- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2-1042-637/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00851-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Dženeta Terespolskienė
- Kategorijos
- 2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5278-802/2024, priteisiant kreditoriui (ieškovui) M. M. iš skolininkės (atsakovės) V. M. 3000 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos (2024 m. gegužės 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 217 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir ieškovui pateikus ieškinį, teismo įsakymas panaikintas ir byla persiųsta pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškiniu prašo pagal 2023 m. liepos 20 d. atsakovės V. M. surašytą skolos raštelį priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui M. 3000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė pagal 2023 m. liepos 20 d. skolos raštelį privalėjo sumokėti ieškovui 3000 Eur iki 2024 m. gegužės 14 d., bet nesumokėjo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nesutinka su atsakovės pareikštais prieštaravimais, nurodo jog nuolat informuodavo atsakovę apie tai jog yra kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo, bet, ieškovo teigimu, atsakovė minėtą informaciją ignoravo, nors pastarajai buvo žinoma apie civilinės bylos dėl skolos priteisimo inicijavimą, pažymi, kad skolos raštelis yra rašytas ne ieškovo, o pačios atsakovės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovė teigia, kad ieškovas nurodydamas datą iki kada turėjo atsakovė sumokėti skolą, nepagrindžia šios datos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad ji skolos raštelį rašė ieškovui diktuojant tekstą, jau pasirašius santuokos nutraukimo dokumentus. Atsakovės teigimu, ieškovas nurodė parašyti raštelį, kad neva ji jam yra skolinga, nes kitu būdu jis jai nemokės priteisto išlaikymo vaikams, nesutiks parduoti bendro gyvenamojo namo, o jame gyvens, vilkins skyrybų procesą ir pan. Atsakovė nurodo, kad sąlyga, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka atsakovės asmenine nuosavybe šalių buvo sutarta todėl, kad po santuokos nutraukimo su atsakove lieka du bendri šalių mažamečiai vaikai. Atsakovės teigimu, ji su vaikais gyveno ne Tauragės mieste, o rajone ir būtent ji vežiojo vaikus į įvairius būrelius. Atsakovė taip pat teigia, kad santuokos metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atsakovė pirko paėmusi paskolą, kurią pati ir mokėjo bei išmokėjo ir transporto priemone naudojosi ji. Pažymi, kad ieškovas su atsakove patys buvo sutarę dėl visų santuokos nutraukimo klausimų iki kreipiantis į teisininkus ir tik po to kreipėsi į teisininkus dėl procesinių dokumentų parengimo ir pateikimo teismui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja namo pardavimo dokumentų, nors atsakovė žino, kad skolos raštelyje minimas gyvenamasis namas parduotas 2024 m. gegužės 13 d., nes šalys kito namo neturėjo, namo pardavimas patvirtintas ieškovo ir atsakovės parašais pirkimo pardavimo sutartyje. Ieškovas taip pat nurodo, kad skolos raštelis buvo surašytas ne ieškovo, o atsakovės iniciatyva, pažymėdamas jog šalys automobilio kainos dalį sutarė skolos raštelio pagalba. Ieškovas nurodo, kad iki teismui priimant santuokos nutraukimą patvirtinantį sprendimą, automobilio kompensavimo būdas buvo aptartas skolos raštelio pagalba, dėl ko papildomai nebuvo aptarinėjamas. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovas atsakovei grasino nemokėti vaikams išlaikymo. Taip pat nurodo, jog nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog jis nesutiko parduoti bendro namo. Pažymi, kad vaikų išlaikymo klausimas buvo aptartas atskirai nuo transporto priemonės priklausomybės klausimo, t.y. kam ji priklausys po santuokos nutraukimo, o kokia kompensacija bus sumokėta už automobilį, apspręsta skolos raštelio pagalba. Ieškovo teigimu, į būrelius vaikus veždavo ieškovas, kol buvo parduota sodyba. Ieškovas nurodo, kad už transporto priemonę paskola buvo mokama iš abiejų sutuoktinių santaupų, nes imant paskolą ieškovas paskolos sutartyje taip pat buvo nurodytas kaip atsakingas už paskolos gražinimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad šalys pasirašė dokumentus dėl santuokos nutraukimo, su visomis pačių nurodytomis sąlygomis sutiko, sutiko su tuo, kad santuokos metu įgyta transporto priemonė po santuokos nutraukimo liktų atsakovės asmenine nuosavybe be jokios kompensacijos ieškovui. Atsakovės teigimu, ieškovas pats sau prieštarauja nurodydamas, kad sutartyje nebuvo nurodyta automobilio vertė, nes nurodyta turto vertė 6000 Eur. Pažymi, kad jeigu atsakovė būtų sutikusi su „skola“, tai būtų buvę nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne kokiuose tai atskiruose rašteliuose. Atsakovė nurodo, kad ji ir toliau laikosi pozicijos, jog ieškovas savo reikalavimą turėjo reikšti ne dėl skolos priteisimo, o turėjo inicijuoti procesą dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimo.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas M. M. paaiškino, kad kai buvo pradėtas skyrybų procesas bei skyrybų dokumentai buvo perduoti advokatei, ir, kad nereikėtų atnaujinti bylos, ieškovas su atsakove sutarė, jog pasirašys skolos raštelį. Paaiškino, kad skyrybų dokumentus perdavė prieš tris savaites „atgal“ nuo skolos raštelio pasirašymo. Ieškovo teigimu, skolos raštelį rašė pati atsakovė. Nurodė, kad automobilis liko atsakovei ir juo naudojosi atsakovė. Paaiškino, kad atsakovė paėmė kreditą iš Šiaulių banko, tačiau reikėjo ieškovo sutikimo, kad atsakovė gautų paskolą automobiliui. Paaiškino, kad kai pardavė butą, po pusės metų išmokėjo tą paskolą. Ieškovas nurodo, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutartyje turėjo būti padalintas visas turtas lygiomis dalimis. Ieškovas taip pat paaiškino, kad skolos grąžinimo datą nurodė sekančią dieną po namo pardavimo dėl pinigų „suvaikščiojimo“. Nurodė, jog mano, kad automobilio vertė skolos raštelio pasirašymo dieną buvo didesnė – 8000 Eur, bet patvirtino jog sutiko su 6000 Eur verte.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė V. M. paaiškino, kad su ieškovu sutarė skirtis gražiuoju, pasidalinti turtą, kad namas bus parduotas ir pinigus už gautą namą dalintis per pusę. Paaiškino, kad susitarė su ieškovu, jog automobilis liks jai, nes atsakovė turi „vežioti vaikus“. Atsakovė nurodė, kad advokatui atsiuntus pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus, ieškovas matė, jog dokumentuose yra įrašytas automobilis ir kam jis atitenka. Atsakovės pirminiu paaiškinimu, jau po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, ieškovas reikalavo, jog atsakovė pasirašytų skolos raštelį. Ieškovės teigimu, ieškovas šantažavo ją, jog gyvens name kartu, kol parduos namą. Paaiškino, kad skolos raštelis buvo surašytas jų bendrame name, kurio šalys dar buvo nepardavusios, diktuojant ieškovui. Atsakovės teigimu, po 2024 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas reikalavo iš atsakovės 3000 Eur, tačiau atsakovė nurodė ieškovui, kad nemokės šių pinigų, kadangi nesijaučia esanti skolinga ieškovui. Paaiškino, kad už parduotą namą abi šalys gavo po pusę parduoto namo sumos. Patikslino, kad skolos raštelį atsakovė pasirašė tada, kai šalys buvo jau pasirašiusios visus dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Patikslino, kad kai ieškovas ir atsakovė pasirašė dokumentus, kuriuos turėjo pasirašyti elektroniniu parašu ir pateikti advokatei, tą pačią dieną - 2023 m. liepos 20 d., atsakovė pasirašė skolos raštelį. Nurodė, kad „dokumentus dėl skyrybų“, kuriuos advokatė atsiuntė susipažinti šalims, ieškovas ir atsakovė pasirašė būdami atskirai, elektroniniu parašu. O kai grįžo namo vakare, tą pačią dieną, atsakovė pasirašė skolos raštelį. Atsakovės teigimu, ieškovas reikalavo už automobilį grąžinti pinigus grynaisiais. Atsakovė paaiškino, kad sutiko su ieškovo reikalavimu pasirašyti skolos raštelį, nes, atsakovės teigimu, ieškovas šantažavo atsakovę, nurodydamas jog nemokės išlaikymo vaikui. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo pasirašytas skolos raštelis, automobilio rinkos vertė buvo 6000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. tiek iš šalių pateiktų įrodymų, tiek iš teismo išreikalautos civilinės bylos Nr. e2YT-4509-367/2023 nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4509-367/2023 panaikintas V. M. ir M. M. santuokos apskaitos įrašas, sudarytas 2012 m. spalio 20 d., Š. Š. P. A. bažnyčioje, apskaitytas Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 124, bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta 2023 m. liepos 20 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau -Sutartis). Teismo sprendimo 3 punktu padalintas šalių santuokos metu įgytas turtas, t.y. 3.1. punktu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dalinamas lygiomis dalimis, t.y. ½ (pusė) kiekvieno daikto po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atitenka V. M., ir ½ (pusė) kiekvieno daikto po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atitenka M. M.. Teismo sprendimo 3.2 punktu nustatyta, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo V. M. atitenka santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (turto vertė: 6000 Eur). Šalys pareiškė, jog sutinka, kad už šio turto palikimą V. M., M. M. nėra mokama kompensacija.
10. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindžia 2023 m. liepos 20 d. skolos rašteliu, kuriuo atsakovė V. M. įsipareigojo sumokėti ieškovui M. M. 3000 Eur sumą, kai bus parduotas namas.
11. Iš byloje pateikto Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. 2024 m. gegužės 13 d. patvirtintos įkeistų žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pardavė jiems priklausiusi nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Tarp šalių nėra ginčo, kad skolos raštelį surašė ir pasirašė atsakovė V. M.. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad skolos raštelis surašytas 2023 m. liepos 20 d.
13. Atsakovė nurodė, kad skolos raštelis surašytas ieškovui jai grasinant, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, kaip ir byloje nereiškė priešinio reikalavimo dėl skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė aplinkybės dėl prievartos pasirašyti skolos raštelį neįrodinės, pažymėdama, jog skolos raštelyje nurodytos aplinkybės prieštarauja sutuoktinių pasirašytiems procesiniams dokumentams dėl santuokos nutraukimo, nes transporto priemonė buvo padalinta tokiu būdu, kuriuo sutarė sutuoktiniai, t.y. transporto priemonę paliekant atsakovei, o ieškovui neišmokant jokios kompensacijos, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovui nei 3000 Eur, nei jokios kitos sumos.
14. Tarp šalių nėra ginčo ir tai patvirtina byloje ištirti įrodymai, kad šalys tiek prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu, tiek sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių el.parašais pasirašė 2023 m. liepos 20 d., t.y. tą pačią dieną, kaip ir atsakovė pasirašė skolos raštelį.
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.
17. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.
18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Nurodyti reikalavimai taikytini nepriklausomai nuo to, kokia santuokos nutraukimo procedūra taikoma – santuokos nutraukimas ginčo teisena (dėl kito sutuoktinio kaltės) ar ypatingąja teisena (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu). Išimtis, kai santuoka nutraukiama, tačiau bendras turtas nepadalijamas, neturėtų būti išplečiama ir taikoma tokiu būdu, kad turtas apskritai nebūtų dalijamas arba jo padalijimas nusitęstų neapibrėžtam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014; 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, išimtis, yra vertinamojo pobūdžio, todėl dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Sprendžiant šį klausima, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoka turtas, kuri prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis ši turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).
20. Ieškovas nurodo, kad iki teismui priimant santuokos nutraukimą patvirtinantį sprendimą, automobilio kompensavimo būdas buvo aptartas skolos raštelio pagalba, dėl ko papildomai nebuvo aptarinėjamas, t. y. teismui teikiamuose dokumentuose nebuvo aptariamas klausimas dėl kompensacijos už automobilį.
21. Teismas, vadovaujantis tiek nurodytomis Civilinio Kodekso normomis, tiek nurodyta kasacinio teismo praktika, su tokiu ieškovo argumentu negali sutikti.
22. Skolos raštelyje nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į skyrybų dokumentus, ir priklauso abiem sutuoktiniams. Nurodyta, jog automobilio vertė 6000 Eur, todėl atsakovė ieškovui skolinga 3000 Eur.
23. Byloje ištirti įrodymai, atsakovės papildomai pateikti įrodymai (DOK-17920) dėl šalių susirašinėjimo su teisininkais, el.bylos Nr. e2YT-4509-367/2023 medžiaga patvirtina, kad šalys turėjo ne tik galimybę susipažinti su teismui teikiamu procesiniu dokumentu (prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu kartu su sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių), bet ir iki teismui priimant sprendimą nurodytoje civilinėje byloje pateikti papildytą ar pakeistą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
24. Ieškovo teiginys, kad sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nenurodyta kompensacija, nes atsakovė įsipareigojo šią sumą sumokėti kaip skolą, nepaneigia įstatymo reikalavimo šalims byloje dėl santuokos nutraukimo nurodyti visą santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą bei jo padalijimo būdą. Vienam iš sutuoktinių turtą priteisiant natūra, kitam sutuoktiniui to turto dalis kompensuojama pinigais (CK 3.127 straipsnis). Todėl netgi, jeigu ieškovo teigimu, šalys buvo sutarusios jog pardavus namą atsakovė turi sumokėti kompensaciją, tai turėjo būti nurodyta sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, nurodant kompensacijos sumokėjimo terminą.
25. Nagrinėjamu atveju šalių sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nurodytos sąlygos dėl šalims jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto padalijimo teismui ją patvirtinus tapo teismo sprendimo sudėtine dalimi, teismo sprendimas įgijo res judicata galią.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo, t.y. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į Sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, nurodyta rinkos vertė – 6000 Eur, kurios šalys nagrinėjamoje byloje neginčija. Nors atsakovė nepagrindė jos nurodytos aplinkybės jog buvo sutarta, kad ieškovui nepriklauso kompensacija, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tačiau tokios aplinkybės nepaneigė ir ieškovas. Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.
27. Kadangi nustatyta, kad ginčo turto padalijimo būdas buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal skolos raštelį kaip kompensavimą už atsakovei atitekusią transporto priemonę, laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, ieškinys atmestinas (CPK 176-178 straipsniai).
28. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-4-916/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas negali spręsti ar yra teisinis pagrindas proceso atnaujinimui, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovė nurodo, kad patyrė 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos teisine pagalba, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Šalys viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai yra detalizuotos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atsakovei V. M. iš ieškovo M. M. priteistina 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).
31. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Iš byloje esančios pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. M. 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei V. M..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.