- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-1331-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13693-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- AB Lesto
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Kasvė“, MB „Svėka“
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB Lesto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės AB Lesto ieškinį atsakovui J. J. (J. J.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys BUAB „Kasvė“, MB „Svėka“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB Lesto kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. J. 1264,81 Eur skolos, 1,79 Eur delspinigių – iš viso 1266,60 Eur skolos, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas naudai.
Ieškinį grindė tuo, kad UAB „Kasvė“ ir ieškovė sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė tiekė elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 16 d. minėtas patalpas įsigijo atsakovas, tačiau įsigijęs patalpas, jis nesikreipė dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nors elektros energija ir toliau buvo naudojama. Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo tiekiama elektros energija, už kurią pilnai nebuvo atsiskaityta, susidarė 1 264,81 Eur skola bei 1,79 Eur delspinigiai. Ieškovė įsipareigojimą tiekti elektros energiją vykdė tinkamai, todėl atsakovas, nors ir teikdamas, kad patalpos buvo naudojamos nuomininkų, kaip patalpų savininkas privalo mokėti už sunaudotą elektros energiją. Skola susidarė už elektros energiją, sunaudotą 2013 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais, minėtu laikotarpiu patalpos buvo išnuomotos MB „Svėka“. Nors nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, tačiau faktiškai su AB Lesto tokios sutarties nesudarė, todėl už nurodytu laikotarpiu sunaudotą elektros energiją privalo mokėti būtent atsakovas.
Šalies argumentai
Atsakovas J. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis patalpas įsigijo 2012 m. gegužės 16 d. iš UAB „Kasvė“ pagal turto pardavimo išieškotojui aktą. Nuo pat patalpų įsigijimo laikotarpio jose esančiu sandėliu naudojosi UAB „Kasvė“, kuri ir buvo su ieškove sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir kuri mokėjo ieškovei už suvartotą elektros energiją. Pagal 2009 m. balandžio 29 d. patalpų ir žemės nuomos sutarties Nr. 1 6.2 p., UAB „Kasvė“ turėjo pareigą tiesiogiai apmokėti su patalpų eksploatavimu susijusias išlaidas, tarp jų tiesiogiai apmokėti ir išlaidas už elektros energiją. Nuo 2013 m. kovo 10 d. patalpos buvo išnuomotos MB „Svėka“, kuri kaip nuomininkė reguliariai pastoviai mokėjo ieškovei už suvartotą elektros energiją. MB „Svėka“ pagal su atsakovu sudarytos 2013 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 p. įsipareigojo savo vardu ir lėšomis sudaryti išnuomojamų patalpų eksploatavimo sutartis, įskaitant ir sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Be to, pagal nuomos sutarties 4.2 p. MB „Svėka“ įsipareigojo pati tiesiogiai apmokėti sąskaitas už elektros energiją. 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovas patalpas pardavė. Patalpų pardavimo metu jokių įsiskolinimų ieškovei nebuvo, elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas, jokių įspėjimų apie nesumokėtas skolas nebuvo gauta. Taigi jis neturėjo mokėti ir nebuvo atsakingas ieškovei už nurodytu laikotarpiu tiektą elektros energiją, t. y., nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 9 d. už patalpoms suteiktą elektros energiją turėjo tiesiogiai ieškovei mokėti UAB „Kasvė“, o nuo 2013 m. kovo 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. už patalpoms suteiktą elektros energiją turėjo tiesiogiai sumokėti MB „Svėka“.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens BUAB „Kasvė“ bankroto administratorė nurodė, kad ieškovė yra pateikusi kreditorinį reikalavimą 2 062,23 Lt sumai už tiektą elektros energiją 2012 m. spalio-gruodžio mėn. ir 2013 sausio-vasario mėn. Pagal 2013 m. kovo 28 d. sudarytą nuomos sutartį BUAB „Kasvė“ išnuomojo prekybos įrangą MB „Svėka“, taigi ji ir turi mokėti už tiektą elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AB Lesto atsakovo J. J. naudai 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 7,35 Eur pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo BUAB „Kasvė“ 2012 m. gegužės 25 d. buvo sudarę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią AB Lesto tiekė elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 44 p. nustatyta, kad klientas (UAB „Kasvė“) atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su Lesto už patiektą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas įvykdymą. 2012 m. gegužės 16 d. minėtų patalpų turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu savininku tapo atsakovas J. J., kuris 2013 m. rugsėjo 17 d. jas pardavė S. Š. (S. Š.). Atsakovas sutarties dėl elektros energijos tiekimo su ieškove nebuvo sudaręs.
Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. kovo 10 d. atsakovas patalpas išnuomojo MB „Svėka“. Pagal 2013 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 p. MB „Svėka“ buvo įsipareigojusi savo vardu ir savo lėšomis sudaryti nuomojamų Patalpų eksploatavimo sutartis, įskaitant ir sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Be to, pagal nuomos sutarties 4.2 p. MB „Svėka“ įsipareigojo pati tiesiogiai apmokėti sąskaitas už elektros energiją.
Teismo vertinimu, atsakovas J. J. su ieškove elektros energijos tiekimo sutarties nebuvo sudaręs, todėl vien dėl to už ieškovės nurodytu laikotarpiu sunaudotą elektros energiją jis neprivalo mokėti. Nurodomu laikotarpiu už patalpose tiektą elektros energiją tarp ieškovės ir atitinkamais laikotarpiais paeiliui tarp UAB „Kasvė“ bei MB „Svėka“ buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (elektros energijos tiekimo-vartojimo) santykiai, t. y., ieškovė tiekė elektros energiją, o patalpų nuomininkai elektros energiją vartojo. Kadangi energijos tiekimo sutartis ieškovė su minėtais patalpų nuomininkais buvo sudariusi tiesiogiai, jokie prievoliniai teisiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovės nesusiklostė, todėl už patalpose tiektą elektros energiją atsakovas neturėjo pareigos mokėti (ieškovės 2012 m. gegužės 25 d. sutarties, sudarytos su UAB „Kasvė“ 44 p.).
Pažymėjo, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Atsakovas rašytinį sutikimą patalpų nuomininkams sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tiesiogiai su ieškove buvo išreiškęs Patalpų nuomos sutartyse, šios sutartys nėra nuginčytos.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 100 p. numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tačiau Taisyklių 100 p. atsakovo atžvilgiu negali būti taikomas – elektros energijos sutartis buvo sudaryta tarp faktinio elektros energijos naudotojo UAB „Kasvė“ ir ieškovo, taigi faktiniai elektros naudotojai ieškovei buvo žinomi.
Teismas darė išvadą, kad nurodomu elektros energijos tiekimo patalpose laikotarpiu tiesiogiai mokėti ieškovei elektros energijos suvartojimo mokesčius turėjo tik patalpų nuomininkai, sudarę su ieškove tiesiogines elektros energijos tiekimo-pardavimo sutartis, kurie betarpiškai vartojo ieškovės tiekiamą elektros energiją.
Teismas, remdamasis CPK 93 str., 98 str. atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės į valstybės biudžetą taip pat priteisė 7,35 Eur pašto išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB Lesto prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Atsakovas patalpas įsigijo 2012 m. gegužės 16 d. ir perėmė teises ir pareigas pagal 2009 m. balandžio 29 d. patalpų ir žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Kasvė“ toliau naudojosi patalpomis. UAB „Kasvė“, kaip nuomininkas, 2012 m. gegužės 25 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. 2013 m. vasario 8 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasvė“; ieškovė pareiškė BUAB „Kasvė“ kreditorinį reikalavimą dėl skolos, kuris susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasvė“ nevykdė jokios veiklos, taip pat neteko galimybės naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis, kurias atsakovas 2013 m. kovo 10 d. nuomos sutartimi išnuomojo MB „Svėka“. UAB „Kasvė“ netekus objekto valdymo teisės, nutrūko ir jos pasirašyta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
2) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis 2012 m. gegužės 25 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 44 p. prievolė apmokėti už sunaudotą elektros energiją tenka UAB „Kasvė“. Sutarties 44 p. nuostata negali būti taikoma, nes UAB „Kasvė“ objekto neperleido kito asmens nuosavybėn; atsakovas nėra naujas savininkas. Be to, priešingas sutarties aiškinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, nes verstų bankrutuojančią įmonę prisiimti naujus įsipareigojimus, atsirandančius po bankroto bylos iškėlimo.
3) Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog tarp AB Lesto ir patalpų nuomininkų susidarė prievoliniai teisiniai (elektros energijos tiekimo–vartojimo) santykiai, nes pirkimo–pardavimo santykiai tarp AB Lesto ir BUAB „Kasvė“ nutrūko iki 2013 m. kovo 10 d. (patalpų išnuomavimo MB „Svėka“) ir net nepatenka į skolos susidarymo laikotarpį.
4) Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog tarp AB Lesto ir MB „Svėka“ susidarė elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai, nes MB „Svėka“ nebuvo sudariusi su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, o faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 p.
5) Nors teismo priteistos atsakovo atstovavimo išlaidos formaliai neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio, tačiau teismas neatsižvelgė į kitus kriterijus, pvz., bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų klausimų naujumą ir pan. Byla dėl skolos priteisimo nėra sudėtinga, teisiniu požiūriu jokių naujų klausimų nebuvo nagrinėjama, be to, atsižvelgiant į ginčo sumos dydį, 850 Eur suma priteista kaip atstovavimo išlaidos laikytina neproporcinga ir neprotinga.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. ir tretieji asmenys BUAB „Kasvė“ bei MB „Svėka“ atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip patalpų savininko, prievolės atsiskaityti už patiektą ir sunaudotą elektros energiją.
Civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą (CK 6.2 str.). Pagal šioje byloje pareikštą ieškinį AB Lesto savo reikalavimus atsakovui kildino iš nekilnojamo turto savininkui kylančių pareigų nevykdymo. Pagal ginčui aktualias Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Taisyklių 17 p.). Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį gali sudaryti ne tik turto savininkas, bet ir nuomininkas (Taisyklių 20 p.). Iš nurodytų nuostatų darytina išvada, kad, prieš vartojant elektros energiją, atsakovas, kaip turto savininkas, arba patalpų nuomininkai atitinkamais laikotarpiais BUAB „Kasvė“ ir MB „Svėka“ turėjo kreiptis į ieškovę AB Lesto ir sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 m. gegužės 16 d., kartu perimdamas teises ir pareigas pagal 2009 m. balandžio 29 d. patalpų ir žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Kasvė“ toliau naudojosi minėtomis patalpomis. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens kaip nuomininko BUAB „Kasvė“ 2012 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią AB Lesto tiekė elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2013 m. vasario 8 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasvė“. Ieškovė BUAB „Kasvė“ bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl skolos, kuri susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. 2013 m. kovo 10 d. atsakovas minėtas patalpas išnuomojo MB „Svėka“, kuri pagal 2013 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 p. bei 4.2 p. įsipareigojo savo vardu ir savo lėšomis sudaryti nuomojamų Patalpų eksploatavimo sutartis, įskaitant ir sutartį dėl elektros energijos tiekimo bei tiesiogiai apmokėti sąskaitas už elektros energiją. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su apeliante, kad po bankroto bylos iškėlimo, UAB „Kasvė“ nevykdant jokios veiklos ir netekus galimybės naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis, kurios kaip minėta nuo 2013 m. kovo 10 d. buvo išnuomotos MB „Svėka“, bei remiantis 2012 m. gegužės 25 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 26 p., numatančiu, kad sutartis kliento objekto, kuriam tiekiama elektros energija atžvilgiu pasibaigia klientui pardavus ar kitaip perleidus tą objektą, taip pat netekus jo valdymo teisės (nutraukus nuomos, panaudos sutartis ir kt.), nutrūko ir BUAB „Kasvė“ sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.), už kurį ieškovės paskaičiuota skola atsakovui, esant nutrūkusiai BUAB „Kasvė“ sudarytai elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nei pats atsakovas, nei naujasis nuomininkas MB „Svėka“ nesudarė, nors pagal 2013 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 p. bei 4.2 p. ji buvo įsipareigojusi savo vardu ir lėšomis sudaryti nuomojamų patalpų eksploatavimo sutartis, įskaitant ir sutartį dėl elektros energijos tiekimo bei tiesiogiai apmokėti sąskaitas už elektros energiją.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog nutrūkus BUAB „Kasvė“ sudarytai elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai, su nekilnojamojo turto savininku (atsakovu) ar naujuoju nuomininku (trečiuoju asmeniu MB „Svėka“) nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti patikrinama, ar ji (sutartis) nebuvo sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Bendrąja prasme tai reikštų, kad elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiūlymu, tačiau tokia pirkėjo valia gali būti išreikšta bet kokia įstatymo leidžiama forma (CK 1.64 str.). Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė vertė atsakovą ar nuomininką sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingai, atsakovas ar jo turto nuomininkas, esant poreikiui (elektros energijos poreikį ir būtinybę įrodo byloje pateikti duomenys apie nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateiktą ir suvartotą elektros energiją) ir faktiškai vartojant ieškovės elektros energiją, turėjo kreiptis į ieškovę ir sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (Taisyklių 17 p., 20 p.), tačiau to nepadarė, tuo pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent konkliudentiniais veiksmais (elektros energiją priimdamas; neprašydamas jo tiekimą sustabdyti ar nutraukti) atsakovas išreiškė sutikimą ieškovei tiekti elektros energiją, todėl ieškovei tiekiant, o atsakovui tiesiogiai ar nuo jo priklausomam trečiajam asmeniui priimant ir naudojant elektros energiją, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. Todėl būtent atsakovas, kaip turto savininkas, nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su nuomininku MB „Svėka“, pripažintinas atsakingu už suvartotą elektros energiją, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 100 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1264,81 Eur skolos už elektros energiją už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atitinkamai iš atsakovo priteitina 1,79 Eur delspinigių bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 7,35 Eur pašto išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme neprašė, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB Lesto ieškinį patenkinti visiškai ir iš atsakovo J. J. (J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB Lesto (į. k. 302577612) naudai priteisti 1264,81 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 81 ct) skolos už elektros energiją, 1,79 Eur (vieną eurą 79 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1266,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. J. (J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,35 Eur (septynis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).