Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-451-209/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
AN2-451-209/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01790-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Kategorijos
Byla Nr. AN2-451-209/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01790-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15.; 21.11.10.; 21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J. atstovo advokato D. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu R. J. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis , būdamas VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – ir Perkančioji organizacija) Mažos vertės pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos vadovo 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125, (toliau – ir Komisija) nariu, 2018 m. vasario 1 d. vykusio Komisijos posėdžio dėl apklausos būdu vykdyto mažos vertės viešojo pirkimo „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. 364756, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto 2018 m. vasario 2 d., (toliau – ir Pirkimas), metu, balsuodamas už sprendimą pritarti Pirkimo sąlygoms, kuriose nenurodyta, kokiu konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis ir kitos prekių techninės savybės, kurios galėjo įtakoti pasiūlymo kainą ir tiekėjo sprendimą dalyvauti viešajame pirkime), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ ar Tarnyba) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. R. J. atstovas advokatas D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jeigu Teismas nenustatytų pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

2.1 Apeliantas skunde pažymi, kad R. J. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, t. y. nebuvo atlikti teisės aktams prieštaraujantys veiksmai. Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, jog R. J., balsuodamas už sprendimą pritarti pirkimo sąlygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygose turėjo būti nurodytas konkretus robotizuotų kamerų vežimėlių gamintojas ir modelis, nes VPĮ nėra įtvirtinto tokio įpareigojimo. Apeliantas teigia, jog nutarime buvo netinkamai pritaikyta materialioji teisė – pirkimo dokumentuose nurodant perkamos prekės modelį ir gamintoją, būtų pažeidžiamos VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios draudžia nurodyti šiuos aspektus ar kitas prekių savybes, nes tokiu būdu būtų sudaromos išimtinės galimybės tik konkretaus gamintojo atstovams; naujausioje teisminėje praktikoje, skirtingai nei nurodė teismas skundžiamame nutarime, nurodyta, jog tik esminės reikšmės turėjęs viešųjų pirkimų procedūrų galimai netinkamas vykdymas, faktiškai apribojęs tiekėjų teises, lemia pažeidimo konstatavimą – tik formalus pažeidimas, neturėjęs pasekmių, negalėjo būti pagrindu taikyti ANK 184 straipsnio nuostatas.

2.2 Apelianto teigimu, skundžiamajame nutarime visiškai nepasisakyta dėl VPĮ 37 str. 5 d. taikymo mutatis mutandis mažos vertės pirkimuose bei sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo užtikrinimo, neapribojant tiekėjų dalyvavimo konkretaus gamintojo atstovais.

2.2. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neanalizavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, nepagrįstai mutatis mutandis netaikė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, taip pat nevertino pažeidimo reikšmingumo ir neatsižvelgė į tai, kad ne visi viešųjų principų pažeidimai yra esminiai.

2.3. Apelianto įsitikinimu, teismas nutarime neatsižvelgė į faktinį visų suinteresuotų tiekėjų žinojimą apie pirkimo objektą ir nepagrįstai konstatavo skaidrumo bei sąžiningos konkurencijos principų pažeidimą. Byloje pateiktas pirkime dalyvavusio subjekto atsakymas, kad jis suprato pirkimo sąlygas, susipažino ir žinojo apie kokias paslaugas kalbama pirkimo dokumentuose ir patvirtino, jog buvo visiškai aiškūs Techninės specifikacijos reikalavimai ir suprato, kokias tiksliai paslaugos perkamos, tačiau pirkime nedalyvavo ne dėl neaiškių pirkimo sąlygų, bet dėl kitų priežasčių. Anot apelianto, šis įrodymas yra reikšmingas, pagrindžia, jog visiems rinkos dalyviams, tai yra ne tik robotizuotų vežimėlių pirkimo laimėtojui, buvo žinomas ir suprantamas pirkimo objektas, jo reikalavimai. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad nei vienas iš rinkos dalyvių nesikreipė dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo bei neatsižvelgė į tai, kad robotizuotų vežimėlių gamintojas ir modelis yra viešai paskelbti.

2.4. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą dėl VPĮ nuostatų pažeidimo, R. J. argumentavo išimtinai skaidrumo principo pažeidimu, tačiau nevertino kitų viešųjų pirkimų principų ir jų tarpusavio balanso, nepateikė jokių motyvų, argumentų ar pagrindų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog pirkime, dėl kurio konstatuotas administracinis nusižengimas, netaikomi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai.

2.5. Apelianto manymu, teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, perkėlė įrodinėjimo pareigą R. J., nepriimdamas jo pateiktų įrodymų ir vadovaudamasis tik VPT argumentais ir įrodymais, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir lygiateisiškumo principus. Būtent Tarnyba turėjo pateikti nenuginčijamus įrodymus, tačiau šiuo atveju pastaroji nepagrindė, kiek papildomai tiekėjų būtų dalyvavę, jeigu būtų nurodyti vežimėlių gamintojai ir pavadinimai. Apelianto teigimu, R. J., įrodė, jog vežimėlio gamintojo ir pavadinimo nurodymas neturėjo jokios įtakos rinkos dalyvių pasirengimui dalyvauti pirkime, jų informuotumui ir atitinkamai sąžiningai konkurencijai. Todėl tokie teismo padaryti procesiniai pažeidimai objektyviai lėmė neteisėto ir nemotyvuoto nutarimo priėmimą, dėl ko jis naikintinas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą, o R. J. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundą atmesti. Tarrnybos teigimu, Perkančiosios organizacijos dokumentai turi būti tikslūs ir aiškus, o šiuo atveju nebuvo nurodyta kokios konkrečiai paslaugos yra įgyjamos, nenurodytas nei gamintojas, nei modelis ar turimų prekių kiekis, ar kitos įrangos techninės savybės, o tai laikytina esmine informacija lemiančia tiekėjo sprendimą dalyvauti konkurse ar ne. Anot VPT, pagal tokius pirkimo dokumentus be jokių papildomų paaiškinimų, galimybę dalyvauti pirkime turėjo tik toks tiekėjas, kuris pagal kitą sutartį vykdė garantinį įrangos aptarnavimą ar dalyvavo pirkime perkant tą įrangą. Todėl VPT manymu, potencialiems tiekėjams nebuvo sudaryta galimybė teikiant pasiūlymus veiksmingai konkuruoti tarpusavyje ir tai lėmė vykdomos procedūros neskaidrumą. Tarnybos vertinimu, padarytas akivaizdus viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimas ir nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas komisijos nariu ir turėdamas pareigą užtikrinti, kad pirkimo, kurio objektas robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos, dokumentai atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, komisijos posėdyje balsuodamas pritarė pirkimo sąlygoms, pažeidžiančioms imperatyvias viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė teisingas išvadas, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą R. J. atžvilgiu, ištyrė visus įrodymus ir aplinkybes, susijusias su padaryto administracinio nusižengimo atskleidimu bei jį padariusio asmens nustatymu.

6. Apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygose turėjo būti nurodytas konkretus robotizuotų kamerų vežimėlių gamintojas ir modelis, nes VPT nėra įtvirtinto tokio įpareigojimo, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu yra įtvirtinta pareiga pirkimo dokumentus parengti aiškius ir tikslius, t.y. juose nurodyti visą potencialiems tiekėjams būtiną žinoti informaciją apie konkretaus pirkimo objektą, tam, kad jie galėtų įvertinti savo galimybes ir priimti sprendimą dėl dalyvavimo konkrečiame pirkime. VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nurodyta, kad „ Viešojo pirkimo dokumentai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai). “. Be to, minėto įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis, darytina pagrįsta išvada, kad už viešojo pirkimo dokumentu parengimą, pagrįstumą ir atitikti Viešųjų pirkimu įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, yra atsakinga perkančioji organizacija. Būtent perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta pareiga parengti tiek Viešųjų pirkimų įstatymo, tiek ir kitų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančias viešojo pirkimo sąlygas, nustatyti viešojo pirkimui objektui keliamus reikalavimus, kurie būtų pagrįsti, proporcingi ir neribotų konkurencijos. Viešųjų pirkimų procese pati perkančioji organizacija geriausiai žinodama pirkimo objektą turi diskrecijos teisę nustatyti konkrečias pirkimo sąlygas, tačiau nustatydama pirkimo sąlygas, yra saistoma viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir jos sprendimai visais atvejais t. y. ir vykdant mažos vertės pirkimus, negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Taigi ir šiuo atveju rengiant pirkimo dokumentus, pirkimo dokumentų turinys privalėjo nepažeisti viešųjų pirkimų principų ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Remiantis aukščiau pateikiama Viešųjų pirkimo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostata, perkančiosios organizacijos parengti pirkimo dokumentai turi būti tikslūs ir aiškūs, o nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kokios konkrečiai įrangos priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos, t. y. nenurodytas nei gamintojas, nei modelis ar turimų prekių kiekis, taip pat jokios įrangos techninės savybės, tai yra žvelgiant iš potencialaus tiekėjo pusės nenurodyta esminė informacija, lemianti tiekėjo sprendimą dalyvauti konkurse ar ne.

7. Apeliantas skunde teigia, jog skundžiamajame nutarime buvo netinkamai pritaikyta materialioji teisė – pirkimo dokumentuose nurodant perkamos prekės modelį ir gamintoją, būtų pažeidžiamos VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios draudžia nurodyti šiuos aspektus ar kitas prekių savybes, nes tokiu būdu būtų sudaromos išimtinės galimybės tik konkretaus gamintojo atstovams. Apeliantas skunde akcentuoja VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tokia informacija pirkimo dokumentuose buvo būtina pateikti. Aptariamo pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi būti oficialus techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiūrėti įrangą. Iš to akivaizdu, kad viena iš esminių atlikto viešojo pirkimo sąlygų buvo tai, jog tiekėjas būtų arba jau turimos įrangos gamintojas, arba gamintojo atstovas, galintis prižiūrėti konkrečią įrangą. Taigi šiuo atveju žinoti kas yra „robotizuotų kamerų vežimėlių“ jau turimos įrangos gamintojas buvo būtina. Teismas konstatuoja, kad siekiant viešo ir konkurencingo pirkimo tokios įrangos priežiūrai ir tvarkymui, potencialūs tiekėjai turėjo būti informuoti apie kokio konkrečiai gamintojo įrangos priežiūrą skelbiamas pirkimas ir kokio gamintojo oficialiu atstovu reikia būti siekiant dalyvauti pirkime. Nenurodant tokios informacijos potencialūs tiekėjai verčiami spėlioti kokią konkrečiai įrangą jau turi, kokią įrangą gali tekti prižiūrėti, kokio gamintojo oficialiu atstovu reikia būti, svarstyti ar pirkimas nėra formalus, nes skelbime nenurodomos itin svarbią ir esminę reikšmę turinčios sąlygos. Taigi šiuo konkrečiu atveju aptariamos informacijos nurodymas apie pirkimo objektą buvo būtinas ir objektyvus.

8. Skaidrumo principas suponuoja aiškių ir tikslių pirkimo sąlygų nustatymą tam, jog tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus. Šiuo atveju, pagal tokius pirkimo dokumentus be jokių papildomų paaiškinimų galimybę dalyvauti pirkime turėjo tik toks tiekėjas, kuris pagal kitą sutartį vykdė garantinį tos įrangos aptarnavimą ar dalyvavo pirkime perkant tą įrangą. Tuo tarpu, žiūrint iš potencialių tiekėjų perspektyvos visi kiti potencialūs tiekėjai vien tik pagal pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją, be papildomų paaiškinimų ar informacijos gavimo kitais būdais, neturėjo jokios galimybės pateikti pasiūlymą dalyvauti pirkime. Pagal tokias pirkimo sąlygas potencialiems tiekėjams nebuvo sudaryta galimybė teikiant pasiūlymus veiksmingai konkuruoti tarpusavyje. Tokia situacija lėmė nelygiavertę tiekėjų padėtį konkurse ir šio aptariamo pirkimo procedūrų neskaidrumą.

9. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo imperatyvas yra tai, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioj i organizacija nusipirkti tai ko reikia, konkrečiu atveju perkant įrangos tvarkymo ir priežiūros darbus ir Pirkimo dokumentuose nenurodant, kokia tai yra įranga (nenurodant nei pavadinimo, nei modelio nei kitų turimą įrangą identifikuojančių duomenų bei jokių tos įrangos techninių parametrų), yra akivaizdu, kad pirkimo dokumentai nebuvo parengti tinkamai, nukrypta nuo teisinio viešių ų pirkimų imperatyvo, pažeista pirkimo viešumo pareiga ir tuo pačiu skaidrumo principas.

10. Apeliantas skunde teigia, kad šiuo atveju konkretaus gamintojo ar modelio nustatymas pirkimo dokumentuose apribotų konkurenciją ir būtų nesuderinamas su Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, o skundžiamajame nutarime visiškai nepasisakyta dėl minėto straipsnio 5 dalies taikymo mutatis mutandis mažos vertės pirkimuose bei sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo užtikrinimo, neapribojant tiekėjų dalyvavimo konkretaus gamintojo atstovais. Tačiau su tokiais apelianto skundo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad pirkimu buvo perkamos robotizuotų kamerų vežimėlių tvarkymo ir priežiūros paslaugos, o ne patys robotizuoti kamerų vežimėliai. Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas techninėje specifikacijoje nurodyti konkretų perkamo objekto modelį, prekės ženklą ar pan. reiškia, kad perkančioj i organizacija, rengdama pirkimo objekto techninę specifikaciją, negali nurodyti, kad konkrečiu pirkimu ji siekia įsigyti būtent konkretaus techninėje specifikacijoje nurodyto modelio ar prekės ženklo prekę. Nagrinėjamu atveju, yra perkamos jau įsigytos (turimos) įrangos tvarkymo ir priežiūros paslaugos, todėl įsigytų (turimų) prekių gamintojo pavadinimo nurodymas reikštų tik turimos įrangos identifikavimą, nes būtent tokias prekes perkančioj i organizacija jau yra įsigijusi ir būtent tokių turimų prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugas perkančioj i organizacija perka ginčo pirkimu. Taigi, nagrinėjamu atveju, vien tik gamintojo ar modelio nurodymas, nenustatant reikalavimo pirkime dalyvauti tik nurodytų prekių gamintojams ar jų atstovams, pats savaime nesuponuoja reikalavimo pirkime dalyvauti būtent nurodyto gamintojo prekes galinčiam pasiūlyti tiekėjui. Priešingai, negu teigia apeliantas, tokia informacija tik atskleistų potencialiems tiekėjams būtiną žinoti informaciją apie pirkimo objektą, kurią žinodami jie galėtų įsivertinti savo galimybes dalyvauti pirkime, o ne apribotų konkurenciją.

11. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismui konstatavus R. J. padarytą skaidrumo principo pažeidimą, visiškai neanalizuotas padaryto pažeidimo reikšmingumas, yra atmestini. Pagal teismų praktiką, ne bet kuris pažeidimas yra esminis ir lemia perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumą, o tik toks, kuris sukėlė teisinius padarinius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos dėl viešųjų pirkimų principų imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio, t.y. viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (LAT nutartys Nr. e3K-7-23-248/2017, Nr. e3K-3-160-469/2018).

12. Taip pat yra nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į faktinį visų suinteresuotų tiekėjų žinojimą apie pirkimo objektą, kadangi, nevertino tiekėjo laiško, kuriuo jis patvirtino, kad suprato pirkimo sąlygas, neatsižvelgė į faktą, kad nei vienas iš rinkos dalyvių nesikreipė dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo bei neatsižvelgė į tai, kad robotizuotų vežimėlių gamintojas ir modelis yra viešais paskelbti. Pažymėtina, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta pirkimo objektą identifikuojanti informacija ir būtent tai suponavo viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, ką pirmosios instancijos teismas ir konstatavo. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamajame nutarime teismas konkrečiai pasisakė dėl aukščiau nurodomų aplinkybių, jų nepagrįstumo ir neturėjimo jokios įtakos paties pažeidimo padarymui. Teismas savo nutarime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyta viena esminių pirkimo sąlygų informacija, t.y. nebuvo nurodyti jokie pirkimą identifikuojantys parametrai. Perkančioji organizacija, turėdama pareigą parengti aiškius ir tikslius dokumentus, permetė tą pareigą galimiems tiekėjams. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog siekiant nepažeisti skaidrumo principo, pirkimo objektas turėjo būti žymiai tiksliau identifikuojamas, kas nebuvo padaryta. Ta informacija, kuri, žvelgiant iš potencialių tiekėjų pusės, turėjo būti pateikta, turėjo padėti jiems nuspręsti, ar teikti pasiūlymą. Vėlesni įvykiai patvirtina, kad Pirkime Nr. 2 pasiūlymą pateikė tas pats tiekėjas, kuris prieš tai pardavė įrangą ir vykdė jos garantinį aptarnavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad vienas iš galimų tiekėjų teismui pateiktame laiške patvirtino, jog jis suprato Pirkimo Nr. 2 sąlygas ir atsisakė jame dalyvauti dėl kitų priežasčių, o ne dėl to, kad nesuprato sąlygų.

13. Apeliantas skunde teigia, kad byloje pateiktas pirkime dalyvavusio subjekto atsakymas, kad jis suprato pirkimo sąlygas, žinojo apie kokias paslaugas kalbama pirkimo dokumentuose ir patvirtino, jog buvo visiškai aiškūs Techninės specifikacijos reikalavimai ir suprato, kokias tiksliai paslaugos perkamos, tačiau pirkime nedalyvavo ne dėl neaiškių pirkimo sąlygų, bet dėl kitų priežasčių. Anot apelianto, šis įrodymas yra reikšmingas, pagrindžia, jog visiems rinkos dalyviams, tai yra ne tik robotizuotų vežimėlių pirkimo laimėtojui, buvo žinomas ir suprantamas pirkimo objektas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino byloje pateiktą dokumentą, iš kurio matyti, kad buvo kreiptasi į vieną iš rinkos dalyvių, nedalyvavusių Pirkime, kuris patvirtino, kad jam buvo visiškai aiškūs techninės specifikacijos reikalavimai ir suprantama, kokios tiksliai paslaugos buvo perkamos ginčo Pirkimu. Tačiau pritartina teismo išvadai, jog minėtas dokumentas negali būti laikomas įrodymu, kad VPĮ nuostatos pažeistos nebuvo, kadangi, jau bylos nagrinėjimo metu Tarrnyba nurodė, kad yra neabejojama, jog minėtam rinkos dalyviui Pirkimo objektas buvo aiškus, kadangi tas rinkos dalyvis dalyvavo ankstesniame pirkime, kurio metu ir buvo perkamos prekės, t. y. robotizuoti kamerų vežimėliai, kurių tvarkymo ir priežiūros paslaugos perkamos ginčo Pirkimu. Todėl akivaizdu, kad tokiam rinkos dalyviui buvo aiškus Pirkimo objektas, tačiau jis buvo aiškus ne todėl, kad Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta būtina ir pakankama informacija apie Pirkimo objektą, o paprasčiausiai todėl, kad prekių techninės savybės ir kita informacija buvo žinoma dėl dalyvavimo ankstesniame pirkime, kuomet tos prekės buvo įsigyjamos.

14. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad informacija apie Pirkimo objektą buvo prieinama viešai. Aplinkybė, kad informacija apie Pirkimo objektą buvo galima rasti viešojoje erdvėje, jokiu būdu nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos pirkimo dokumentus parengti tikslius ir juose nurodyti pirkimo objekto informaciją, o ne perkelti pareigą tiekėjams, norintiems dalyvauti pirkime patiems išsiaiškinti, ką perkančioj i organizacija iš tiesų perka. Pažymėtina, kad ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Analizuojamame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinys leidžia daryti išvadą, jog vien tik VPĮ pažeidimas yra veika, už kurią taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju padarytas akivaizdus viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimas ir nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas komisijos nariu ir turėdamas pareigą užtikrinti, kad pirkimo, kurio objektas robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos, dokumentai atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, komisijos posėdyje balsuodamas pritarė pirkimo sąlygoms, pažeidžiančioms imperatyvias viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

15. Apelianto skundo argumentai, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, perkėlė įrodinėjimo pareigą R. J., nepriimdamas jo pateiktų įrodymų ir vadovaudamasis tik Tarnybos argumentais ir įrodymais, ir kad būtent Tarnyba turėjo pateikti nenuginčijamus įrodymus, ko pastaroji nepagrindė, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad abišalis atstovavo profesionalūs savo srities teisininkai, aktyviai dalyvavo procese, teismui teikė įvairius dokumentus, aktyviai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, teismas taip pat patenkino apelianto prašymą apklausti liudytoją. Jokių procesinių pažeidimų byloje nenustatyta. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas patikimais laikė būtent kaltinančios šalies - Tarnybos byloje surinktus duomenis, o ne apelianto, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad įrodinėjimo našta buvo perkelta besiginančiajai šaliai.

16. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Instituciją, surašiusį administracinio nusižengimo protokolą (VPT) ir priėmė tokį sprendimą, nei buvo tikėtasi, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

17. Apeliantas skunde taip pat prašo skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo 250 iki 3 000 tūkstančių eurų.

18. Už minėto nusižengimo padarymą R. J. buvo paskirtas įspėjimas, t. y. pati švelniausia administracinės nuobaudos rūšis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. nuobaudą, atsižvelgė į pastarojo asmenybę (dirbantis, nebaustas administracine tvarka), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jo atžvilgiu paskyrė būtent šią nuobaudą – įspėjimą. Atsižvelgus į paskirtos nuobaudos rūšį, apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą, nei ji numatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrįstas, nes ANK nenumato jokios švelnesnės nuobaudos rūšies už įspėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui, R. J. prašė skirti minimalią nuobaudą, ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą (b.l. 61-66). Tačiau apeliaciniame skunde apelianto pozicija pasikeitė ir jau prašoma apskritai neskirti administracinės nuobaudos. Aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. J. neskirti įspėjimo.

19. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog R. J. atstovo advokato D. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, jo tenkinti nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

R. J. atstovo advokato D. S. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Stasys Lemežis