Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-610-258/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
2A-610-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25078-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
I. Č., A. Č.
Kategorijos
  • 2.1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-610-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25078-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.7.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. Č. ir A. Č., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovus I. Č., ir A. Č. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisti iš atsakovės I. Č. 333,69 EUR (1152,16 Lt) (skola 317,20 EUR (1095,21 Lt), delspinigiai 16,49 EUR (56,95 Lt)) skolos už būsto nuomą ieškovui; priteisti iš atsakovės I. Č. 0,84 EUR (2,90 Lt) už Gyventojų registro išrašą.Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. I. Č. ir UAB „Bendruva“ sudarė šių gyvenamųjų patalpų nuomos 2005 m. birželio 15 d. sutartį, ja nuomos terminas buvo nustatytas iki 2006 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 28 įsakymu Nr. 20-1327 nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, tačiau I. Č. naujos terminuotos sutarties nepasirašė. Ieškovės teigimu, atsakovė iki šiol nėra atlaisvinusi buto (duomenys neskelbtini), todėl privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, vykdyti CK 6.583 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įpareigojimus, nes faktiškai toliau naudojasi butu. CK 6.613 straipsnyje nurodyta, kad, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji vieta jiems nesuteikiama. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio už gyvenamąją patalpą, todėl nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. susidarė 333,69 EUR įsiskolinimas, kurį prašo priteisti ieškovei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė iškeldinti atsakovus I. Č. ir A. Č. su visais jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos, kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašto duomenų nustatyta, kad ginčo bute atsakovų rasti nepavyko; 2013 m. birželio 19 d. aktu Nr. A715-3558 ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. aktu Nr. A715-4535 užfiksuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms lankantis 2013 m. birželio mėnesį nurodytame bute atsakovai taip pat nerasti, o procesiniai dokumentai neįteikti, nes adresatas jame negyvena arba persikraustė; bei 2015-11-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu Nr. A715-5697/15 (2.13.2.17-AD15) Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė nustatė, jog 2015-11-04 ir 2015-11-09 lankantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekas durų neatidarė, į paliktą kvietimą neatsiliepė. Pasiteiravus kaimynų, jie nurodė, jog I. Č. su sūnumi čia negyvena jau keletą metų. Be to, patikrinus Mokinių registrą apie nepilnamečio A. Č. ugdymosi vietą, sistema nurodė, jog duomenų nėra. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo gyvenamosiose patalpose atsakovė ir jos sūnus nebegyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, tai patvirtina ir paskutinis periodinis atsakovės atliktas mokėjimas už buto nuomą, (b. l. 137-140), bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nustatytos aplinkybės, taip pat paties ieškovo pateikti 2015-09-04, 2015-11-25, 2016-01-11 buto patikrinimo aktai (b. l. 132-135, 155-156). Dėl to, atsakovei ir jos sūnui taikytinos išvykimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos pasekmės, šiuo atveju yra numatytos CK 6.609 str. 3 d. – kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Todėl atsakovė ir jos sūnus pripažintini asmenimis praradusiais teisę į gyvenamąją patalpą, esant nustatytoms CK 6.609 str. 3 d. normos dispozicijoje įtvirtintoms faktinėms aplinkybėms, nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio. Todėl, vadovaujantis CK 6.610 str., atsakovė su sūnumi bei visais jiems priklausančiais daiktais turi būti iškeldinti iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-05-31 (b. l. 12) yra nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Teismas netinkamai įvertino ieškinio teisinį pagrindą ir teisės normas, reglamentuojančias išvykimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos pasekmes, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.591 str.) bei išvykimą gyventi kitur (6.609 str. 3 d.) ir priklausomai nuo išvykimo pobūdžio nustato skirtingas pasekmes: laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į valstybės ar savivaldybes gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.), ir kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo patalpose atsakovė ir jos sūnus nebegyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, ir konstatavo, kad atsakovei ir jos sūnui taikytinos išvykimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos pasekmės, numatytos CK 6.609 str. 3 d., - kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos, todėl atsakovai pripažintini asmenimis, praradusiais teisę į gyvenamąją patalpą, esant nustatytoms CK 6.609 str. 3 d., normos dispozicijoje įtvirtintoms faktinėms aplinkybėms, nuo 2012 metų, rugsėjo mėnesio. Nuolatinis nesinaudojimas patalpomis nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai ginčo patalpų neturi savo žinioje ir jomis nesinaudoja, todėl neturi pareigos vykdyti teisės aktų ir sutarties nustatytų prievolių - mokėti mokesčius už naudojamą gyvenamąją patalpą. 2015-04-20 atsakovės I. Č. Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas suteikti administracinę paslaugą, kuriame pati atsakovė savo gyvenamąja vieta nurodo ginčo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei parašu patvirtina, kad prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015-04-20 I. Č. prašymą suteikti administracinę paslaugą ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos medžiagos. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.Byloje nustatyta, jog 2005 m. birželio 15 d., vadovaujantis 2005-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įsakymu Nr. 30-918, UAB „Bendruva“ su I. Č. sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 54 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, kuria nuomos terminas buvo nustatytas iki 2006-06-15 (b. l. 7, 56-58). 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 20-1327 nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kad pasibaigus terminuotos 2005 m. birželio 15 d nuomos sutarties terminui, kuris buvo pratęstas 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 20-1327 dar vieneriems metams, atsakovė I. Č. būtų pasirašiusi naują terminuotą sutartį (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad laikotarpiu, už kurį apeliantė prašo priteisti nuomos mokestį, atsakovė I. Č. ir jos sūnus savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę būtent ginčo patalpose (b. l. 147). Apie atsakovės kitą gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu nėra žinoma. 2015-11-25 ir 2015-09-04 patikrinimo aktai, kurių tikslas buvo nustatyti ar ginčo bute yra gyvenančių asmenų, įrodo, jog ginčo bute nors ir nėra nuolat gyvenančių asmenų, tačiau kaimyninių butų gyventojai patvirtino, jog retkarčiais ginčo bute yra matę atsakovę. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovė tik nuo 2016-01-06 yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Apeliantė su apeliaciniu skundu taip pat pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad 2015-04-20 atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti jai administracinę paslaugą, kuriame atsakovė savo gyvenamąją vietą nurodė ginčo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei parašu patvirtino, jog prašyme nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra atlaisvinusi ginčo patalpų ir jas laikė savo gyvenamąją vieta, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė su sūnumi išvyko iš patalpų nuo 2012 metų rugsėjo ir jomis daugiau nesinaudojo. Atsižvelgiant į tai, CK 6.609 str. 3 d. nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Pagal CK 6.583 str. už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą yra nustatyta prievolė kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, turi mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad už gyvenamąją patalpą nuo 2012-01-01 iki 2013-05-31 yra susidariusi 333,69 Eur skola (317,20 Eur įsiskolinimas ir 16,49 Eur delspinigiai). Ieškovas, įrodinėdamas skolos dydį, pateikė apskaičiavimą (b.l. 11-12), kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo. Konstatuotina, kad apeliantė įrodė skolos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis skolos dėl nuomos mokesčio dydžio pagrindimas yra tinkami. Remiantis išdėstytu, spręstina, jog pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko skundžiamoje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį dėl skolos už nuomos mokestį priteisimą atmesti. Dėl to, sprendimas dalyje, kurioje buvo netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti skolą laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-05-31 naikintinas ir šioje dalyje ieškinio reikalavimas priteisti 336,69 Eur skolą už būsto nuomą bei 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro išrašą tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Už ieškinį pirmos instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis sudaro 61 Eur, už apeliacinį skundą - 61 Eur, už kasacinį skundą -61 Eur, už apeliacinį skundą bylą nagrinėjant antrą kartą – 20 Eur. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,03 Eur, o pirmos instancijos teisme 11,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl viso iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 203 Eur žyminio mokesčio ir 15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei, į. k. 111109233, nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 336,69 Eur skolą už būsto nuomą ir 0,84 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 203 EUR žyminio mokesčio bei 15 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė