. Nurodo, kad priimtas teismo sprendimas už akių neproporcingai pažeidžia išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą, be to yra pažeisti kitų asmenų interesai, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra viešasis juridinis asmuo, kuris siekia apginti viešąjį interesą.
10. Atsakovė I. Č. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmos instancijos teismas sumažino priteistiną nuomos mokesčio sumą dėl to, jog ieškovė po teismo sprendimo dėl atsakovės priverstinio iškeldinimo, nesiėmė jokių veiksmų atsakovę iškeldinti ir skaičiavo nuomos mokestį.
13. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1 - 474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2005 m. birželio 15 d. I. Č. ir UAB „Bendruva“ sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 54 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kuria nuomos terminas buvo nustatytas iki 2006 m. birželio 15 d.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 20-1327 nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, tačiau I. Č. naujos terminuotos sutarties nepasirašė. 2013 m. liepos 26 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl I. Č. ir A. Č. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, taip pat skolos, susidariusios už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą priteisimo. 2013 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kuria nurodytą teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria panaikino tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartį bei bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. iškeldino atsakovus I. Č. ir A. Č. su jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų - buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, kitoje dalyje ieškinį atmetė. 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-610258/2017 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai geranoriškai patalpų neatlaisvino. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nemokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovė paskaičiavo 1645,82 Eur nuomos mokestį.
14. Pagal civilinio kodekso (toliau CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.583 str. už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą yra nustatyta prievolė kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Atsakovė, naudodamasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, turi mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad už gyvenamąją patalpą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovė paskaičiavo 1645,82,13 Eur nuomos mokestį. Ginčo dėl skolos dydžio nėra.
15. Pirmos instancijos teismas sprendimu už akių sumažino laikotarpį, už kurį ieškovė galėjo skaičiuoti nuomos mokestį, nurodydamas, jog ieškovė savo pasyviu neveikimu piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi užuot iškrausčiusi atsakovę iš patalpų, ir toliau skaičiuoja nuomos mokestį. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.
16. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Pagal ieškovės įstatus, ieškovė organizuoja socialinio būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų apgyvendinimą; organizuoja savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį procesus; įgyvendina socialinio būsto plėtros programos nuostatas. Ieškovė, vykdydama savo veiklą, renka nuomos mokestį ir mokesčius už šildymą, karštą vandenį bei kitas su tuo susijusias paslaugas iš socialinio būsto nuomininkų.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju penkių metų terminas nėra suėjęs, nes sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo įsiteisėjo 2017-03-03. Atsakovė buto nėra atlaisvinusi, nėra perdavusi jo perdavimo aktu. Aplinkybė, kad atsakovė nuolat gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), negyvena, yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji ginčo patalpų neturi savo žinioje ir jomis nesinaudoja, todėl neturi pareigos vykdyti teisės aktų nustatytų prievolių - mokėti mokesčius už naudojamą gyvenamąją patalpą. Svarstant ieškovės, kaip išieškotojos teisių realizavimo klausimą, aktualu tai, kad, kaip minėta, teismo sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo įsiteisėjo 2017-03-03, todėl ieškovė per jai įstatymo nustatytą 5 metų terminą gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo iki 2022-03-03. Tai, kad ieškovė neįgyvendino šios savo teisės ir per daugiau nei metus laiko nesikreipė dėl išieškojimo, šiame kontekste negali būti pripažįstama kaip piktnaudžiavimas teise. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė 5 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu. CPK 18 str. įsakmiai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovė, sprendimui įsiteisėjus, šios nuostatos nepaiso ir patalpų neatlaisvina bei nemoka atitinkamų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis reiktų sutrumpinti šių teisių įgyvendinimo terminą (5 m.), iš išieškotojos atimant galimybę pasirinkti, kada jai kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, būtų atimta teisė įgyvendinti įgytas teises, būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.
18. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).
19. Taigi, šioje byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti ieškovės įgytų procesinių teisių teisėtumu. Ieškovė termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti nėra praleidusi, dėl to yra pagrindas atsakovei nevykdant teismo sprendimo skaičiuoti nuomos mokestį už visą laikotarpį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo pasyviu neveikimu piktnaudžiauja savo teisėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo atvejų, yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1645 Eur nuomos mokestį už visą laikotarpį.
22. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo, sumažino ieškovei priteistiną nuomos mokesčio sumą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Patenkinus pagrindinį ieškovės materialųjį reikalavimą, keistina ir sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 1645 Eur nuomos mokesčio ir 911,51 Eur skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, iš viso nuo 2556,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinį skundą tenkinus, perskaičiuotinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė už ieškinį turėjo mokėti 58 EUR žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškinį patenkinus visiškai, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovės valstybei 58 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1645 (tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) Eur skolos už būsto nuomą, 911,51 Eur skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2556,51 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 58 Eur žyminio mokesčio“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.