Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiajai B. B. Z., kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2015-11-03 apie 16.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis suėmęs savo motinai B. B. Z. už apykaklės, ją smaugė, suėmęs už rankų riešų suko rankas, stipriai rankomis stūmė B. B. Z., pargriovė ant grindų, padarė kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, kairėje šlaunyje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

E. Z. teismo posėdžio metu pripažino vartojęs fizinį smurtą prieš mamą, tačiau nurodė, kad peilio neturėjo ir negrasino mamai, kad papjaus. Savo kaltę dėl fizinio smurto naudojimo pilnai pripažino, gailisi, mamos atsiprašė.

Nukentėjusioji B. B. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnus sugriebė jai už rankų, paskui ją smaugė, ji jautė skausmą, atsirado mėlynės ant rankų, nurodė, kad peiliu jai kaltinamasis negrasino papjauti, tik ji labai išsigando, nes žinojo, kad jis visada kelnių kišenėje nešiojasi peilį. Neatleidžia kaltinamajam.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d.

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.

E. Z. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios B. B. Z. parodymais, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio dieną sūnus grįžo išgėręs ir paprašė duoti 2 eurus, jai atsisakius duoti trenkė su ranka į veidą, nuo ko ji visa apsipylė kraujais. Atėjęs į virtuvę griebė su viena ranka abi jos rankas, o paskui su kita ranka pradėjo smaugti. Liepė atsiklaupti ir tada ji pamatė pas kaltinamąjį peilį. Peilį jis turbūt kišenėje turėjo, kadangi visada kišenėje turi peilį. Kad papjaus tikrai nesakė, tačiau ji pamačiusi peilį išsigando. Nesakė, kad papjaus, negrasino, tik sukėlė fizinį skausmą, ji labai išsigando. Jis ją pastūmė ir parklupdė, tačiau ji pasakė, kad prieš jį nesiklaups, geriau tegul papjauna. Peilį pas kaltinamąjį matė prieš ją pastumiant. Dėl patirto smurto labai išsigando. Ji girdėjo kaip kaltinamasis broliui sakė, kad nesižemins ir neatsiprašys. Su kaltinamuoju taikytis nesutinka.

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės penktojo būtio patrulio Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo užfiksuotos smurto artimoje aplinkoje aplinkybės (b. l. 8-9);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3052/2015(02), kurioje B.B. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, kairėje šlaunyje ir kad šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12);

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. Z. 2015-11-03 apie 16.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis suėmęs savo motinai Birutei B. Z. už apykaklės, ją smaugė, suėmęs už rankų riešų suko rankas, stipriai rankomis stūmė B. B. Z., pargriovė ant grindų, padarė kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, kairėje šlaunyje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau kaltinamasis pripažino, kad gėrė alkoholinius gėrimus ir nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl teismas šią aplinkybę pripažino kaip asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis E. Z. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-11-03 apie 16.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas prieš savo motiną B. B. Z. bei sakydamas „papjausiu“ ir rankoje laikydamas peilį, grasino nužudyti B. B. Z., ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis E. Z. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 145 str.1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Z. neprisipažino kaltu grasinęs nužudyti, taip pat nurodė, kad neturėjo rankoje peilio. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus taip pat nurodė, kad kaltinamasis peiliu jai negrasino, nesakė, kad papjaus, bet ji pati pamačiusi pas kaltinamąjį peilį kišenėje labai išsigando. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam neigiant savo kaltę, nukentėjusiajai patvirtinant, kad grasinimo nužudyti nebuvo bei nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių E. Z. inkriminuojamos veikos pagal BK 145 str. 1 d. padarymą, E. Z. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Šioje byloje nėra E. Z. kaltę dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą patvirtinančių įrodymų.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. Z. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 53), baustas administracine tvarka (b.l. 56-59), psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 62,64), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad E. Z. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, todėl E. Z. skirtina bausmė – viešieji darbai.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72¹ ir 72² straipsniais kaltinamajam taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, E. Z. išbūtas laikiname sulaikyme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina įtariamajam taikyta kardomoji priemonė.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas nukentėjusiajai B. B. Z..

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-11-10 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4367, kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą E. Z. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-11-10 dienos sudaro 32,77 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto E. Z.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti visuomenės labui dirbant 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 72¹ ir 72² straipsniais įpareigoti E. Z. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. B. Z. ir nesiartinti prie jos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti visuomenės labui dirbant 20 valandų per mėnesį, įpareigojant E. Z. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. B. Z. ir nesiartinti prie jos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu E. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti E. Z. laikinajame sulaikyme nuo 2015-11-03 iki 2015-11-05 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai B. B. Z..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.