Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei S. R. dėl atidalijimo iš bendro turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Taip pat priimant 2011 08 22 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-1159-470/2011, Alytaus rajono apylinkės teismas pažeidė įstatymo nustatytas įrodinėjimo taisykles. Ieškovo prašymu byloje buvo apklaustos dvi liudytojos L. Š. ir N. K., taip pat šalys davė savo paaiškinimus. Be to, buvo paskirta ir atlikta prekinė ekspertizė, kurios tikslas buvo nustatyti turto rinkos kainą. Šiuos įrodymus pirmos instancijos teismas niekaip neįvertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Apie tai, kad buvo apklaustos liudytojos ir atlikta ekspertizė, sprendime net nenurodyta.

Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad su apeliantu nuo 2007 metų vyksta teisminiai ginčai. Virš 20 metų butas buvo neregistruotas Registrų centre dėl apelianto aplaidumo, neatsakingumo, apatiškumo. Dėl apelianto elgesio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, už tai jis buvo baustas.

Apeliantui buvo išaiškinta teisė parduoti savo dalį, šia teise jis nepasinaudojo, pateikė apeliacinį skundą. LR CK 4.79 straipsnio 1 dalis garantuoja bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis. Pardavėjui numatoma imperatyvi pareiga raštu per notarą apie pardavimą pranešti bendraturčiui. Pardavėjas turi teisę parduoti bet kuriam kitam asmeniui bendrosios nuosavybės dalį, jeigu bendraturtis atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį turtą neįgyvendina per 1 mėnesį. Apeliantas šia galimybe nesinaudoja. Jis pageidauja atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal LR CK 4.80 str. 1 d., tačiau butas nėra dalus ir po santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo jis negali tapti kiekvieno asmenine nuosavybe, nes yra patalpų, kuriomis šalys naudosis bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Įstatymas skiria dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšis: bendrąją dalinę ir bendrąją jungtinę. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys skiriamos pagal tai, nustatytos savininkų dalys bendrosios nuosavybės teisėje ar ne. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5533-292/2010 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės S. R. ir atsakovo J. R., kuria padalintas dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): 53/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise pripažinta S. R. vardu, priskiriant jai naudotis kambariu, pažymėtu plane 26-4 (17,30 kv.m), šio buto 47/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise pripažinta J. R. vardu, priskiriant jam naudotis kambariu, pažymėtu plane 26-6 (14,08 kv.m), o kitos patalpos - koridorius, virtuvė, vonia, tualetas bei rūsys (26-1 6.24 kv.m, 26-5 6.55 kv.m, 26-3 2,08 kv.m, 26-2 1,10 kv.m, R-35 2,1 kv.m) paskirtos bendram šalių naudojimuisi. Taip pat šalys įsipareigojo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus proporcingai savo turimo buto daliai.

CK 3.100 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padalijus šalių butą natūra baigėsi sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisė į jį, ir prasidėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į butą (CK 4. 73 str. 1 d.), tačiau negali sutikti su teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju klausimas dėl atidalijimo iš bendro turto gali būti sprendžiamas tik atnaujinus procesą šalių santuokos nutraukimo byloje, nes tokia teismo išvada padaryta netinkamai išaiškinus materialinės teisės normas.

CK 4.80 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

Nagrinėjamu atveju abiem bylos šalims priklauso po vieną kambarį dviejų kambarių bute; dviejų kambarių buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų). Taigi, nors šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos, tačiau išskirti joms priklausančią bendro naudojimo patalpų dalį natūra nėra galimybės. Ieškovas J. R. ieškiniu prašė atidalyti jam priklausančias 47/100 dalis ginčo buto, priteisiant iš atsakovės jo naudai piniginę kompensaciją 28200,00 Lt, o atsakovės naudai priteisiant ieškovui priklausančią buto dalį natūra. Atsakovė S. R. su ieškiniu nesutiko, nes išmokėti piniginės kompensacijos neturi galimybės, neturi piniginių santaupų.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).

Nagrinėjamu atveju viena šalis nori gauti kompensaciją pinigais ir siekia, kad visas daiktas būtų prisiteistas natūra kitam bendraturčiui. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytu savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Minėta, kad šiuo atveju padalyti daiktą natūra pagal šalims tenkančias dalis neįmanoma, šalys neranda kito atidalijimo būdo, be to, šalys negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės daiktą pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi daiktu tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog klausimas dėl atidalijimo iš bendro turto turėtų būti sprendžiamas tik atnaujinus procesą šalių santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamojoje byloje nesiaiškino aplinkybių, kuriai šaliai konkrečiai priteisti daiktą natūra, nevertino kiekvienos iš bendraturčių poreikį atidalijamam daiktui (ar abiejų šalių poreikis daiktui vienodas), galimybę išmokėti kompensaciją kitam atidalijamam bendraturčiui, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (nuomonės dėl priteistinos kompensacijos).

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje šalių turtinės padėties, nevertino šalių galimybės išsaugoti ir neprarasti daikto, taip pat nenustatė, ar atsakovės finansinė padėtis turi realią galimybę sumokėti kompensaciją ieškovui.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas faktiškai nesiaiškino atidalijimo galimybės, nevertino byloje surinktų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.