Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2009 m. gegužės 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei pakeista 2009 m. liepos 17 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, ir galutinė bausmė A. J. skirta – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL dydžio, tai yra, 2600 Lt, bauda.

Baudą A. J. įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. J. nukentėjusiajam M. L. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, priteista iš A. J. nukentėjusiajam M. L. 131,75 Lt patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. J. priteista 125,65 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 2 d. internetiniuose portaluose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. iš jo prisiteisė tūkstančius už nieką, nieko negalėjo įrodyti, nes net nežinojo apie ieškinį, sužinojo, kai sprendimas jau buvo įsigaliojęs, M. L. sugebėjo apgaulės būdu prisiskaičiuoti nuostolių, kurių net nebuvo, pasisavino (duomenys neskelbtini) televizijos bei interneto brangią įrangą, už kurią dabar yra skolingas (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad internetiniuose portaluose A. J. paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, nukentėjusiajam priskirdamas konkrečius veiksmus bei pateikdamas juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, kurie žemina bei gali pakirsti pasitikėjimą M. L..

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J., pripažindamas atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, neigia jų nusikalstamumą tuo pagrindu, esą jis internetiniuose puslapiuose nurodytą informaciją suvokė kaip atitinkančią tikrovę ir ja nesiekė pažeminti M. L.. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad apeliantas paskleidė apie M. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, turėdamas tikslą pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo. Kolegija pastebi, kad Baudžiamosios teisės teorijoje tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios, ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga (pvz., sužinojo tai iš suklastotų dokumentų, kuriuos palaikė tikrais, iš asmens, kuriuo manė galįs pasitikėti ir pan.), ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau net jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nors nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 2 d. A. J. internetiniuose portaluose paskleisti teiginiai apie M. L. – kad jis iš jo prisiteisė tūkstančius už nieką, nieko negalėjo įrodyti, nes net nežinojo apie ieškinį, sužinojo, kai sprendimas jau buvo įsigaliojęs, M. L. sugebėjo apgaulės būdu prisiskaičiuoti nuostolių, kurių net nebuvo, pasisavino (duomenys neskelbtini) televizijos bei interneto brangią įrangą, už kurią dabar yra skolingas (duomenys neskelbtini) – neatitinka tikrovės ir žemina bei pakerta pasitikėjimą M. L.. Tai, kad visi šie A. J. paskleisti teiginiai apie M. L. neatitinka tikrovės ir pakerta pasitikėjimą juo, patvirtina nukentėjusiojo M. L. parodymai, kai jis nurodė, kad pagal rašytinę nuomos sutartį A. J. nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to, A. J. nevykdant sutarties sąlygų, jis 2009 m. gegužės 15 d. išsiuntė jam raštišką pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, o gegužės 16 d. atvykęs į butą, rado jį tuščią, jame jokių daiktų nebuvo, buvo sugadintos grindys. Dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo kreipėsi į teismą, ieškinys buvo patenkintas, buvo priteista žala. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes atitinka ir patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad tarp M. L. ir A. J. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (55–58 b. l.), po to, kaip numatyta nurodytoje sutartyje, A. J. nevykdant sutarties sąlygų – nemokant mokesčių, 2009 m. gegužės 15 d. M. L. išsiuntė A. J. pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo (90, 91 b. l.). Iš vykdomojo rašto kopijos matyti, jog 2010 m. kovo 19 d. iš A. J. M. L. buvo priteista 3300,00 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 1829,62 Lt skola už komunalines paslaugas, 1456,40 Lt delspinigių, 948,26 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanos ir 391,02 Lt bylinėjimosi išlaidos (53–54 b. l.). Taigi M. L. anksčiau nurodytos pinigų sumos įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo priteistos ne už nieką, kaip nuteistasis bando įtikinti, o už nuomos sutartyje numatytų sąlygų nevykdymą ir pastarojo padarytą žalą (55–58 b. l.). Kitą A. J. skunde nurodytą aplinkybę, kad M. L. pasisavino (duomenys neskelbtini) televizijos bei interneto brangią įrangą, už kurią dabar yra skolingas (duomenys neskelbtini), be paties nukentėjusiojo M. L. parodymų, kai jis nurodė, kad bute jokios televizijos ar interneto įrangos nerado, butas buvo tuščias, paneigia ir liudytojos L. G. parodymai, kai ji apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jai įsikėlus į butą (duomenys neskelbtini), jame buitinės technikos ar kokios kitos įrangos nebuvo. Be to, tai, kad ši A. J. informacija neatitinka tikrovės, patvirtina ir tos aplinkybės, kad išsikėlęs iš buto A. J., kaip buvo numatyta nuomos sutartyje, buto M. L. neperdavė, raktų neatidavė, vėliau dėl neva pasisavintos įrangos į policiją nesikreipė. Taip pat apeliantas nesikreipė ir į (duomenys neskelbtini) kad sustabdytų ar nutrauktų sutartį, kuri buvo nutraukta ne nuteistojo prašymu, o (duomenys neskelbtini) iniciatyva, dėl A. J. skolos, pastarajam neatsiskaitant už paslaugas nuo 2009 m. vasario 1 d. (149 b. l.), t. y. dar gyvenant M. L. nuomotame bute.

Visos šios aplinkybės tvirtina, kad nuteistasis suprato ir žinojo, kad 2012 m. birželio 2 d., internetiniuose portaluose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jo paskelbta informacija apie M. L. neatitinka tikrovės, tačiau, nepaisant to, vedinas savanaudiškų tikslų – pažeminti nukentėjusįjį, šią informaciją paskelbė, ir taip paniekino M. L. ir pakirto pasitikėjimą juo.

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad skundžiamajame nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių argumentų jį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Nukentėjusiojo M. L. atsiliepime į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą nurodytas reikalavimas – visiškai patenkinti jo 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nesant nukentėjusiojo M. L. apeliacinio skundo (BPK 320 str. 4 d.), paliktinas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutarė:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.