- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- I3-7452-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02037-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
dalyvaujant pareiškėjui M. N. ir jo atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo paskirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. N. skundu prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui M. N.“.
Pareiškėjas savo skunde (t. 1, b. l. 41-47) nurodo, kad 2020 m. birželio 1 d. buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Marijampolės pataisos namuose (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų“ (toliau - Išvada). Išvadoje konstatuojama, kad Marijampolės PN 2-ojo SVS specialistas M. N., netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes vykdydamas Marijampolės PN 2-ojo SVS specialisto pareigas ir būdamas atsakingas už jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę, dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, ko sekoje įvyko Pirmame epizode aprašytas incidentas, taip pat netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų, kurie turėjo vykdyti tiesioginę nuteistųjų priežiūrą, darbą, neužtikrino, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų ir nesinaudotų jiems neleistinais daiktais (mobilaus ryšio telefonu filmuojant Pirmame epizode aprašytą įvykį). Išvadoje nurodyta, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog Pirmame epizode mobiliuoju telefonu naudojosi nuteistasis L. P., tai patvirtina Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės I. B. 2020-04-01 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Išvada, 2020 m. birželio 23 d. buvo priimtas Marijampolės PN direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui M. N.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, nes tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, padaryta esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinių pažeidimų, tarnybinis nusižengimas jo veiksmuose konstatuojamas neįrodžius būtinųjų sudėties požymių, pirmiausiai objektyviojo sudėties požymio - neteisėtos veikos, taip pat jo veiksmuose nėra ir subjektyviojo kaltės požymio. Tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytą procedūrą, nes dalis aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas tarnybinis nusižengimas, jam nebuvo nurodytos pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, todėl iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo jam nebuvo žinoma, kad kaltinimai grindžiami tomis aplinkybėmis ir dėl jų jis niekada nėra davęs jokių paaiškinimų. 2020 m. balandžio 17 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Pranešimas) jis buvo informuotas, kad yra duomenų, jog galbūt padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad 2020 m. kovo 31 d. apie 13.40 val. nuteistasis D. G., būrys Nr. 3, po drausmės komisijos posėdžio, protestuodamas prieš komisijos priimtą sprendimą tarpininkauti ir siūlyti Marijampolės PN direktoriui skirti jam nuobaudą - perkėlimą į drausmės grupę, iš 3-4 būrių lokalinio sektoriaus, langų grotomis užlipo ant nuteistųjų bendrabučio stogo. Pranešime buvo nurodyta, kad organizuodamas ir kontroliuodamas pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą ir būdamas atsakingu už nuteistųjų priežiūros organizavimą, jis neužtikrino jų nuolatinės kontrolės, kad minėtas incidentas būtų užkardytas laiku, ar organizuota nuteistųjų priežiūra taip, kad nuteistieji, kuriuos svarstė drausmės komisija ir priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę, nebūtų paleidžiami į buvusius būrius be pareigūnų priežiūros. Apie tai, kad jis netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų, darbą dar ir todėl, kad neužtikrino, jog nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų ir nesinaudotų jiems neleistinais daiktais Pranešime nebuvo net užsiminta. Atitinkamai dėl tokio turinio įtarimų/kaltinimų jis tarnybinio patikrinimo metu nėra pateikęs jokių paaiškinimų. Tačiau Išvadoje nurodoma, kad tarnybinė atsakomybė turi būti taikoma ir dėl to, kad minėtam nuteistajam užlipus ant nuteistųjų bendrabučio stogo kieme buvę nuteistieji naudojosi neleidžiamais turėti daiktais (mobiliojo ryšio telefonu) ir filmavo tą incidentą. Taip neteisėta veika, kuri buvo nurodoma reiškiant įtarimus tarnybinio patikrinimo pradžioje, baigiant pastarąjį buvo išplėsta, o tarnybinė nuobauda yra pritaikyta ir dėl kitų veiksmų, apie kurių neteisėtumo vertinimą bei kvalifikavimą jis sužinojo tik po skundžiamo įsakymo priėmimo. Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau - Tvarkos aprašas) 21 punkto 2 pastraipa, privalėjo būti surašytas papildomas pranešimas apie tai, kokius dar galimai neteisėtus veiksmus jis atliko, jis turėjo būti pasirašytinai supažindintas su papildomu pranešimu, jam turėjo būti sudaryta galimybė paaiškinti papildomas galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. To nebuvo padaryta, todėl jam buvo apribota teisė į gynybą ir padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui. Posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad kaltinimas pareiškėjui, jog jis neužtikrino, kad nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonu filmuojant Pirmame epizode aprašytą įvykį iš viso nėra pagrįstas įrodymais, ne grindžiamas tik tuo, kad Pirmame epizode mobiliuoju telefonu naudojosi nuteistasis L. P., ką neva patvirtina Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės I. B. 2020-04-01 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su 2020-03-31 įvykių filmavimu. Jame nurodyta, kad 2020-03-31 buvo pastebėtos nuteistojo L. P. internetiniame tinklapyje „Facebook“ įkeltos nuotraukos, darytos atliekant bausmę, tačiau paskutinis prisijungimas prie L. P. paskyros buvo 2020-03-28. Todėl neaišku kuo šios aplinkybės susijusios su pareiškėjui inkriminuotu kaltinimu dėl nuteistųjų naudojimosi mobilaus ryšio telefonu 2020-03-31. Dėl Išvadoje pareiškėjui inkriminuoto įvykio su nuteistuoju D. G. neužkardymo pareiškėjas skunde nurodo, kad yra kaltinamas neveikimu, tačiau Išvadoje nėra detalizuojama, kaip konkrečiai jis neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, kaip konkrečiai pasireiškė netinkamas pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbo organizavimas ir kontrolė, nenurodyta, kad tų konkrečių veiksmų jis neatliko. Neveikimu laikomas tik toks neteisėtas elgesys, kai atitinkamas pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Tačiau šiuo atveju nėra jokios specialios tvarkos, kurioje būtų reglamentuota, jog nuteistajam, po drausmės komisijos sprendimo perkelti jį iš paprastosios grupės į drausmės grupę, privalo būti sustiprinama priežiūra. Tam, kad realiai galėtų būti įvykdytas nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą privalo būti atliktos tam tikros procedūros, o nuteistasis yra grąžinamas į jo ankstesnį būrį, kur jis turi susirinkti daiktus, ir tame būryje būna kol yra gaunamas paskirstymo į būrius ir kameras protokolas su nurodyta jam paskirta kamera. Gavus šią informaciją, nuteistasis yra pervedamas į naują gyvenamą vietą. Tuo metu nuteistojo priežiūra yra organizuojama įprastu paprastosios grupės priežiūros režimui. Esant tam tikroms sąlygoms, drausmės komisijai matant, jog papildoma priežiūra būtų reikalinga, gali būti duodamas žodinis nurodymas dėl būtinybės imtis papildomų priežiūros veiksmų konkretaus nuteistojo atžvilgiu. Tačiau 2020-03-31 iš drausmės komisijos jam nebuvo duoti jokie žodiniai nurodymai, kad nuteistasis D. G. su palyda turėtų būti nedelsiant nulydėtas į 3-ią būrį susirinkti daiktų ir iš karto būtų nuvestas į drausmės grupę. Taip pat iš drausmės komisijos nebuvo jokių žodinių nurodymų dėl kitokių sugriežtintų ar papildomų priežiūros priemonių taikymo D. G. atžvilgiu. Todėl šis nuteistasis iš karto po drausmės komisijos posėdžio buvo grąžintas į 3-ą būrį, kur turėjo būti, kol bus gauta reikalinga informacija apie jam paskirtą kamerą drausmės grupėje. Nuteistasis D. G. ant stogo užlipo 13.40 val. iš 3-4 būrio lokalinio sektoriaus, kuriame nuo 13.00 val. iki 17.00 val. vaikščiojo būtent 3-as būrys. Nesant atskirų nurodymų dėl sugriežtintos priežiūros, nebuvo teisinio pagrindo neleisti šiam nuteistajam vaikščioti ir būti kartu su kitais būrio nuteistaisiais. Nuteistasis D. G. ant stogo išlipo 13.40 val., o paskirstymo į būrius ir kameras protokolą vyriausiasis specialistas R. S. pareiškėjui atnešė tik apie 15.00-16.00 val., todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo drausti tą dieną nuteistajam D. G. po drausmės komisijos posėdžio, vis dar būnant 3-me būryje, kartu su būriu eiti vaikščioti. Skunde pareiškėjas teigia, kad pavaldžių pareigūnų darbas ir nuteistųjų priežiūra 2020-03-31 buvo organizuojama tinkamai. Priežiūros poste Nr. 3 tarnybą vykdė 2 jaunesnieji specialistai, darbas vyko įprastine tvarka, kiekvienas pareigūnas atliko jam priskirtas funkcijas, nuteistųjų priežiūra buvo organizuojama įprastu būdu, pagal paros žiniaraštyje nustatytą grafiką buvo atliekami gyvenamosios zonos apėjimai ir patikrinimai. Nesant jokių žodinių nurodymų dėl papildomų priežiūros priemonių taikymo, nuteistojo D. G. priežiūrai papildoma palyda bei stebėjimas nebuvo skirtas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad ištisinis, betarpiškas nuteistųjų stebėjimas pasivaikščiojimo metu nėra numatytas jokiame teisės akte, o patikrinimai („apėjimai“) vykdomi pagal paros žiniaraštyje numatytą grafiką. Skunde pareiškėjas nurodo, kad numatyti ir užkardyti nuteistojo D. G. lokalizacijos pažeidimą tokiomis aplinkybėmis jis neturėjo galimybės. Tam, kad būtų konstatuotas tarnybinis nusižengimas padarytas neveikimu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktai ir jų nuostatos, iš kurių būtų aišku, kokios pareigos jis nesilaikė. Šiuo atveju tarnybinis nusižengimas grindžiamas išimtinai bendro pobūdžio Išvadoje nurodomų teisės aktų nuostatomis, kuriose aiškiai ir vienareikšmiškai nėra sureglamentuotas elgesio modelis, kurio jis tariamai nesilaikė. Vien tik bendrų taisyklių pažeidimo konstatavimas nesudaro pagrindo konstatuoti neveikimu padaryto tarnybinio nusižengimo fakto. Jo elgesyje apskritai nėra nustatyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėties pusė - neteisėta veika. Nenustačius objektyviosios tarnybinio nusižengimo sudėties pusės, nėra tinkamai nustatytas ir subjektyvusis tarnybinio nusižengimo sudėties požymis - kaltė. Išvadoje pastaroji niekaip neįrodinėjama ir nedetalizuojama, nenurodoma kaip konkrečiai pasireiškė konstatuotas aplaidumas toje situacijoje, t. y. koks buvo jo psichinis santykis su konkrečia neteisėta veika ir kilusiais padariniais, t. y. nėra nustatytas ir atskleistas jo kaltės turinys. Akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir Išvada surašyta formaliai, o tarnybinė atsakomybė taikoma nesant tam būtino teisinio pagrindo - nenustačius būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas yra nubaustas už elgesį, kuris jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžtas, remiantis tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės normų pažeidimą. Pareiškėjas kaltinamas neveikimu, bet jis neturėjo nei pagrindo kitaip veikti, nei objektyvios galimybės izoliuoti vieną konkretų nuteistąjį, išskiriant jį iš kitų.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad 2020 m. birželio l d. Marijampolės pataisos namai gavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-92 sudarytos komisijos (toliau - Komisija) tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Marijampolės pataisos namuose (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo). Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus informaciją, kad Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje nuteistasis D. G. (toliau - nuteistasis), 2020 m. kovo 31 d. apie 13:40 val., po drausmės komisijos posėdžio, buvo išleistas į nuteistųjų 3-4 lokalinį sektorių (pasivaikščiojimo kiemą). Nuteistasis būdamas minėtame kieme, pasinaudojo grotomis, įrengtomis ant pastato langų, kaip kopėčiomis, ir jomis užlimo ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo. Vaikščiodamas ant pastato stogo nuteistasis šūkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, žalojosi, t. y. pjaustėsi sau dilbių odą, o kiti tuo metu buvę kieme nuteistieji, pataisos pareigūnų netrukdomi filmavo nuteistojo poelgius ant stogo, t. y. nuteistieji buvę kieme naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonu (draudžiamas nuteistiesiems turėti daiktas) filmavo įvykį. M. N. pareigybės aprašyme nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų izoliavimą bei priežiūrą, vadovauti priežiūros budinčiajai pamainai. Taip pat pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas turi vykdyti apsaugos ir priežiūros postų planuose bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų, turi organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą. Vykdant tarnybą, 2020 m. kovo 31 d. D. G. apie 13:40 val. po drausmės komisijos posėdžio buvo išleistas į 3-4 nuteistųjų būrio lokalinį sektorių (pasivaikščiojimo kiemą), pasinaudojo grotomis, įrengtomis ant pastato langų (kaip kopėčiomis) ir jomis užlipo ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo, vaikščiodamas stogo ir šūkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, žalojosi (pjaustydamas sau dilbių odą), o kiti tuo metu buvę kieme nuteistieji, pataisos pareigūnų netrukdomi filmavo D. G. poelgius ant stogo, t. y. nuteistieji buvę kieme galimai surengė tiesioginę transliaciją socialiniuose tinkluose, naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonu (draudžiamas nuteistiesiems turėti daiktas). Todėl organizuodamas ir kontroliuodamas jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą ir būdamas atsakingu už nuteistųjų priežiūros organizavimą, Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS specialistas M. N. neužtikrino jų nuolatinės kontrolės, kad minėtas incidentas būtų užkardytas laiku, ar organizuota nuteistųjų priežiūra taip, kad nuteistieji, kuriuos svarstė drausmės komisija ir priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę, nebūtų paleidžiami j buvusius būrius be pareigūnų priežiūros. Apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes buvo pripažinta, kad Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS specialistas M. N., netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgus į tarnybinio tyrimo rezultatus, buvo pripažinta, kad M. N. padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas prašo pareiškėjo skundą visa apimtimi atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 52-54).
Į teismo posėdį atsakovas neatvyko ir papildomų argumentų dėl ginčo nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad atlikto išsamaus tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įvykusio incidento metu, vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. patvirtintu Priežiūros paros žiniaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 25 d. Apsaugos postų žiniaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės PN nuo 2020 m. kovo 31 d. 08:00 val. iki 2020 m. balandžio 1 d. 08:00 val. Tarnybą atliko budinčioji pamaina Nr. 2. Pagal minėtus dokumentus nustatyta, kad su nurodytomis aplinkybėmis susiję pataisos pareigūnai, kurių veiksmai vertinami tarnybinio patikrinimo metu, tame tarpe, 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas M. N., kurio pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punkte nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų izoliavimą bei priežiūrą, vadovauti priežiūros budinčiajai pamainai. Taip pat M. N. pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas turi vykdyti įstaigos apsaugos ir priežiūros postų planuose bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų. Pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas turi organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą. Apibendrinus atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes nustatyta, kad Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas M. N., netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes vykdydamas Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigas ir būdamas atsakingas už jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę, dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, ko pasekoje įvyko nurodytas incidentas, taip pat netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų, kurie turėjo vykdyti tiesioginę nuteistųjų priežiūrą, darbą, neužtikrino, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų ir nesinaudotų jiems neleistinais daiktais (mobilaus ryšio telefonu filmuojant įvykį). Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad mobiliuoju telefonu naudojosi nuteistasis L. P., tai patvirtina Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės I. B. 2020-04-01 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. N., einantis Marijampolės PN 2-ojo SVS specialisto pareigas, pažeidė (netinkamai vykdė): 1) Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatytą funkciją – vykdyti įstaigos priežiūros postų plane bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų, bei 5.2. punkte nustatytą funkciją – organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą; 2) Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kuris numato, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas bei Statuto 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas – pareigūnai sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas; 3) Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose pataisos pareigūnui nustatytas pareigas (pataisos pareigūnai privalo): gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms (4 punktas); atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (7 punktas); 4) Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 punktą – sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas. Atsižvelgusi į atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, komisija pripažino, kad Marijampolės pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas M. N. padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė Marijampolės pataisos namų direktoriui už padarytą tarnybinį nusižengimą M. N. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Remdamasis atlikto tarnybinio patikrinimo Išvada, Marijampolės PN direktorius 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistui M. N.“ Pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės Pareiškėjo tarnybinei atsakomybei taikyti, nebuvo padaryta jokių esminių tarnybinio pažeidimo tyrimo pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistui M. N.“ (t. 1, b. l. 110-115).
Į teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo neatvyko ir papildomų argumentų dėl ginčo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Marijampolės pataisos namuose (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) (toliau - Išvada) (t. 1, b. l. 10-36), kurioje konstatuota, kad Marijampolės PN 2-ojo SVS specialistas M. N., netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes: vykdydamas Marijampolės PN 2-ojo SVS specialisto pareigas ir būdamas atsakingas už jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę, dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, ko sekoje įvyko Pirmame epizode aprašytas incidentas, kai nuteistasis D. G. 2020 m. kovo 31 d. apie 13:40 val. po drausmės komisijos posėdžio buvo išleistas į nuteistųjų 3-4 būrių lokalinį sektorių (pasivaikščiojimo kiemą) ir pasinaudodamas ant pastato langų įrengtomis grotomis užlipo ant gyvenamojo bendrabučio stogo, šūkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, pjaustydamas sau dilbių odą žalojosi, o kiti nuteistieji, pataisos pareigūnų netrukdomi, filmavo jį, naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonu, ir galimai surengė tiesioginę transliaciją socialiniuose tinkluose; taip pat netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų, kurie turėjo vykdyti tiesioginę nuteistųjų priežiūrą, darbą, neužtikrino, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų ir nesinaudotų jiems neleistinais daiktais (mobilaus ryšio telefonu filmuojant Pirmame epizode aprašytą įvykį), atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad Pirmame epizode mobiliuoju telefonu naudojosi nuteistasis L. P., tai patvirtina Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės I. B. 2020-04-01 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). Išvadoje pripažintina, kad M. N. pažeidė (netinkamai vykdė): Marijampolės PN 2-ojo SVS specialisto pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatytą funkciją - vykdyti įstaigos priežiūros postų plane bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų, bei 5.2 punkte nustatytą funkciją - organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą; Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kuris numato, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas bei Statuto 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas - pareigūnai sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas; Veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose pataisos pareigūnui nustatytas pareigas - pataisos pareigūnai privalo: gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms (4 punktas); atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (7 punktas); Etikos kodekso 6.1 punktą - sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas (t. 1, b. l. 17).
Remiantis Išvada, 2020 m. birželio 23 d. buvo priimtas Marijampolės PN direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui M. N., kuriuo pareiškėjui dėl netinkamo Išvadoje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų funkcijų ir pareigų vykdymo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 1, b. l. 9).
Dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų
Vienu iš pagrindų panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą pareiškėjas nurodo tai, kad dalis aplinkybių, kurios buvo pripažintos tarnybiniu nusižengimu, jam nebuvo nurodytos pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, todėl jam nebuvo žinoma, kad kaltinimai grindžiami tomis aplinkybėmis ir jis dėl jų niekada nėra davęs jokių paaiškinimų. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam pritaikyta ir dėl kitų veiksmų, apie kurių neteisėtumo vertinimą jis sužinojo tik po skundžiamo įsakymo priėmimo, todėl jo teisė į gynybą buvo apribota ir tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui.
Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo dėl šio pareiškėjo argumento savo atsiliepimuose nepateikė jokių argumentų ir neginčijo šio pareiškėjo argumento jokiais konkrečiais savo argumentais, išskyrus deklaratyvų trečiojo suinteresuoto asmens teiginį atsiliepime, kad nebuvo padaryta jokių esminių tarnybinio patikrinimo tyrimo pažeidimų. Pažymėtina, kad 2020-09-07 teismo nutartimi atsakovui buvo nurodyta pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo būtent toje dalyje, kuri susijusi su pareiškėjui inkriminuotu neužtikrinimu, kad nuteistieji nesinaudotų mobiliojo ryšio telefonu filmuojant pirmąjį epizodą, tačiau atsakovas, net ir papildomai paragintas, nepateikė jokių atsikirtimų į pareiškėjo argumentus dėl šio procedūrinio pažeidimo.
Išnagrinėjęs visą pareiškėjo pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą ir įvertinęs teisinį tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo reglamentavimą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas buvo padarytas ir jis yra esminis.
Statutinių pareigūnų tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau - Statutas). Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142. Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad pagrindinis tarnybinio patikrinimo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos aprašo 21 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Tvarkos aprašo 21 punkto antroje pastraipoje numatyta, kad tais atvejais, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą ir tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Tikrinamo pareigūno teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus įtvirtina ir Tvarkos aprašo 20.1 punkte.
Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas tam, kad tikrinamam pareigūnui būtų išaiškintas įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinys ir suteikta galimybė dėl jų visų pateikti savo paaiškinimus. Nurodyti Tvarkos aprašo reikalavimai yra imperatyvūs ir tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui besąlygiškai privalomi. Jie skirti tam, kad, viena vertus, užtikrinti tikrinamo pareigūno teisę pasinaudoti galimybe apsiginti nuo įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą, kita vertus, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirti faktinių aplinkybių visumą ir remiantis jos įvertinimu priimti pagrįstą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau seniai yra pripažinta tinkamo tikrinamo asmens informavimo apie tyrimo apimtį svarba ir jo teisės žinoti kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas apsauga. Pranešime apie padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės, o jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas, t. y. turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir tarnybinė išvada turi būti surašoma bei tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2- 473/2007; 2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje A143-1643/2012; 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2373/2012). Kaip pažymi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokiomis tikrinamam pareigūnui suteikiamomis garantijomis siekiama užtikrinti, kad jis aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taip pat pažymima, kad šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs ir nurodytų procedūrų pažeidimo pasekmes bei konstatavęs, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, jog nėra įrodymų apie tai, kad tarnybine nuobauda nubaustam asmeniu būtų išaiškintas įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinys ir suteikta galimybė dėl jų pateikti savo paaiškinimus, tokie procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, nes užkerta kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui ir pagrįsto sprendimo priėmimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736-04; 2007 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-816/2007, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie esminiai pažeidimai, kai tiriamas pareigūnas nežino apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012; 2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje A143-1643/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 17 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl galimo tarnybinio nusižengimo (toliau - Pranešimas) pareiškėjas M. N. buvo informuotas, kad yra duomenų, jog galbūt padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad 2020 m. kovo 31 d. apie 13.40 val. nuteistasis D. G., būrys Nr. 3, po drausmės komisijos posėdžio, protestuodamas prieš komisijos priimtą sprendimą tarpininkauti ir siūlyti Marijampolės pataisos namų direktoriui skirti jam nuobaudą - perkėlimą į drausmės grupę, iš 3-4 būrių lokalinio sektoriaus, langų grotomis užlipo ant nuteistųjų bendrabučio stogo, t. y. M. N., organizuodamas ir kontroliuodamas pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą ir būdamas atsakingu už nuteistųjų priežiūros organizavimą, neužtikrino jų nuolatinės kontrolės, kad minėtas incidentas būtų užkardytas laiku, ar organizuota nuteistųjų priežiūra taip, kad nuteistieji, kuriuos svarstė drausmės komisija ir priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę, nebūtų paleidžiami į buvusius būrius be pareigūnų priežiūros (t. 1, b. l. 118). Tačiau Išvadoje, kurios pagrindu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nurodoma, kad tarnybinė atsakomybė turi būti taikoma ne tik dėl to, kad jis neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, dėl ko įvyko Pirmame epizode aprašytas incidentas su nuteistuoju D. G., bet dar ir dėl to, kad netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų, kurie turėjo vykdyti tiesioginę nuteistųjų priežiūrą, darbą, neužtikrino, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų ir nesinaudotų jiems neleistinais daiktais (mobilaus ryšio telefonu filmuojant Pirmame epizode aprašytą įvykį (t. 1, b. l. 17). Tai reiškia, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaranti veika, kuri tarnybinio patikrinimo pradžioje buvo nurodoma pareiškėjui įteiktame Pranešime, baigiant pastarąjį, buvo išplėsta, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir dėl kitų veiksmų, apie kurių neteisėtumo vertinimą bei kvalifikavimą jis sužinojo tik po skundžiamo įsakymo priėmimo. Iš pareiškėjo 2020-04-24 paaiškinimo matyti, kad jis pateikė paaiškinimus dėl Pranešime nurodyto galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, susijusio su nuteistojo D. G. veiksmais, tačiau jokių paaiškinimų apie tai kodėl neužtikrino, kad nuteistieji nesinaudotų jiems neleistinais daiktais (mobilaus ryšio telefonu) filmuojant įvykį su nuteistuoju D. G. nepateikė (t. 1, b. l. 166-170), nes nežinojo, kad dėl to reikia pasiaiškinti.
Nurodyti tarnybinio patikrinimo metu surašyti dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad už tai, jog neužtikrino, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų ir nesinaudotų mobilaus ryšio telefonu filmuojant įvykį su nuteistuoju D. G., pareiškėjas skundžiamu įsakymu buvo nubaustas jo neįspėjus apie tai, kad šie jo veiksmai yra tiriami ir bus vertinami tarnybinio patikrinimo metu, nesudarius jam galimybės pateikti dėl jų savo paaiškinimus bei realizuoti savo teisę gintis. Toks procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, nes užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Kaip minėta, Tvarkos aprašo 21 punkte įtvirtintas papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo surašymas ir įteikimas tikrinamam pareigūnui yra imperatyvus reikalavimas norint paskirti tarnybinę nuobaudą už visus tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojamus tikrinamo pareigūno veiksmus, kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, todėl šį imperatyvą privalo žinoti ir užtikrinti jo laikymąsi tarnybinio patikrinimo išvadą tvirtinantis asmuo. Tam jis turi teisę ir galimybę ištaisyti šio imperatyvaus reikalavimo pažeidimą dar prie užbaigiant tarnybinį patikrinimą, nes Tvarkos aprašo 25 punktas numato, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš sprendimų, tarp kurių yra ir sprendimas grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (Tvarkos aprašo 25.2. punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju Išvadą patvirtinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius privalėjo ir galėjo matyti aptariamą procedūrinį pažeidimą, kuris akivaizdžiai matėsi iš tarnybinio patikrinimo metu surašytų dokumentų, ir turėjo teisę, o šiuo atveju ir pareigą, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 25.2. punktu, grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, kad šis procedūrinis pažeidimas būtų ištaisytas ir pareiškėjui, vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punkto antra pastraipa, būtų įteiktas papildomas Pranešimas bei suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kodėl jis neužtikrino, kad nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonu filmuojant įvykį su nuteistuoju D. G.. Tačiau Išvada buvo patvirtinta to nepadarius ir neišklausius pareiškėjo dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl skundžiamą įsakymą paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą Marijampolės pataisos namų direktorius priėmė pažeisdamas pareiškėjo teisę į gynybą ir imperatyvų reikalavimą išsamiai ir nešališkai ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad tyrimas turi būti atliktas ir išvada surašyta bei pateikta tik tokia apimtimi ir už tuos veiksmus, kurie nurodyti pranešime, o tarnybinė nuobauda gali būti paskirta tik už tuos veiksmus, apie kuriuos buvo nurodyta pranešime ir Išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje A520–2373/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamą įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo už tai, kad pareiškėjas neužtikrino, jog nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonu filmuojant įvykį su nuteistuoju D. G., neteisėta ir ją panaikinti dėl esminio procedūrinio pažeidimo, kuris užkirto kelią objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą šioje dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl tarnybinio nusižengimo įrodymų pakankamumo
Išnagrinėjęs visą tarnybinio patikrinimo medžiagą teismas pripažįsta, kad pareiškėjo atstovė pagrįstai nurodė ir tai, kad kaltinimas pareiškėjui neužtikrinus, kad nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonu filmuojant įvykį su nuteistuoju D. G. taip pat nėra pagrįstas tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinio patikrinimo išvadoje šis kaltinimas grindžiamas tik tuo, jog šią aplinkybę neva patvirtina Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės I. B. 2020-04-01 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). Kaip matyti iš jo turinio, šiame tarnybiniame pranešime specialistė I. B. nurodo, kad 2020-03-31 stebint internetinę erdvę buvo pastebėtos nuteistojo L. P. įkeltos nuotraukos, darytos atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau kartu nurodo, kad paskutinis prisijungimas prie L. P. „Facebook“ paskyros ir nuotraukų įkėlimas užfiksuotas 2020-03-28, 16.28 val. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuteistasis L. P. pripažino savo pažeidimą ir pateikė mobilaus ryšio telefoną. Tačiau vertinant šio tarnybinio pranešimo įrodomąją reikšmę Išvadoje nurodomam filmavimui, kuris įvyko 2020-03-31, pagrįsti, pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių ir jokių nuteistojo L. P. padaryto pažeidimo sąsajų su 2020-03-31 įvykių filmavimu, už ką pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda. Šis tarnybinis pranešimas su 2020-03-31 įvykiu susijęs tik tiek, kad būtent 2020-03-31 specialistė I. B. peržiūrėjo internetinę erdvę ir ten aptiko nuteistojo L. P. įkeltas nuotraukas, padarytas atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tačiau šios nuotraukos į nuteistojo L. P. Facebook“ paskyrą buvo įkeltos dar 2020-03-28, 16.28 val., t. y. trys dienos iki 2020-03-31 įvykio su nuteistuoju D. G.. Todėl visiškai neaišku, kaip ir kodėl šis tarnybinis pranešimas patvirtina Išvadoje padarytą komisijos išvadą, kad tai neva patvirtina, jog Pirmame epizode mobiliuoju telefonu naudojosi nuteistasis L. P.. Priešingai, tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis nuteistojo L. P. 2020-03-31 paaiškinimas (t. 2, b. l. 30) ir 2020-04-01 teikimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33) patvirtina, kad nuteistasis L. P. savo paaiškinime nenurodė, kad būtų filmavęs 2020-03-31 įvykį su nuteistuoju D. G., be to, L. P. buvo nubaustas ne už 2020-03-31 įvykio filmavimą, o už tai, kad apskritai turėjo mobilų telefoną, kurį paskutinį kartą panaudojo 2020-03-28. Jokiais kitais įrodymais aplinkybė, kad nuteistasis L. P. filmavo 2020-03-31 įvykį nėra grindžiama.
Aptariamą komisijos išvadą dėl specialistės I. B. 2020-04-01 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomosios reikšmės pareiškėjo kaltei pagrįsti paneigia ir 2020-03-31 nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuota, kad 2020-03-31 pas nuteistąjį L. P. draudžiamų daiktų nerasta (t. 2, b. l. 28). Šis protokolas patvirtina, kad 2020-03-31 pareigūnai pas nuteistąjį L. P. nerado mobilaus ryšio telefono, kas leistų daryti bent jau prielaidą, kad tą dieną jis galėjo filmuoti įvykį su nuteistuoju D. G.. Iš 2020-04-01 teikimo dėl nuteistojo nubaudimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis L. P. mobilų telefoną 2020-03-31 atidavė pats, tačiau tai įvyko tik po 22.20 val., nes tik tokiu metu specialistė I. B. „Facebok“ tinklapyje aptiko 2020-03-28 L. P. įkeltas nuotraukas ir tik po to išsikvietė L. P. (t. 2, b. l. 33). Jokių įrodymų, kad nuteistasis L. P. telefonu naudojosi 2020-03-31, iki jo atidavimo pareigūnei, nėra.
Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 punktas). Sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui M. N. buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė veiką, už kurią nubaustas, t. y., ar yra įrodymų, kad jis neužtikrino, jog nuteistieji nefilmuotų 2020-03-31 įvykio su nuteistuoju D. G.. Tačiau šioje byloje esančių aptartų duomenų visuma leidžia daryti tik tokią išvadą, kad nuteistasis L. P. turėjo draudžiamą nuteistiesiems turėti mobilaus ryšio telefoną, kuriuo paskutinį kartą neabejotinai naudojosi 2020-03-28, tačiau niekaip nepatvirtina, kad jis šiuo telefonu naudojosi ir 2020-03-31, filmuodamas kaip nuteistasis D. G. užlipo ir vaikščiojo ant bendrabučio stogo. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas M. N. ginčijamu įsakymu nepagrįstai nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonu filmuojant 2020-03-31 įvykį su nuteistuoju D. G., ne tik dėl anksčiau aptarto padaryto esminio procedūrinio pažeidimo, bet ir nesant jokių kaltės įrodymų dėl nuteistojo L. P. vykdyto filmavimo 2020-03-31, kuo pareiškėjas kaltinamas tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, todėl byloje nesant įrodymų, kad 2020-03-31 įvykis su nuteistuoju D. G. buvo filmuojamas ir pareiškėjas neužkirto tam kelio, ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už šiuos veiksmus laikytinas neteisėtu iš esmės ir prieštaraujančiu Tvarkos aprašo reikalavimams, nes priimtas nesurinkus tokio tarnybinio nusižengimo įrodymų. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti šią dalį ginčijamo įsakymo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veiksmuose
Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės (statutinio) tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-555-756/2020).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552 -578/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Remiantis nurodytais įstatymo reikalavimais, kurie keliami individualiam administraciniam aktui, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turi būti pagrįstas teisės aktų normomis, kurių pažeidimas gali būti vertinamas kaip neteisėta pareigūno veika ir kvalifikuojamas kaip tarnybinis nusižengimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą, tačiau vien tik bendro pobūdžio teisės normų, kurios apibūdina pareigūno elgesio taisykles, tačiau nedetalizuoja tam tikrų konkrečių veiksmų ir nenurodo, kokius konkrečius reikalavimus ir nurodymus privalo vykdyti pareigūnas, nurodymas nėra pakankamas tam, kad paskirti tarnybinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje A552-578/2013).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).
Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Todėl nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, eA-125-438/2018). Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Be to, visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011). Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje A552-578/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. N. kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybiniu pareiškėjo nusižengimu laikoma tai, kad jis netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), nes dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose ir dėl to nuteistasis D. G. 2020-03-31 po drausmės komisijos posėdžio išleistas į nuteistųjų 3-4 būrių lokalinį sektorių (pasivaikščiojimo kiemą) užlipo ant gyvenamojo bendrabučio stogo (t. 1, b. l. 17). Išvados dalyje „M. N. veiksmų įvertinimas“ nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė M. N. neveikimas šioje situacijoje ir kokius veiksmus jis privalėjo atlikti, kad nurodytos pasekmės nekiltų. Tai detalizuota Išvados dalyje „M. N. įteikto pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą esmė“, kurioje nurodyta, kad jo neteisėtas neveikimas pasireiškė tuo, kad jis „neužtikrino nuteistųjų nuolatinės kontrolės, kad minėtas incidentas būtų užkardytas laiku, ar organizuota nuteistųjų priežiūra taip, kad nuteistieji, kuriuos svarstė drausmės komisija ir priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę, nebūtų paleidžiami į buvusius būrius be pareigūnų priežiūros“ (t. 1, b. l. 16). Toks kaltinimas pareiškėjui buvo suformuluotas ir 2020 m. balandžio 17 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl galimo tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 118).
Kaip matyti iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų turinio, atsakovas iš esmės reikalauja, kad pareiškėjas jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą būtų organizavęs arba taip, jog minėtas incidentas būtų užkardytas laiku, tačiau tokiam reikalavimui pagrįsti nenurodo, kaip konkrečiai pareiškėjas turėjo tą padaryti, arba nurodo, kad pareiškėjas turėjo užtikrinti, jog nuteistieji, kuriuos svarstė drausmės komisija ir priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę, būtų paleidžiami į buvusius būrius tik su pareigūnų priežiūra. Teismas pažymi, kad pirmasis atsakovo keliamas reikalavimas pareiškėjo darbui yra visiškai abstraktus, nes atsakovas nepateikia jokio argumentuoto ir teisės aktais pagrįsto vertinimo, kaip konkrečiai, kaip kitaip, nei buvo padaryta, pareiškėjas turėjo organizuoti pavaldžių pareigūnų darbą, kad vertinamas incidentas būtų užkardytas laiku. Antrasis reikalavimas - užtikrinti, jog nuteistieji po drausmės komisijos posėdžio nebūtų paleidžiami į buvusius būrius be pareigūnų priežiūros - laikytinas konkrečiu pareiškėjo elgesio modeliu, už kurio nesilaikymą buvo skirta tarnybinė nuobauda, tačiau toks elgesio modelis nėra aiškiai ir imperatyviai apibrėžtas nei viename teisės akte, kurio pažeidimu grindžiamas tarnybinės nuobaudos skyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, tiesiogiai, aiškiai ir imperatyviai nenumato pareigos pareiškėjui veikti nurodytu būdu, todėl nustatant, ar pareiškėjas inkriminuotu neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą) negalima konstatuoti, kad jo pasirinktas elgesio modelis šioje situacijoje objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tokiu būdu, kurio reikalauja atsakovas.
Išvadoje nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl to, kad M. N. netinkamai vykdė Marijampolės PN 2-ojo SVS specialisto pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatytą funkciją - vykdyti įstaigos priežiūros postų plane bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų, bei 5.2 punkte nustatytą funkciją - organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą, taip pat Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kuris numato, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Tačiau tai yra bendro pobūdžio normos, kurios nekonkretizuoja atskirų pareiškėjo veiksmų ir nenurodo, kokius konkrečiai reikalavimus ir nurodymus privalo vykdyti pareiškėjas, organizuodamas nuteistųjų, kuriems Drausmės komisija priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui perkelti į drausmės grupę, priežiūrą. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra blanketinė norma, nenustatanti jokių konkrečių pareigų, o įtvirtinanti tik principą - vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Šias pareigas detalizuoja pareiškėjo pareigybės aprašymas ir jo tarnybą apibrėžiantys vidaus teisės aktai, tačiau net ir atsakovo nurodomuose pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktuose nenumatyta, kaip konkrečiai turėjo elgtis M. N., organizuodamas nuteistojo D. G. priežiūrą po drausmės komisijos sprendimo. Pareigybės aprašymo 5.1 punktas nustato tik funkciją - vykdyti įstaigos priežiūros postų plane bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir pareigą laikytis nustatytų draudimų (t. 2, b. l. 89), tačiau konkrečių pareigų, kaip šią funkciją vykdyti, tiesiogiai nenustato. Pareigybės aprašymo 5.2 punkte numatyta dar abstraktesnė pareiga - organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų darbą, tačiau jokio konkretaus elgesio modelio ir konkrečių pareigų, kaip organizuoti šį darbą tokioje situacijoje, kokioje kilo incidentas su nuteistuoju D. G., neapibrėžia (t. 2, b. l. 89).
Pareigūnų, tarp jų ir pareiškėjo M. N., pareigas ir elgesio modelį nagrinėjamo įvykio dieną apibrėžė Marijampolės PN direktoriaus įsakymais 2020-03-25 patvirtinti 2-ojo SVS Priežiūros paros žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Priežiūros paros žiniaraštis) (t. 2, b. l. 6-9) ir Apsaugos postų žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apsaugos postų žiniaraštis) (t. 2, b. l. 45-46), kurie reglamentavo pareigūnų darbą 2020-03-31. Iš Priežiūros paros žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas M. N. 2020-03-31 buvo atsakingas už nuteistųjų priežiūros organizavimą, o pačią priežiūrą gyvenamojoje zonoje, 3-iame sektoriuje, kurio pasivaikščiojimo kieme nuteistasis D. G. užlipo ant pastato stogo, vykdė pareigūnai T. N. ir V. L. (trečiasis nurodytas pareigūnas T. Š., neatvykus į tarnybą pareigūnui, turėjusiam dirbti apsaugos poste Nr. 4, buvo paskirtas į šį postą) (t. 2, b. l. 6-7, 45, 67). Priežiūros paros žiniaraštis ir Marijampolės PN 2-ojo SVS viršininko R. Č. (t. 2, b. l. 51-54) bei vyriausiojo specialisto G. P. paaiškinimai (t. 2, b. l. 65-67) patvirtina, kad nuteistųjų priežiūrą mobiliajame priežiūros poste gyvenamojoje zonoje vykdė du jaunesnieji pareigūnai pagal sudarytą grafiką. Priežiūros paros žiniaraštyje numatytas 3-io sektoriaus gyvenamosios zonos patikrinimo grafikas ir įrašai apie patikrinimus, kaip vykdomas šis grafikas, patvirtina, kad visi grafike numatyti gyvenamosios zonos patikrinimai tarp 8-9 val., 10-11 val., 12-13 val., 14-15 val. buvo įvykdyti. Tai patvirtina 8.15 val., 10.10 val., 12.30 val., 14.30 val. pareigūno V. L. įrašai apie gyvenamosios zonos patikrinimą pagal grafiką ir 10.30 val. pareigūno T. N. įrašas apie papildomą patikrinimą, kuris atliktas vykdant Priežiūros paros žiniaraštyje nurodytą įpareigojimą atlikti du papildomus gyvenamosios zonos apėjimus. Priežiūros paros žiniaraštyje esantis pareiškėjo M. N. 12.20 val. įrašas patvirtina, kad iki įvykio su nuteistuoju D. G. jis tikrino jaunesniųjų specialistų tarnybą (t. 2, b. l. 7).
Nurodyti tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistųjų priežiūra 3-io sektoriaus gyvenamojoje zonoje iki 13.40 val. kilusio incidento su nuteistuoju D. G. buvo vykdoma giežtai laikantis Priežiūros paros žiniaraštyje sudaryto patikrinimų grafiko, kurio laikymąsi tikrino ir pats pareiškėjas. Tą patvirtino ir jis pats teismo posėdyje. Priežiūros paros žiniaraštyje nėra numatyta nuolatinė, nepertraukiama ir betarpiška nuteistųjų priežiūra ir kontrolė gyvenamojoje zonoje, nes ji įgyvendinama mobiliųjų priežiūros postų pagalba, t. y. vykdant gyvenamosios zonos apėjimus pagal grafiką ir papildomus apėjimus. Priežiūros paros žiniaraštis taip pat nenumato jokios kitokios, išskirtinės, priežiūros (nuolatinio stebėjimo, palydos ir pan.) gyvenamojoje zonoje esantiems nuteistiesiems, kurie buvo svarstyti Drausmės komisijos posėdyje ir juos pasiūlyta perkelti į drausmės grupę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad drausmės Komisija ar įstaigos administracija būtų davusi pareiškėjui atskirtus nurodymus dėl papildomų, t. y. Priežiūros paros žiniaraštyje nenumatytų, Drausmės komisijoje svarstytų nuteistųjų priežiūros priemonių. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo iš pareiškėjo reikalauti, kad su tokiais nuteistaisiais pareiškėjas elgtųsi kitaip nei su likusiais ir jų priežiūrą organizuotų kitaip, nei įprastai. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra atsakingas už tokį nuteistųjų priežiūros organizavimą, koks nurodytas Priežiūros paros žiniaraštyje, bet jis nėra atsakingas už Priežiūros paros žiniaraščio sudarymą. Pareiškėjas tik vykdo vadovybės parengtų ir patvirtintų Priežiūros paros žiniaraštyje numatytų priemonių organizavimą ir kontrolę, tačiau tarp tokių priemonių nebuvo įpareigojimo organizuoti nuteistųjų priežiūra taip, kad nuteistieji, kuriuos svarstė drausmės komisija ir priėmė sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę, nebūtų paleidžiami į buvusius būrius be pareigūnų priežiūros. Nepakankamas, netikslus, neišsamus pareigūnų veiksmų ir pareigų įtvirtinimas ir detalizavimas įstaigos vidaus teisės aktuose negali būti naudojamas kaip pagrindas reikalauti iš pareigūno tokio elgesio, kuris nėra aiškiai apibrėžtas jokiame teisės akte ar atskirame administraciniame vadovybės nurodyme. Teismas pripažįsta, kad Išvadoje nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 5.1 punkto reikalavimą vykdyti įstaigos priežiūros postų plane bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas, nes tokios pareigos tokioje situacijoje veikti būtent tokiu būdu, kaip nurodo atsakovas, nenumato joks teisės aktas, kuriuo skirdamas tarnybinę nuobaudą rėmėsi atsakovas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti Statuto 21 straipsnio 2 ir 6 punktai bei Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau - Veiklos įstatymas) 9 straipsnio 4 ir 7 punktai, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nesusiję su pareiškėjui įteiktame Pranešime nurodytu tarnybiniu nusižengimu, susijusius su nuteistojo D. G. veiksmais. Statuto 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatyta, kad pareigūnai privalo: sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (2 punktas); atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas (6 punktas). Veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose nustatyta, kad pataisos pareigūnai privalo: gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms (4 punktas); atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (7 punktas). Nurodytos normos konkrečias pareigas veikti atitinkamu būdu pareigūnams numato tik nuo to momento kai jie sužino (gauna pranešimą) arba patys tampa liudytojais rengiamo ar daromo teisės pažeidimo, arba yra blanketinės normos, įpareigojančios atlikti kitas pareigas, nustatytas specialiuosiuose įstatymuose. Tačiau pareiškėjas nubaustas ne už tai, kad netinkamai vykdė savo pareigas po to, kai sužinojo apie nuteistojo D. G. padarytą teisės pažeidimą, o už tai, kad šio pažeidimo neužkardė. Todėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertinimui dėl įvykio, susijusio su nuteistuoju D. G., reikšmingi anksčiau aptarti teisės aktai, numatantys jo pareigas, kad būtų išvengta nuteistųjų daromų pažeidimų, o ne šie teisės aktai, kurie reglamentuoja pareigūnų pareigas jau paaiškėjus tokiems pažeidimams. Statuto 21 straipsnio 2 ir 6 punktai bei Veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktai būtų aktualūs pareiškėjo veikos vertinimui dėl anksčiau aptarto jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, susijusio su nagrinėjamo incidento filmavimu, tačiau ankstesnėse teismo sprendimo dalyse jau buvo konstatuota, kad nuobauda dėl šio tarnybinio nusižengimo paskirta tiek pažeidus procedūrą iš esmės, tiek nesant įrodymų, kad 2020-03-31 incidentas buvo filmuotas, todėl detalesnė šių teisės normų laikymosi analizė neturi reikšmės pareiškėjo skundo nagrinėjimui.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas Etikos kodekso 6.1 punkto reikalavimas sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas taip pat nėra pakankamas teisinis pagrindas pareiškėjo neveikimą pripažinti tarnybiniu nusižengimu, nes tai yra bendro pobūdžio norma, nenustatanti jokio konkretaus elgesio modelio, kuris įpareigotų pareiškėją elgtis aiškiai apibrėžtu būdu konkrečioje situacijoje. Tai yra tik bendras pareigūnų tarnybos principas.
Be to, net jeigu atsakovas ir mano, kad turi teisę reikalauti iš pareiškėjo tokio pareigų atlikimo, už kurio nevykdymą nubaudė tarnybine nuobauda, tai atitinkamai turi sudaryti pareiškėjui ir tinkamas sąlygas, objektyviai leidžiančias pareiškėjui tas pareigas vykdyti būtent taip, kaip pageidauja atsakovas. Nesudarius tokių sąlygų asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką net jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).
Pareiškėjas savo skunde nurodė ir minėtas Priežiūros paros žiniaraštis bei Marijampolės PN 2-ojo SVS vyriausiojo specialisto R. S. (t. 2, b. l. 11-12) ir viršininko R. Č. (t. 2, b. l. 51-54) paaiškinimai patvirtina, kad 2020-03-31 gyvenamoje zonoje ir gamybinėje zonoje dirbo 2 pareigūnai, o pasibaigus drausmės komisijai net 8-iems nuteistiesiems buvo skirta drausminė nuobauda - perkelti į drausmės grupę, dar 5-iems – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Atsižvelgiantį tai, teismas pripažįsta, kad nurodyti pareigūnai tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai nurodė, kad fiziškai nebuvo įmanoma prie kiekvieno nuteistojo, paskirto į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas, paskirti pareigūną, kad šis su nuolatine priežiūra leistų nuteistajam pasiimti savo daiktus iš gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad tokiam nuteistųjų skaičiui maksimaliai efektyviai prižiūrėti pamainoje nėra pakankamo pareigūnų skaičiaus, galinčio užtikrinti nuolatinę, nepertraukiamą nuteistųjų priežiūrą. Todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas tarnybine nuobauda už tai, kad objektyviai negali užtikrinti kiekvieno nuteistojo, kuriama pasiūlyta skirti drausminę nuobaudą, nuolatinės priežiūros.
Pažymėtina, kad atsakovas iš pareiškėjo reikalauja išskirtinės priežiūros organizavimo nuteistiesiems, kuriems Drausmės komisija priima sprendimą dėl siūlymo skirti nuobaudą, taip išskirdamas šią nuteistųjų grupę, kuriai reikalauja taikyti papildomus suvaržymus lyginant su kitais nuteistaisiais. Tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo, nes toks teisinis nuteistųjų, apsvarstytų Drausmės komisijoje, statusas teisinių pasekmių prasme nesiskiria nuo kitų nuteistųjų, kol drausminė nuobauda nėra paskirta. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) 153.2 punkte numatyta, kad Drausmės komisija priima sprendimą dėl nuobaudos, kurią pataisos įstaigos direktoriui bus siūloma skirti nuteistajam už padarytą režimo pažeidimą. Taisyklių 155 punktas numato, kad Drausmės komisijai priėmus sprendimą dėl nuteistajam skirtinos nuobaudos, per dvi darbo dienas surašomas ir pataisos įstaigos direktoriui pateikiamas motyvuotas teikimas, kuriame turi būti nurodyta, be kita ko, motyvuotas drausmės komisijos siūlymas dėl nuteistajam skirtinos nuobaudos (155.6. p.). Taisyklių 157 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius, nesutikdamas su drausmės komisijos siūlymu dėl nuteistajam skirtinos nuobaudos, turi teisę nuobaudos neskirti arba skirti kitą nuobaudą.
Pagal tokį teisinį reglamentavimą, nuteistasis, kurio atžvilgiu drausmės komisija priima sprendimą dėl nuobaudos, kurią pataisos įstaigos direktoriui bus siūloma skirti, dar nėra laikomas nubaustu drausmine tvarka, nes tokiu tampa tik po to, kai pataisos įstaigos direktorius paskiria jam nuobaudą. Pabrėžtina, kad siūlomos nuobaudos direktorius gali ir nepaskirti. Tai reiškia, kad iki pataisos įstaigos direktoriaus įsakymo skirti drausminę nuobaudą priėmimo nuteistojo teisės negali būti varžomos labiau nei kitų nuteistųjų. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jis neturėjo teisinio pagrindo nuteistojo D. G. po Drausmės komisijos posėdžio neišleisti atgal į gyvenamąją zoną ir kaip nors riboti jo buvimo vietą ar judėjimą iki to momento kol gavo direktoriaus įsakymą dėl nuobaudos nuteistajam paskyrimo. Marijampolės PN 2-ojo SVS vyriausiojo specialisto R. S. paaiškinimas patvirtina, kad 2020-03-31 direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius“ jis gavo iš raštinės tik apie 16.00 val., o iki 16.00 val. nebuvo aišku kuriems nuteistiesiems skirtos nuobaudos (t. 2, b. l. 11-12). Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020-02-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 52) patvirtinto bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad antradienį (2020-03-31 buvo antradienis) trečiojo būrio nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas buvo nuo 13.00 val. iki 17.00 val. (t. 3, b. l . 55). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. G. 2020-03-31, būdamas nuteistųjų 3-4 būrių lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, ant gyvenamojo bendrabučio stogo užlipo 13.40 val., o jo priežiūrą organizuojantys ir vykdantys pareigūnai, tarp jų ir pareiškėjas, įsakymą dėl drausminės nuobaudos šiam nuteistajam paskyrimo ir jo perkėlimo į drausmės grupę gavo tik apie 16.00 val., teismas pripažįsta, kad šis nuteistasis turėjo teisę ir teisėtą pagrindą iki 16.00 val. būti šiame kieme. Atitinkamai pareiškėjas iki 16.00 val. neturėjo teisinio pagrindo kaip nors riboti nuteistojo D. G. buvimo vietos ir jo judėjimo. Tai reiškia, kad nesant paties atsakovo nustatytų aiškių taisyklų, kaip pareigūnai turi elgtis prižiūrint nuteistuosius po Drausmės komisijos posėdžio iki direktoriaus įsakymo priėmimo skirti drausminę nuobaudą, pareiškėjas negali būti baudžiamas tarnybine nuobauda už tai, kad nenuspėjo nuteistojo elgesio ir jo neužkardė.
Apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui inkriminuoto aplaidaus neveikimo už tai, kad jis neužkardė 2020-03-31 įvykusio įvykio su nuteistuoju D. G. vertinimą teismas pripažįsta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tokius neatliktus veiksmus, kurių jokie pareiškėjo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato ir neįpareigoja atlikti, remiantis tik bendro pobūdžio teisės normų nuostatomis, bet ne konkrečiomis, imperatyviomis normomis, kurios aiškiai įtvirtintų būtent tokį elgesio modelį, kurio reikalauja atsakovas. Be to, pareiškėjas nubaustas nesudarius ir realių galimybių elgtis taip, kaip nurodo atsakovas, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės. Pareiga aiškiai ir tiksliai vidaus teisės aktais (pareiginėmis instrukcijomis, taisyklėmis ir kt.) apibrėžti, kaip pareigūnas privalo elgtis konkrečiu atveju, ir sudaryti realias galimybes tokią pareigą įvykdyti, pirmiausiai tenka pačiai pataisos įstaigai (atsakovui). Tik įvykdžius šiuos reikalavimus, už tokio elgesio nesilaikymą ir aiškiai apibrėžtų pareigų nevykdymą pareiškėjui galėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda. Tačiau šiuo atveju pats atsakovas nėra aiškiai reglamentavęs pareigūnų veiksmų organizuojant nuteistųjų priežiūrą nuo to momento kai Drausmės komisija priima sprendimą siūlyti įstaigos vadovui juos perkelti į drausmės grupę iki to momento, kai įstaigos vadovas tokį sprendimą priima, todėl pareiškėjo elgesys negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu kokioms nors imperatyvioms jo pareigas numatančioms teisės normoms, kas yra būtina sąlyga konstatuojant neteisėtą pareigūno elgesį, kaip tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvųjį požymį, ir taikant tarnybinę nuobaudą už neveikimą. Atitinkamai nenustačius neteisėtos pareiškėjo veikos (neveikimo) nėra pagrindo konstatuoti ir jo kaltę dėl kilusio incidento neužkardymo.
Dėl bylos baigties
Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nenustačius teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo elgesį dėl nuteistojo D. G. sukelto incidento neužkardymo, taip pat padarius esminį procedūrinį pažeidimą, kuris užkirto kelią objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą dalyje dėl nuteistojo D. G. sukelto incidento filmavimo, taip pat nesant įrodymų, pagrindžiančių šio incidento filmavimą, ginčijamas įsakymas skirti M. N. tarnybinę nuobaudą panaikintinas kaip neteisėtas iš esmės ir kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. N. skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui M. N..
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.