Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, dalyvaujant pareiškėjui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir S. D. dėl priteisimo 420.000 Lt neturtinės ir 80.000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas M. V. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities viršininko administracijos, 420.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 80.000 Lt turtinės žalos atlyginimą ( b.l. 4, 5, 61, 62, 78). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas tuo, kad žala atsirado dėl Tauragės apskrities viršininko A. B. ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario S. D. neteisėtų veiksmų, padarytų viešojo administravimo srityje. Materialusis teisinis reikalavimas grindžiamas tuo, kad Tauragės apskrities viršininkas A. B. 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 235 kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą, pateikdamas melagingą informaciją apie tariamą jo nusikalstamą veiką tokiais žodžiais: „ Jau antri metai susiduriame su pil. V.J., A. S. ir M. V. vedama nuoseklia šmeižto ir prasimanymo kompanija. Šmeižikai dėl šio atviro laiško kaltina rajono tarybos narius bei seniūnus, dar labiau išplėtodami šmeižto ir prasimanymo kompaniją ir t. t. „ pažemino pareiškėjo garbę ir orumą. Taip pat nurodoma, jog Tauragės apskrities viršininko iniciatyva, dalyvaujant Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariui S. D., buvo suorganizuota Tauragės apskrities viršininko A. B. neteisėtą veiklą ir piktnaudžiavimus ginančių valdžios pareigūnų kompanija, kuri įvairiuose „Atviruose laiškuose“ aukštoms valstybės valdžios institucijoms ir išplatintuose vietinėje ir respublikinėje spaudoje pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, paskleisdami apie jį šmeižikiškas, tikrovės neatitinkančias žinias.

Pareiškėjo M. V. skunde nurodytas juridinis skundo pagrindas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 271 straipsnis. Nurodyta teisės norma nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžia, jog „valdžios institucija“ reiškia kaip bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.) taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Esminis požymis, atribojant valdžios instituciją nuo civilinės atsakomybės subjektų yra valdžios funkcijų atlikimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka. Viešasis administravimas yra įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant neturtinės žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentavimą, darytina išvada, kad neturtinė žala ir turtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ( aktų), atlyginama tik tuo atveju, kai žala padaryta atliekant viešojo administravimo funkcijas. Teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektai, gali veikti ir privatinės teisės srityje, todėl šioje byloje būtina nustatyti materialinio teisinio santykio turinį. Iš Tauragės apskrities viršininko A. B. 2002-03-06 rašto Nr. 235, adresuoto Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, turinio matyti, kad jis prašo užkirsti kelią M. V., V.J. ir A. S. daromiems šmeižto ir prasimanymo veiksmams, žeminantiems jo asmens garbę ir orumą, darantiems didelę moralinę žalą jam ir jo šeimos nariams (b.l. 16). Tokiu būdu ir tokio pobūdžio padaryti A. B. veiksmai laikyti privatinio pobūdžio veiksmais, neturinčiais viešojo administravimo požymių, nes jis juos padarė neįgyvendindamas jam norminių aktų nustatytų funkcijų. Kiekvienas asmuo taip pat valstybės įstaiga ir pareigūnas, manydami, kad yra pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, gali pasirinkti savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo būdą. Jie gali kreiptis ir į prokurorą gindami savo teises baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad buvo atliekamas tyrimas pagal A. B. paduotą prokurorui prašymą ir kad tuo klausimu yra priimtas procesinis sprendimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2002 m. kovo 20 d. nutarime atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą Tauragės apskrities viršininko 2002-03-06 prašymas „Dėl asmens garbės ir orumo“ neaptariamas (b.l. 36, 38). Privatinio pobūdžio veiksmai neįgijo viešojo administravimo pobūdžio dėl to, kad kreipimesi A. B. nurodė savo pareigas. Privatinio pobūdžio veiksmais taip pat laikytini Tauragės apskrities viršininko A. B. ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario S. D. veiksmai, padaryti pasirašant atvirą laišką, kuris buvo išspausdintas 2002-02-02 dienraštyje „Lietuvos žinios „ Nr. 27 ir 2002-02-08 laikraštyje „Tauragės kurjeris“. Jie paskleidė informaciją apie pareiškėją M. V., kuri Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-816-159/2005 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia pareiškėjo M. V. garbę ir orumą (b.l.7-14).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo konstatavo, jog paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas – pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į aplinkybę, jog ieškovai - ex officio viešieji asmenys ir kad nesukeltos skaudžios pasekmės, todėl buvo taikomos CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatos ir atsakovai atleisti nuo civilinės atsakomybės – neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo administracine teisena nepakito jo teisinis statusas, buvęs žalos padarymo metu. Civilinės atsakomybės tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, tačiau bet kokiu atveju reikalavimu atlyginti neturtinę ir turtinę žalą negali būti siekiama dvigubos satisfakcijos.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paskleidimo faktas nustatytas civilinėje byloje dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo, kuri baigta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pradžia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo data civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, todėl pripažįstamas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą ( CK 1. 125 str. 8 d. ABTĮ 33 str.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada jam tapo žinomas Tauragės apskrities viršininko 2002 m. vasario 6 d. raštas, rašytas Klaipėdos apygardos prokurorui, kuriame išdėstyti jo manymu garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Šiuo konkrečiu atveju siekiant išnagrinėti ginčą iš esmės laikytina, kad ir dėl šio reikalavimo pareiškėjas nepraleido skundo padavimo teismui terminą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo M. V. skundą dėl išieškojimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities viršininko administracijos, 420.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 80.000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.