Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjų advokatų Raimondo Mažulio ir Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 289 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 241 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 289 straipsnį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, kitos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas R. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-06-05 iki 2016-06-07 (dvi paros), nuo 2016-06-10 iki 2016-06-12 (dvi paros), nuo 2016-06-14 iki 2016-06-16 (dvi paros) ir suėmimo laikas nuo 2016-06-16 iki 2016-07-16.

R. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-06-03 pagrobimas svetimo turto įsibraunant į patalpą) ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Iš R. B. priteista 350 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. J..

Nukentėjusiųjų B. N. ir D. N. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad 2016-05-30, apie 09.30 val., pagrobė svetimą turtą – K. Š. priklausantį 500 Eur vertės automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais bendros 150 Eur vertės A. Š. priklausančiai daiktais: 60 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu ,,Alcatel 2000X“, 90 Eur vertės suktuku ,,Lematec“, A. Š. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip R. B. pagrobė K. Š. priklausantį 500 Eur vertės turtą, A. Š. priklausantį 150 Eur vertės turtą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinių asmenų dokumentus: 2016-05-30, apie 09.00 val., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. vardu, Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. Š. vardu, ir neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. Š. vardu, – 2016-06-02 09.10 val., pateikė policijos pareigūnams, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį ,,Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. vardu, t. y. laikotarpiu nuo 2016-05-30, apie 09.00 val., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. vardu, kurią panaudojo pateikdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams; 2016-05-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sudarant A. Š. vardu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su lombardu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, perdavė A. Š. vardu daiktus dėl 155 Eur vertės paskolos suteikimo ir jo vardu pasirašė ir gavo grynuosius pinigus pagal minėtą sutartį. Po to vėliau šią A. Š. asmens tapatybės kortelę neteisėtai laikė su savimi iki 2016-06-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo sulaikytas ir juos rado bei paėmė policijos pareigūnai pagal 2016-06-14 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2016-06-02, apie 19.00 val., nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pagrobė svetimą turtą, t. y. R. J. priklausantį 500 Eur vertės dviratį ,,Sorento“.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tyčia sugadino svetimą turtą: 2016-06-10, apie 22.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“priklausančioje naudotų automobilių aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sargui G. P. prisistatė policijos pareigūnu, parodė policijos ženklą su užrašu ,,Policija“ bei pasakė, kad jis dirba policijoje ir surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą už nelegalų darbą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš dviračio krepšio išsitraukęs daiktą, panašų į pistoletą, G. P. akivaizdoje pistoletą pertraukęs, nukreipė jam į veidą bei grasindamas nušauti pareikalavo duoti penkis eurus sakydamas: „duodi penkis eurus, arba prirenki 100 plastikinių butelių, arba duodi du naudotus akumuliatorius, ir ar žinai, kaip policija dirba vienas šūvis į viršų, vienas į koją, o kitas į galvą“. R. B. šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes G. P. pinigų neturėjo ir reikalaujamų daiktų nedavė.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sugadino svetimą turtą: t. y. 2016-06-11, apie 03.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“priklausančioje naudotų automobilių aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sargui G. P. esant sargo patalpoje ir užsirakinus viduje, tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“priklausantį turtą: t. y. bendros 120 Eur vertės sargo patalpos duris bei apšvietimo lempas, įsibrovęs į automobilio ,,Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, sugadino bendros 40 Eur vertės užvedimo spynelę ir užrakindamas automobilio dureles numetė raktą, dėl to teko keisti 20 Eur vertės dešinės pusės galinių durelių stiklą. Po to, įsibrovęs į automobilio „ Volkswagen Golf“ be valstybinių numerių saloną, tyčia sugadino bendros 15 Eur vertės priekinę apdailą, nuplėšdamas dvi apdailos detales bei turėdamas tikslą įsibrauti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, tyčia užlipęs ant automobilio ,,Renault Laguna“ be valstybinių numerių priekinio dangčio, sugadino 40 Eur vertės priekinį dangtį, išdaužė 110 Eur vertės priekinį stiklą, po to sugadinęs du vienetus 80 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“teritorijos tvoros lakštus įsibrovė į teritorijos vidų ir pasislėpė, kur 2016-06-11, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip R. B. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 425 Eur ir padarė 495 Eur turtinę žalą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad būdamas laikinai sulaikytas pabėgo iš jo laikymo vietos: 2016-06-14 15.09 val. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27745-16, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, būdamas laikinai sulaikytas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, esančioje adresu Gamyklos g. 33, Gargžduose, Klaipėdos r., 2016-06-14 17.07 val., paspaudęs žaliuzių valdymo mygtuką, atitraukė lango žaliuzes, atsidarė langą ir pro jį iššokęs pabėgo iš laikino sulaikymo patalpos.

R. B. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o būtent dėl kaltinimo pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y., kad 2016-06-03, laikotarpiu nuo 11.30 iki 13.30 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovus į patalpą – D. V. priklausantį neužrakintą gyvenamąjį namą ir pagrobus svetimą turtą, t. y. 150 Eur vertės kompiuterį ,,Samsung“ ir 50 Eur vertės kompiuterį ,,Acer“ su maitinimo šaltiniu, tokiu būdu pagrobus D. V. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

R. B. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o būtent dėl kaltinimo, kad tyčia sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y., kad 2016-06-14, apie 04.14 val., (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė su savimi turėtais degtukais B. N. priklausantį nebaigtą statyti namą, dėl to užsidegė namo lauko malkinės medinės kolonos ir sudegė B. N. priklausantis 60 000 Eur vertės namas bei jame esantis turtas. Taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino B. N. priklausantį 60 000 Eur vertės turtą.

2.2. Dėl kaltinimo padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pažymi, kad minėta R. B. versija dėl automobilio įsigijimo yra nepaneigta. Be to, nei valstybinis kaltinimas, nei teismas nepašalino aptartų prieštaravimų ir tiksliai nenustatė automobilio tariamo pagrobimo laiko.

Net visiškai tikint liudytojo G. P. parodymais apie R. B. atliktus veiksmus, pažymėtina, kad liudytojo nurodyti R. B. reikalavimai ir veiksmai – reikalavimas duoti 5 Eur arba pririnkti 100 plastikinių butelių – nėra būdingi ne tik policijos pareigūnui, tačiau ir jokiam kitam pareigūnui ar tarnautojui. Be to, G. P. parodė, jog R. B. buvo neblaivus, atvyko dviračiu, o jis bijojo kviesti pareigūnus, nes nežinojo, kur nuvažiavo R. B., ir baiminosi, kad pastarasis gali būti pasislėpęs aikštelėje. Taigi liudytojas nesibaimino dėl tariamų R. B. kaip policijos pareigūno įgaliojimų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu G. P. nurodė, jog R. B. jam rodė policijos ženklelį, o teisme paaiškino, jog R. B. rodė „ženklą“ – antsiuvą su užrašu „Policija“. Tačiau pas R. B. nei ženklo su užrašu „Policija“, nei ginklo sulaikymo metu ar vėliau nerasta, nenustatyta, kad jis vilkėjo policijos uniformą. Todėl akivaizdu, jog R. B. negalėjo suklaidinti G. P. ir įtikinti esąs policijos pareigūnas. Liudytojas G. P. yra pakankamai brandus asmuo – gimęs 1993 m., įvykio metu jam buvo 23 m., vidurinio išsilavinimo, taigi neįtikėtina, kad tikrai galėjo būti suklaidintas dėl R. B. statuso. Nors G. P. teigė, kad išsigando R. B. ir patikėjo, kad jis gali grįžti, tačiau iš karto neskambino policijai, nors tai padaryti turėjo visas galimybes. G. P. visą laiką su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, juo susisiekė su savo vadovu – UAB „(duomenys neskelbtini)“direktoriumi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad G. P. turėjo galimybę pasislėpti sargo būdelėje ir laisvai išsikviesti pagalbą, bet to nepadarė, leidžia rimtai abejoti tuo, kad jis minėtus nuteistojo veiksmus vertino rimtai. Visų šių aplinkybių teismas visiškai neįvertino ir R. B. pripažino kaltu pagal BK 289 straipsnį, tik apibendrintai nurodydamas, jog vadovaujasi liudytojo parodymais, kurių turinio, kaip matyti iš nuosprendžio, nevertino bei nevertino, ar liudytojas iš tiesų galėjo būti suklaidintas dėl R. B. statuso.

2.5. Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Liudytojas G. P. nurodė, jog girdėjo, kaip R. B. niokojo prie sargo namelio buvusius automobilius, tačiau nenurodė, nei tiksliai kuriuos automobilius, nei kurias automobilių dalis jis tariamai niokojo. Tuo tarpu kaltinime (iš esmės perrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinį) tiksliai nurodomos R. B. tariamai sugadintų automobilių dalys. Tariamo nusikaltimo vieta – naudotų automobilių aikštelė, kurioje laikomi ir jau nebenaudojami (greičiausiai, skirti parduoti dalimis) automobiliai. Du iš tariamai R. B. apgadintų automobilių – „Volkswagen Golf“ ir „Renault Laguna“ – buvo be valstybinių numerių, taigi eisme nedalyvavo ir buvo nebenaudojami. Todėl negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog šį turtą sugadino būtent R. B.. Nors liudytojas A. S. (2017-04-04 apklausa) parodė apie tariamai R. B. padarytą žalą, tačiau jis nematė turto sugadinimo momento, o tik nurodė, jog įmonės darbuotojas G. P. pranešė, jog į įmonės teritoriją įsibrovė ginkluotas vyras. G. P. nenurodė, jog R. B. būtų apgadinęs įmonės teritorijos tvorą. Taigi mano, kad kaltinimas R. B. dėl svetimo turto sugadinimo yra neįrodytas.

2.6. Asmens sulaikymo pagrindai ir tvarka nustatyti BPK 140 straipsnyje. Taigi, kaltinant asmenį padarius BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad asmuo teisėtai ir įstatymo numatytais pagrindais buvo laikinai sulaikytas, taip pat, kad, suprasdamas savo procesinę padėtį, sąmoningai pasišalino iš laikino sulaikymo vietos. Teismas ypač lakoniškai pasisakė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. B. žinojo, jog yra sulaikytas, tačiau, kaip ir pasisakydamas dėl kitų kaltinimų, nevertino byloje esančių įrodymų turinio, jų patikimumo, nepašalino akivaizdžių neaiškumų ir prieštaravimų.

2.6.1. Pranešimas apie įtarimą įvykdžius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią aiškinantis R. B. buvo sulaikytas, pareikštas jam tik 2016-06-15. Taigi laikino sulaikymo metu (2016-06-14) nebuvo pagrindo įtarti R. B. nusikalstamos veikos padarymu ir laikino sulaikymo metu jis nebuvo įtariamasis. Įvertinus tai, kad 2016-06-14 įtarimai R. B. dar net nebuvo suformuluoti, jo sulaikymas atliktas visiškai be jokio pagrindo, todėl pripažintinas neteisėtu (BPK 44 straipsnio 2 dalis). Nutarimas sulaikyti R. B. buvo surašytas (tikėtina) 2016-06-14 15.49 val. Nukentėjusiajai D. N. nurodžius, jog padegimą atliko R. B., policijai to pakako jį sulaikyti. Nors kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar R. B. buvo pranešta apie laikiną sulaikymą, teismas šios aplinkybės neįvertino. Nutarime sulaikyti R. B. ir laikino sulaikymo protokole nurodyta, esą jis atsisakė pasirašyti, o nutarimą ir protokolą pasirašė tik pareigūnė. Pažymi, jog R. B. atsisakymo pasirašyti kiti pareigūnai pasirašytinai nepaliudijo. Be to, kaip paaiškino R. B., pristatytas į policijos įstaigą, jis iš karto buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą ir ten laikomas iki pat to momento, kol jis išlipo pro langą. R. B. nebuvo nuvestas pas jokius kitus pareigūnus. Pateiktame į bylą vaizdo įraše fiksuotas visas R. B. buvimo policijos įstaigoje laikas, tačiau įraše neužfiksuota, kad jam būtų pateikti kokie nors dokumentai ir / ar, kad jis būtų atsisakęs juos pasirašyti. Be to, iš įrašo matyti, jog tyrėja E. M. nebuvo atėjusi į laikino sulaikymo kamerą pas R. B.. Šios aplinkybės rodo, jog R. B. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie tai, kad jis yra sulaikomas.

2.6.2. R. B. (įtariamojo) sulaikymo protokole fiksuotas tikslus protokolo surašymo laikas – pagal IBPS – 15.49 val., o nutarime jį sulaikyti laikas nefiksuotas ir nurodytas paskutinėje grafoje 15.47 val. Todėl tikėtina, jog laikas užfiksuotas ne IBPS, o pareigūnės. Be to, net jei laikas nutarime nebuvo koreguojamas, ypač trumpas, vos 2 minučių laiko tarpas patvirtina, kad R. B. nebuvo teisėtai sulaikytas ir jam nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie sulaikymą. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiko tarpą neįmanoma įtariamajam išaiškinti, jog jis yra sulaikomas, ir nurodyti sulaikymo pagrindą. Teismas nesigilino į nurodytus neaiškumus ir abejones, o aklai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais. R. B. pradžioje buvo kaltinamas tuo, jog 2016-06-14 16.07 val., paspaudęs žaliuzių valdymo mygtuką, atitraukė lango žaliuzes, atsidarė langą ir pro jį išlipęs pabėgo iš laikino sulaikymo patalpos, o pakeitus kaltinimo faktines aplinkybes dėl pabėgimo iš laikino sulaikymo vietos, nurodyta, jog R. B. šią veiką atliko 17.07 val. Laikant teisingu laikino sulaikymo protokole nurodytą procesinių veiksmų atlikimo laiką (15.49 val.), faktiškai R. B. į policijos komisariatą pristatytas dar iki 15.09 val., nes tada atliktas jo neblaivumo patikrinimas. Taigi neaišku, kodėl R. B., praėjus beveik 2 valandoms nuo faktinio jo sulaikymo, vis dar nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, pakeitė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tačiau pažymi, jog kitą dieną po R. B. sulaikymo kaip liudytojas apklaustas A. S. vienareikšmiškai parodė, jog R. B. buvo sulaikytas (pristatytas į policijos komisariatą) 15.09 val. Tai iš dalies patvirtina ir alkotesterio kvito išspausdinimo laikas – 15.09 val. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog R. B. 2016-06-14 15.09 val. alkotesteriu nustatytas 1,92 promilės girtumas (vidutinis neblaivumo laipsnis). Taigi ir dėl neblaivumo R. B. vargu ar būtų galėjęs suprasti su juo atliekamų procesinių veiksmų prasmę ir suvokti savo, kaip sulaikyto asmens, pareigas. Šios aplinkybės rodo, kad surinkti įrodymai apie R. B. sulaikymą, jo pasišalinimą iš laikino sulaikymo vietos yra neaiškūs. Teismas šių neaiškumų nesiaiškino, todėl jie vertinti R. B. naudai ir darytina išvada, jog jis buvo neteisėtai sulaikytas ir laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas nepareiškus įtarimų ir įstatymo nustatyta tvarka nepranešus apie laikiną sulaikymą, nesupažindinus su procesine padėtimi ir pareigomis. Taigi nors R. B. ir pasišalino iš laikino sulaikymo vietos, tokia jo veika neatitinka jam inkriminuotos, BK 241 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

2.7. Nurodo, jog apeliaciniu skundu prašoma visiško R. B. išteisinimo dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Išteisinus R. B., būtų pagrindas atmesti arba palikti nenagrinėtus byloje pareikštus civilinius ieškinius. Tačiau net ir tuo atveju, jei R. B. nebūtų išteisintas, nėra pagrindo tenkinti R. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“civilinius ieškinius. Nukentėjusioji R. J. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš R. B. 500 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, o bylos nagrinėjimo metu sumažino šį reikalavimą iki 350 Eur. Teismas nuosprendyje motyvavo, jog jos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nurodo, jog R. J. priklausantis dviratis buvo rastas ir būtų buvęs jai grąžintas, tačiau ji nurodė, kad dviračio atsiimti nenori, nes jis esą yra apgadintas. 2016-06-07 apžiūros protokole užfiksuoti šie R. J. dviračio „Sorento“ apgadinimai: nutraukti galinio stabdžio rato laidai; susukta rankena – vairas; deformuoti vairo rankenų laikikliai; dviračio sėdynės gale matyti pažeistas sėdynės dangalas (nuplėšta oda); deformuota dviračio žvaigždutė. Tačiau, apelianto teigimu, lieka neaišku, ar juos iš tiesų padarė R. B.. R. J. nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieš tai dviratis tokių trūkumų neturėjo. Todėl teismas, net ir pripažinęs R. B. kaltu, turėjo palikti R. J. civilinį ieškinį nenagrinėtą, nes tik civilinio proceso tvarka yra galima išsiaiškinti realiai nukentėjusiosios patirtos žalos dydį. Patenkinus R. J. ieškinį, jai sudaryta galimybė nuteistojo sąskaita įsigyti dviratį, analogišką turėtam, nors byloje neįrodyta, kad R. B. šį dviratį apgadino, be to, šiais veiksmais jis net nebuvo kaltinamas.

2.8. Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“civiliniu ieškiniu prašė iš R. B. priteisti 495 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas lakoniškai pasisakė, jog toks ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. UAB „(duomenys neskelbtini)“valdo naudotų automobilių aikštelę ir joje laikomi jau nebenaudojami automobiliai. Kaip liudytojas apklaustas A. S. (2017-04-04 apklausos protokolas) nors ir parodė tariamai R. B. padarytą žalą, tačiau pats turto sugadinimo momento nematė, o tik nurodė, kad įmonės sargas G. P. pranešė, jog į įmonės teritoriją įsibrovė ginkluotas vyras. Liudytojas G. P. nenurodė, jog R. B. būtų apgadinęs įmonės teritorijos tvorą. Taigi priešingi A. S. vertinimai dėl turtinės žalos padarymo įmonei tėra pastarojo spėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinyje nurodo patirtą žalą, tačiau jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinys laikytinas nepagrįstu. Net palikus galioti skundžiamą nuosprendį, ieškinys neturi būti tenkinamas.

2.9. Jei apeliacinės instancijos teismas pritartų skundo argumentams ir R. B. išteisintų bent dėl dalies kaltinimų, atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl jam skirtos bausmės švelninimo. Mano, kad nurodyti argumentai ir motyvai patvirtina, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas arba keistinas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl R. B. inkriminuotų kvalifikuotos (automobilio) vagystės ir neturint teisėto pagrindo įgijus, laikius, gabenus ir panaudojus fizinių asmenų – A. Š. ir K. Š. – dokumentus, veikų.

4.1. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo A. Š. parodymai apie automobilio vagystės aplinkybes neprieštarauja kaltinime nurodytoms šios nusikalstamos veikos padarymo faktinėms aplinkybėms. Duomenų, leidžiančių kaip pagrįstus vertinti apelianto argumentus, jog R. B. pagrobė automobilį tą pačią dieną, kai A. Š. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, byloje iš tikrųjų nėra. Apeliantas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą neblaivaus A. Š. 2016-05-29 21.35 val. vairavimo Pušyno g., (duomenys neskelbtini), faktą gretina su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad būtent 2016-05-30 09.30 val. R. B. įvykdyta automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė Lankiškės g. Akivaizdu, jog administracinės teisės pažeidimas padarytas ne kaltinime nurodytoje Lankiškės g., o Pušyno g. Tuo leidžia įsitikinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-13 nutarime, kuriuo A. Š. skirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviam, išdėstytos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės (t. 6, b. l. 137–138, 143). Taigi aplinkybė, jog policija sustabdė neblaivų A. Š., vairuojantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-29 21.35 val., nepaneigia įrodyto byloje fakto, jog būtent 2016-05-30 09.30 val. R. B. pagrobė svetimą, t. y. K. Š. priklausantį, automobilį. Beje, iš paties nukentėjusiojo K. Š. parodymų matyti, jog jis neginčijo aplinkybės, kad automobilis yra registruotas jo vardu, ir nurodė, kad realiai automobiliu naudojosi brolis A. Š. ir būtent pastarasis jam paskambinęs pranešė apie automobilio vagystę ir nurodė vagystės aplinkybes – kai automobilį pastatė prie vartų ir ėjo juos atrakinti, atvažiavęs dviračiu vyras numetė dviratį, sėdo į ginčo automobilį ir nuvažiavo.

4.4. Akcentuodamas tai, jog R. B. automobiliu dalyvavo eisme ir po, apelianto manymu, tariamai R. B. įvykdytos automobilio vagystės, apeliantas nepagrįstai teigia, jog toks valdymas bei R. B. elgesys, kai jis pateikė pareigūnams automobilio registracijos dokumentą, išduotą K. Š. vardu, šalina jo baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, dalyvaudamas eisme ir pateikdamas pareigūnams pagrobtame automobilyje rastą K. Š. vardu išduotą automobilio registracijos liudijimą, R. B. neabejotinai siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokį kolegijos manymą sustiprina R. B. atliktų veiksmų po to, kai jis pagrobė automobilį, pobūdis: pasinaudojo ne savo asmens dokumentu lombarde, perduodamas automobilyje buvusius svetimus (A. Š.) daiktus bei pasirašydamas su lombardu A. Š. vardu paskolos sutartį ir gaudamas pagal šią sutartį pinigus; neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo automobilyje buvusį automobilio registracijos liudijimą, išduotą K. Š. vardu, t. y. 2016-06-02 09.10 val. pateikė šį liudijimą jį sustabdžiusiems pareigūnams. Todėl kaip išgalvotas ir prielaidomis pagrįstas vertinamas apelianto teiginys, jog R. B. automobilį įsigijo ir valdė teisėtai. Nuteistojo įvykdyto automobilio pagrobimo mechanizmas, o būtent tai, kad jis į nusikaltimo vietą atvyko dviračiu, pamatęs galimybę pagrobti neužrakintą, užvestu varikliu automobilį, numetė dviratį, sėdo prie automobilio vairo ir nuvažiavo, atskleidžia R. B. elgesyje, skundu kvestionuojamą, tiesioginę tyčią jo nusikalstamame elgesyje. Be to, nė vieno iš pagrobtame automobilyje buvusių svetimų nuteistajam daiktų ir dokumentų R. B. nei A. Š., nei K. Š. negrąžino, priešingai, juos nusikalstamai panaudojo savanaudiškais tikslais bei siekdamas išvengti pareigūnų, kurie sustabdė jį vairuojantį pagrobtą automobilį, dėmesio ir kartu baudžiamosios atsakomybės.

4.5. Kaip nepagrįsti bei paneigtini bylos faktiniais duomenimis vertinami ir kiti apelianto argumentai dėl nesutikimo su apylinkės teismo motyvais dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir jos turinio vertinimo. Nekelia jokių abejonių byloje įrodytos aplinkybės, kad automobilio teisėtas savininkas buvo K. Š., tačiau faktiškai automobiliu naudojosi jo brolis A. Š., kuris nedelsiant pranešė K. Š. apie automobilio pagrobimą, t. y. iš karto po šio nusikaltimo padarymo. Byloje esanti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta neva 2016-06-01, tačiau joje pardavėju nurodytas A. Š., o jis, kaip minėta, nebūdamas automobilio savininku, apskritai negalėjo būti tokio sandorio šalimi. Be to, tokios sutarties originalo byloje nėra, o duomenų, kad tikrasis automobilio savininkas K. Š. perleido transporto priemonę broliui A. Š., o pastarasis R. B., byloje nėra, ir teisėjų kolegija tokių duomenų byloje nenustatė. Apylinkės teismo tiksliai nuosprendyje atskleisti A. Š. parodymai, be kita ko, kad su automobiliu buvo pavogti ir pastarojo asmeniniai daiktai: sena piniginė, asmens tapatybės kortelė, mobiliojo ryšio telefonas; pastarasis savo vardu niekada nėra perdavęs į lombardą jokių įrankių; pastarojo vardu išduota asmens tapatybės kortele kitas asmuo galėjo pasinaudoti tik po 2016-05-30, leidžia įsitikinti tuo, jog A. Š. apie jokius automobilio perleidimo jam ar įgaliojimų atstovauti broliui K. Š., sudarant su trečiaisiais asmenimis automobilio pirkimo–pardavimo sandorius, net neužsiminė. K. Š. nenurodė, jog iki ar po ginčo automobilio pagrobimo veikos buvo kam nors perleidęs automobilį. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai R. B. nenaudai vertino minėtos sutarties (ne)pasirašymo pastarojo vardu aplinkybę, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

4.6. Apelianto argumentai dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo R. B. veiksmuose paremti jau minėta ir teisėjų kolegijos aptarta A. Š. vairavimo neblaiviu ir automobilio pagrobimo laiko versija. Apeliantas teisingai pastebi, jog kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį formuluotėje yra netikslumas, t. y. nurodytas automobilyje buvusių daiktų ir dokumentų pagrobimo laikas (09.00 val.) yra ankstesnis nei automobilio pagrobimo veikos padarymo laikas (09.30 val.). Tačiau toks kaltinime tiek prokuroro kaltinamajame akte klaidingai įrašytas, t. y. vietoj 09.30 val. nurodytas 09.00 val. laikas, tiek apylinkės teismo perrašant kaltinimo turinį nepastebėtas ir paliktas neištaisytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementas, atsižvelgiant į tai, jog automobilio pagrobimo veikos padarymo laikas byloje yra įrodytas ir abejonių nekelia, vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas. Duomenų, jog toks kaltinimo netikslumas suvaržė R. B. teisę į gynybą, byloje nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nuteistasis pirmosios instancijos teisme naudojosi teisininko profesionalo – gynėjo – paslaugomis, neturi pagrindo įžvelgti apelianto kvestionuojamos nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo.

Dėl R. J. dviračio „Sorento“ vagystės

5. Apeliaciniu skundu teigiama, kad R. B. neslėpė R. J. priklausančio dviračio, laikė dviratį savo garaže, dviračio išvaizdos nekeitė, o pareikalavus pareigūnams, dviratį iš karto parodė ir jiems perdavė. Toks R. B. elgesys, apelianto teigimu, nerodo jo tyčios pagrobti svetimą turtą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka ir mano, jog nuteistajam inkriminuota veika –prie namo laiptinės stovėjusio R. J. dviračio vagystė – yra įrodyta apylinkės teismo tinkamai teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais ir jų visuma.

5.1. Nuteistojo iškelta versija, jog dviratį jis galėjo supainioti su kitu dviračiu, nes kartais skolindavosi dviračius iš kaimynų, vertinama kaip išgalvota. Be to, tokią versiją paneigia paties nuteistojo elgesys įvykdant vagystę ir po šios nusikalstamos veikos padarymo. Iš nukentėjusiosios R. J. parodymų matyti, jog ji nei dieną, nei vakare ar kitu laiku nebuvo susitarusi su R. B., jog leis pasinaudoti jam jos dviračiu. Liudytojas S. B. parodė, kad su nuteistuoju įvykio vakarą atėjo į įvykio vietą, R. B. paprašė padėti jam parvaryti dviratį, o kieme vieną (gerą) dviratį nurodė priklausantį jo draugei, kitą jam - su nuleista padanga. Vadinasi, nurodytos aplinkybės paneigia jo versiją, jog jis pagrobtą dviratį supainiojo, priešingai, patvirtina jo išankstinę tyčią pagrobti R. J. dviratį. Kita vertus, sugadinęs pagrobtą dviratį, R. J. nepranešė ir dviračio jai negrąžino.

5.2. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. J. atsisakė pasiimti dviratį, motyvuodama tuo, jog dviratis sulaužytas. Dviratis perduotas saugoti į policijos sandėlį (t. 2, b. l. 120–138). Apeliantas nesutinka su R. J. nurodyta 500 Eur dydžio dviračio verte, teigdamas, jog analogiško dviračio vertė rinkoje svyruoja nuo 200 Eur iki 270 Eur. Pažymėtina, jog nukentėjusioji R. J. civiliniame ieškinyje dviratį įvertino 350 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, jog iš tikrųjų 2017-08-03 civiliniame ieškinyje R. J. dviratį įvertino 500 Eur (t. 2, b. l. 82), o 2018-02-14 teismo posėdyje dviračio vertę ir atitinkamai ieškiniu prašomą iš R. B. priteisti turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 350 (t. 6, b. l. 133). Šiame posėdyje R. J. parodė, jog šį naudotą dviratį ji pirko už 350 Eur.

5.3. Iš dviračio apžiūros protokole aiškiai užfiksuotų ir aprašytų dviračio apgadinimų pobūdžio galima daryti išvadą, jog realiai dviratį, neatlikus remonto, naudoti pagal paskirtį (važiuoti) neįmanoma (t. 2, b. l. 120–128). R. J. dviračio pirkimo dokumentų byloje nepateikė ir tyrėjams paaiškino, jog tokių dokumentų neturi, dviratį pirko senokai, o rinkoje toks dviratis kainuoja nuo 200 Eur iki 270 Eur, tvirtindama, jog dviratis vertas 500 Eur (t. 2, b. l. 74–75).

5.3.1. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai nustatytos padarytos turtinės žalos dydžio ir teisėjų kolegija mano, kad ginčo dviračio vertė nustatyta neįvertinus viseto reikšmingų teisingai vertei nustatyti aplinkybių. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

5.3.2. Vadovaujantis turto vertės išaiškinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nustatytas 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 4 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, tačiau kvalifikuojant veiką taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi 2016 m. birželio mėnesį 1 MGL (BBND) buvo lygus 37,66 Eur. Atsakomybė pagal apelianto nurodomą BK 178 straipsnio 4 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą . Nedidelės vertės svetimas turtas, yra turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur).

5.3.3. Atsižvelgdama į tai, jog pati nukentėjusioji sumažino dviračio vertę iki 350 Eur, kuri dera su analogiškų, tinkamų naudoti pagal paskirtį naudotų dviračių pardavimo kainomis, skelbiamomis viešai prieinamose internetinėse svetainėse (pvz. www.skelbiu.lt) bei įvertinusi tai, kad nuosprendžiu iš R. B. nukentėjusiajai R. J. ir priteista 350 Eur turtinės žalos atlyginimo suma, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl galbūt esančios mažesnės nei 3 MGL dviračio vertės bei kartu procesinės galimybės aptariamą veiką perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą.

5.4. Apibendrindama 5, 5.1.–5.3. punktuose, 5.3.1.–5.3.3. papunkčiuose išdėstytas aplinkybes ir teisinio vertinimo aspektus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų išvadai, jog R. B. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir kilusiomis pasekmėmis, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

5.5. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija ir skundo argumentai bei bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajam ir jo gynybai buvo žinoma nukentėjusiosios R. J. pozicija dėl dviračio vertės. Minėtame teisiamajame posėdyje R. J. sumažino civiliniame ieškinyje nurodytą ir prašomą priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą iki 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nuosprendyje nurodytame kaltinime dėl dviračio vagystės nurodoma ne 350 Eur, o 500 Eur dviračio „Sorento“ vertė, ši kaltinimo formuluotė keičiama, nurodant, kad R. B. 2016-06-02, apie 19.00 val., nuo namo, esančio adresu Klaipėdos g. 49, Gargžduose, Klaipėdos r., laiptinės pagrobė svetimą turtą, t. y. R. J. priklausantį 350 Eur vertės dviratį ,,Sorento“.

Dėl R. B. nuteisimo už valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą, pasikėsinimą įvykdyti plėšimą

6. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, atskleidęs nukentėjusiojo G. P., liudytojo ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovo A. S. parodymus ir iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatęs, jog įvykio vieta yra minėtai bendrovei priklausanti automobilių aikštelė, padarė išvadą, jog R. B. kaltė pasikėsinus įvykdyti plėšimą įrodyta minėto nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kuriais pagrindo netikėti teismas neturi, ir iš nukentėjusiojo parodymų, jog R. B. buvo neblaivus, sprendė, jog pastarasis galėjo ir neprisiminti tokio savo elgesio aplinkybių.

6.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015, 2K-349-648/2017). Sprendžiant klausimą apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti asmens veiką.

6.2. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltinimas R. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje, yra nepagrįstas.

6.3. Pagal BK 289 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį nėra būtina pasisavinti kokio nors konkretaus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens duomenis (vardą, pavardę ir pan.), o pakanka vien prisistatyti esant atitinkamas pareigas einančiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju R. B. neigė prisistatęs naudotų automobilių aikštelės sargui G. P. pareigūnu ir reikalavęs iš jo turto. Nei policijos pareigūno ženklo, dokumento ar ginklo (pistoleto), kuriuos, anot nukentėjusiojo G. P., nuteistasis jam rodė, atvykęs į aikštelę dviračiu ir reikalaudamas duoti 5 Eur arba 100 vnt. plastikinių butelių, įvykio vietoje ar kitoje vietoje tyrėjai nerado ir byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog tyrėjai rado pas nuteistąjį ar pastarasis apskritai turėjo policijos atributiką, dokumentus ar pistoletą. Todėl aptarti vieninteliai nukentėjusiojo G. P. parodymai apie R. B. ir jo bendravimo aikštelėje aplinkybes ir kartu įvertinus išties nerimtą baudžiamąja teisine prasme aptartą R. B. veiksmų pobūdį, sudaro pagrindą teigti, jog R. B. elgesyje nėra jam inkriminuotų, BK 289 straipsnio ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, o būtent neįrodyta subjektyviosios pusės požymis – kaltė ir objektyviosios pusės požymis – veika.

6.4. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 289 straipsnį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – R. B. pagal BK 289 straipsnį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl R. B. nuteisimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimą

7. Kaltinimas R. B. padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teisėjų kolegijos manymu, byloje įrodytas patikimais, apylinkės teismo teisiamajame posėdyje tinkamai ištirtais įrodymais ir jų visuma.

7.1. Priešingai nei teigia apeliantas, be kita ko, atsižvelgdama į 6 punkte, 6.1.–6.3. papunkčiuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, jog būtent R. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje dėvėtų automobilių aikštelėje ir tyčiniais veiksmais sugadino bendrovei priklausantį turtą – sargo patalpos duris, apšvietimo lempas, automobilio ,,Mazda 626“ saloną, užvedimo spynelę, „Volkswagen Golf“ priekinę apdailą, automobilio ,,Renault Laguna“ priekinį dangtį, stiklą, du bendrovės tvoros lakštus ir tokiais kaltinime detaliai aprašytais veiksmais iš viso sugadino bendrovės turto už 425 Eur ir padarė 495 Eur turtinę žalą. Tokios sudėties ir vertės turtinės žalos padarymo faktą patvirtino kaip liudytojas apklaustas ir kaip civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovas paaiškinimus davęs A. S. bei minėtojo aikštelės sargo – bendrovės darbuotojo G. P. – nuoseklūs parodymai apie R. B. elgesį tiek prieš jį, tiek esant aikštelėje ir gadinant bendrovės turtą.

7.2. Nors apeliantas teigia, kad du iš tariamai R. B. apgadintų automobilių – „Volkswagen Golf“ ir „Renault Laguna“ buvo be valstybinių numerių, taigi eisme nedalyvavo ir buvo nebenaudojami, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia nusikalstamų, tyčinių R. B. veiksmų sugadinant bet kuriuo atveju svetimą jam bendrovės turtą. Kitas apelianto skundo argumentas, jog liudytojas A. S. nematė ginčo turto sugadinimo momento, taip pat nepaneigia aptariamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistojo veiksmuose. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir pateiktų nuotraukų (b.l. 166-189, t. 2) matyti, jog nuosprendyje paminėti automobiliai, teritorijos tvora, kiti daiktai yra tikrai sugadinti, užfiksuoti sugadinimai gerai matomi, sugadintų daiktų yra daug, todėl bendrovės vadovo nurodytos prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir abejonių dėl sugadinto turto vertės teismui nekelia. Be to, A. S. parodymų patikrinimo metu (b.l.25-41, t. 3) nurodė, kokie daiktai buvo sugadinti. Taigi minėtųjų A. S. ir G. P. duoti parodymai apie sugadinto turto mąstą bei padarytos žalos dydį logiškai dera tarpusavyje ir kartu papildydami vieni kitus leidžia konstatuoti, jog kaltinimas R. B. dėl svetimo turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra įrodytas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai.

Dėl R. B. pabėgimo iš laikino sulaikymo vietos – policijos įstaigos

8. R. B. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, numatantį baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos.

8.1. Byloje esantys duomenys leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti tuo, kad iš tikrųjų R. B. faktiškais sulaikytas 2016-06-14 iki 15.09 val., nes būtent tuo laiku policija tikrino R. B. neblaivumą. Tačiau duomenų, jog sulaikius R. B. pareigūnai nedelsdami ėmėsi jo sulaikymo įforminimo procedūros, byloje nėra. Be to, jokie kaltinimai R. B. 2016-06-14 apskritai nebuvo pareikšti, o įtarimai dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamo padarymo jam pareikšti tik kitą dieną – 2016-06-15. R. B. nutarimas jį sulaikyti surašytas 2016-06-14 15.49 val., tačiau duomenų, jog R. B. atvedus į policijos patalpas, jį apklausė tyrėjas ar atliko su juo kitus procesinius veiksmus, byloje nėra. Tokių faktinių aplinkybių visuma sudaro objektyvų pagrindą teigti, jog būdamas neblaivus (15.09 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas) bei ilgiau kaip dvi valandas nuo faktinio sulaikymo pradžios nesulaukęs jokių procesiškai reikšmingų pareigūnų veiksmų, R. B., jo teigimu, pareigūnui leidus parūkyti, ne nusikalstamai pabėgo iš laikino sulaikymo vietos, o būdamas neblaivus ir dėl to objektyviai nesuvokdamas galimų pasišalinimo pasekmių, tiesiog išėjo iš svetimos aplinkos (policijos įstaigos). Be to, policijos vaizdo medžiagoje yra užfiksuoti R. B. ir jį į tualetą lydėjusio pareigūno veiksmai, iš kurių matyti, jog R. B. nebuvo rimtai saugomas. Taigi atsainus pareigūno (-ų), saugojusių bei turėjusių įforminti R. B. sulaikymą, elgesys (veiksmai) taipogi realiai paskatino neblaivų nuteistąjį pasišalinti iš policijos, beje, atlikus nesudėtingus lango žaliuzių pakėlimo ir išlipimo pro langą veiksmus (t. 4, b. l. 60–61, 63–65).

8.2. Aptariamame kaltinime nurodyta, jog R. B. 2016-06-14 17.07 val., paspaudęs žaliuzių valdymo mygtuką, atitraukė lango žaliuzes, atsidarė langą ir pro jį iššokęs pabėgo iš laikino sulaikymo patalpos. Tačiau toks R. B. veiksmų mechanizmas savaime nedaro aptarto jo elgesio pavojingo, tyčinio ir baustino BK 241 straipsnio 1 dalies prasme. R. B. veiksmuose nėra BK 241 straipsnio 1 dalies dispozicijai taikyti reikšmingos tiesioginės tyčios požymio, o inkriminuoti veiksmai nesiekia tokiai veikai pripažinti nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Todėl nesant R. B. veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, nėra teisinio pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už pabėgimą iš laikino sulaikymo vietos.

8.3. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, jog yra BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – R. B. pagal BK 241 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Dėl bausmės

9. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu naikinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 289 straipsnį ir BK 241 straipsnio 1 dalį, bausmių subendrinimo klausimas išspręstinas naujai, švelninant galutinę subendrintą bausmę.

10. Pažymėtina, jog nors nuteistasis dėl minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra išteisinamas, ši aplinkybės nepašalina jo padarytų kitų trijų nusikalstamų veikų ir jo asmens pavojingumo. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Jokių išskirtinių aplinkybių, nei paminėtos apylinkės teismo nuosprendyje dėl bausmės skyrimo, kuriomis remiantis būtų galima dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį už padarytus nusikaltimus, pateikta nėra ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. buvo nuteistas pagal BK 289 straipsnį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 241 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – R. B. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu R. B. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 9 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyto kaltinimo dėl dviračio „Sorento“ vagystės aplinkybę, nurodant, kad pagrobto R. J. priklausančio dviračio,,Sorento“ vertė yra 350 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.