Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimobylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. gegužės 21 d. nutarimas, kuriuo D. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 250 Eur bauda ir D. A. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas S. L. 2021 m. gegužės 8 d. D. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas 6720 Eur (14x480 Eur) žalą gamtai.

2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) D. A. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 250 Eur baudą su daiktų - šešių vienetų ežerinių gaudyklių (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi), medinės valties (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais) konfiksavimu. Nutarime nurodyta, jog D. A., 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg.), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „“Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo (toliau- Taisyklės) 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir atitinkamai padarydamas žalą gamtai. Nustatyta D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog asmuo pakartotinai padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (ANK 36 straipsnio 1 d. 12 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartimi D. A. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. gegužės 21 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, tinkamai kvalifikavus D. A. padarytą administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį bei 2021 m. gegužės 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Nurodo, kad su 2021 m. spalio 15 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nurodytos faktinės aplinkybės neatitrinka tikrovės, iškraipyti atskiri faktai, nutylėtos aplinkybės ir sprendimas priimtas išimtinai remiasi tik vieno suinteresuoto, šališko, pareigūno prielaidomis, kurios prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o administracinį nusižengimo bylos dokumentai (fiksuojantys aplinkybes) neatitinka jiems keliamų ANK ir BPK reikalavimų ir negalėjo būti pripažinti įrodymais.

3.2. Nurodo, kad teismas tirdamas bylos aplinkybes buvo šališkas priimdamas vienos šalies įrodymus, o kitos šalies prašymus dėl įrodymų išreikalavimo nepagrįstai atmesdamas t. y., žinodamas, kad jie bus prarasti elgėsi šališkai, bei trukdė tokiu būdu surinkti teisinančius jį (D. A.) įrodymus. Taip pat teismas buvo šališkas, nes ta pati teisėja išėjusi priimti sprendimo byloje (duomenys neskelbtini) byloje (nagrinėtos tos pačios įvykio aplinkybės tik K. K. atžvilgiu) toliau nagrinėjo jo (D. A.) administracinę bylą ir priiminėjo sprendimą byloje kai jau buvo paskelbtas sprendimas K. K. byloje (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad išanalizavus dvi tos pačios teisėjos priimtas atskiras nutartis atskirose administracinėse bylose (duomenys neskelbtini) K. K. ir (duomenys neskelbtini) D. A.) jos perrašytos viena nuo kitos, tai yra akivaizdi teismo suformuota teismo nuomonė K. K. byloje, perkelta į jo bylą kuri turėjo įtakos jo bylos sprendimui, kas rodo akivaizdų teismo šališkumą priimant sprendimą. Apelianto nuomone, teismas vienos šalies teikiamiems kaltinamiems įrodymams suteikė išskirtinę reikšmę, o teisinančius įrodymus nepagrįstai vertino kaip menkaverčius arba jų nenagrinėjo ir neaptarė. Teismas visiškai nepasisakė dėl padarytų esminių pažeidimų renkant įrodymus, kuriais buvo pažeista jo konstitucinė teisė neduoti parodymų prieš save, bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimai.

3.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme prašė, kad būtų iškviesti liudytojais asmenys P. V. ir G. D., kurie įvykio dieną teisėtai žvejojo su K. K. pramoninėje žvejyboje ir sugavo AN byloje minimus ungurius, kuriuos jis (D. A. tik vežė paprašius K.. K. K. AN byloje šie liudytojai buvo iškviesti ir apklausti. Šie liudytojai jo (D. A.) byloje nebuvo apklausti ir jis negalėjo pateikti jį teisinančius įrodymus, tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos jo procesinės teisės gintis nuo jam inkriminuojamo pažeidimo. Jis šių žmonių asmeniškai nepažįsta ir P. V. adresą sužinojo iš K. K..

3.4. D. A. nuomone, tiek S. L., tiek E. K. yra susidarę subjektyvią nuomonę apie jį (D. A.) ir jie įsitikinę, kad jis yra brakonierius (tokią neigiamą nuomonę reiškė ir teisme). Tokiu atveju jiems jokie įrodymai neegzistuoja ir jie darbe vadovaujasi tik savo šiuo nepagrįstu įsitikinimu, o ne surinktais įrodymais. Pažymi, kad akivaizdu, kad šioje byloje liudytojas S. L. siekė sukompromituoti savo tiesioginį viršininką A. V. panaudojant jo pažįstamą K. K. bei bet kokiomis priemonėmis (tame tarpe ir neteisėtomis) gauti įrodymus apie „galimą neteisėtą“ jo veiklą ar kitus pažeidimus.

3.5. Nurodo, kad kaip matyti iš bylos tyrimo medžiagos S. L. buvo puikiai žinoma, kad K. K. yra pažįstamas su AAD prie (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku A. V.. Byloje surinktų įrodymų visetas aiškiai atskleidžia S. L. nepasitikėjimą A. V., siekį bet kokiomis priemonėmis per šį įvykį sukompromituoti savo viršininką. Todėl jų sulaikymas, nubaudimas buvo jo „vidinės kovos“ įgyvendinimas. Pirmiausia, kad S. L. nepasitikėjo A. V. patvirtina S. L. ir E. K. pokalbis telefonu, būtent E. K. S. L. davė nurodymą nevykti iš darbo su priekaba ir valtimi, nes gali kažkas stebėti. Akivaizdu, kad stebėjimą ir išvykimą iš darbo vietos gali matyti, tik asmenys dirbantys tose patalpose ir tai tik patvirtina jų (apeliantų) nurodytus teiginius. Teismas visiškai nekreipia dėmesio į šias aplinkybes, ir jų nenurodo procesiniame dokumente. 2021-05-08 slapta įrašytame jo (D. A.) ir S. L. pokalbyje S. L. akivaizdžiai siekia išgauti iš jo (D. A.) informaciją apie galimą jo viršininkų sąsają dėl tariamos nelegalios žvejybos, tai atlieka provokuodamas, paslapčia. Šios aplinkybės akivaizdžiai atskleidžia vienintelio byloje esančio „tiesioginio“ liudytojo suinteresuotumą ir šališkumą.

3.6. Pažymi, kad keliant vienintelio liudytojo šališkumo ir suinteresuotumo klausimą būtina paminėti atskiras aplinkybes šio liudytojo veiksmuose 2021-05-08 bei piktybiškai atliktus įstatymų pažeidimus, kur fiksuojami įrodymai. Šios aplinkybės rodom, kad liudytojas S. L. siekė iškraipyti faktus, nebuvo nuoširdus, netgi klastojo dokumentus. Šios aplinkybės buvo atskleistos jo (D. A.) atstovo baigiamosiose kalbose, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo, apie jas procesiniame dokumente (nutartyje) nutylėjo, tarsi jų nebūtų. Akivaizdžiai taip pasielgė šališkai pažeidžiant in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009).

3.7. Nurodo, kad, jeigu tikėti S. L. parodymais tai visus veiksmus 2021-05-08 nuo 08 val. iki 1l val. 15min. jis atlikinėjo kaip fizinis asmuo, nes jokių tarnybinių pareigų neatlikinėjo. Tą faktą patvirtina ir teismui pateiktas S. L. darbo grafikas byloje. Jeigu tikėti šio liudytojo parodymais, tai jis tapo liudytojų galimo pažeidimo ir jis privalėjo pranešti atitinkamai institucijai nurodant aplinkybes bei vėliau turėjo būti apklaustas liudytoju.

3.8. Pažymi, jog vadovaujantis šiomis nuostatomis, akivaizdu, kad S. L. tapus įvykio liudytoju jis negali toliau vykdyti (ar pradėti vykdyti) pareigų ir privalėjo informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti, tačiau tai nedaroma. Taigi vienintelis įvykio liudytojas imasi ir atlieka, ir pareigūno tiriančio faktines aplinkybes vaidmens. Toks pareigų sudvejinimas yra akivaizdus pareigūno šališkumo pavyzdys, nes jis vienintelis komentuoja įvykį, vienintelis surašo protokolus, vienintelis atlieka įrodymų rinkimą, vienintelis sprendžia kokie įrodymai ir kokios techninės priemonės bus naudojamos. Pažymi, kad nei ANK, nei BPK normos neleidžia įvykio liudytojui būti tuo pačiu ir bylos tyrėju.

3.9. Nurodo, kad liudytojas negalėjo pateikti argumentų, kodėl jis nefilmavo jo ir K. K. 8 val. prieš išvykstant į ežerą, nors buvo 50 m. atstume, ir jau tada jis stebėjo kaip galimus pažeidėjus (nurodė, kad jis (D. A.) potencialius pažeidėjas) Tokiame atstume būtų pilnai užtekę techn. telefono galimybių, tuo labiau, kad telefonas gali priartinti vaizdą 8 kartus. Pažymi, kad tiek S. L., tiek liudytojas E. K. (ginčijant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą) aiškina, kad augmenija buvo nesužėlusi ir ant medžių lapų nebuvo (tuo tiki ir teismas), tačiau kodėl nei jis (D. A., nei K. K. jo nematė, nors buvo 50 m. atstumu ir toks teiginys jau teismui nebetinka. Akivaizdu, kad lapų ir augmenijos fakto buvimą ar nebuvimą teismas traktuoja išskirtinai pareigūnų naudai, o jų atveju, tai ne reikšmingas faktas. Nurodo, kad jie nematė paliktos S. L. transporto priemonės, nors pagal minėtų liudytojų parodymus matomumas buvo geras ir jos ten paslėpti nėra kur. Teismas tos aplinkybės visiškai neišsiaiškino. Minėta vieta nėra apgyvendinta, ir jis tai būtų matęs, arba tai matę jo šeimos nariai. Apie galimai naudotas kitas technines priemones S. L. nutyli, nes jos galimai naudotos neteisėtai. Iš to akivaizdžiai kyla klausimas ar minėtas liudytojas tikrai buvo įvykio vietoje, ar tie parodymai yra jo išvestiniai iš žinomų faktu (transporto priemonės matymas apie 1l val., vėliau rastų gaudyklių geografinės vietos).

3.10. Siekiant pašalinti šias abejones ir patvirtinti arba paneigti S. L. parodymus jo (D. A.) atstovas teismo prašė iš mobilaus ryšio operatoriaus išreikalauti duomenis, prie kokio mobilaus ryšio operatoriaus bokšto 2021-05-07 –2021-05-08 jungėsi S. L. tarnybinis telefonas (L. parodymai, kad jis turėjo tik tą telefoną). Ši aplinkybė būtų neginčijamai įrodžiusi S. L. buvimo vietą, tačiau teismas šį prašymą be jokių motyvų ir argumentų atmetė, nors buvo perspėti, kad šie įrodymai vėliau bus prarasti, nes operatoriai tokius duomenis saugo tik 6 mėn. Akivaizdu, kad teismas atmesdamas šį prašymą sudarė sąlygas surinkti galimai jį teisinančius įrodymus ir suvaržė jo procesines teises užkirto kelią jo atstovui vykdyti savo pareigas. Taip, pat tai laikytina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ir jo konstitucinių teisių pažeidimu renkant jo nekaltumo įrodymus.

3.11. Aplinkos apsaugos pareigūnas S. L. teisme teigia, kad jo (D. A.) ir K. K. žvejybą stebėjo su savo asmeniniais žiūronais ir mobiliojo ryšio telefonu nefotografavo ir nefilmavo, nes nebūtų buvę galimybės identifikuoti jų veiksmus. Teismas savo nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo netikėti šio vienintelio liudytojo parodymais. Nurodo, kad nei viename procesiniame bylos dokumente iki liudytojo S. L. apklausos teisme nėra užfiksuota, kad buvo naudotos techninės priemonės (vienintelė dokumentuose 2021¬05-08 apžiūros akte nurodyta techninė priemonė tarnybinis telefonas „MI“ ). Nei vieno procesinio dokumento aprašomojoje dalyje nėra S. L. fiksuota ar aprašyta, kad jis naudojo savo asmeninius žiūronus stebint jo (D. A.) galimo pažeidimo veiksmus 2021¬05-08. Šios aplinkybės (žiūronų buvimo faktas pas S. L.) nefiksuotos ir atsiliepime į skundą. Pažymi, kad jis asmeniškai, nei K. K. žiūronų pas S. L. nematė. Tą faktą patvirtina ir S. L. pateikti video įrašai, dalinai ir jo parodymai. Tai kodėl S. L. pradeda kalbėti apie žiūronus ir stebėjimą su jais tik teisme. Kokios aplinkybės tai priverčia taip pakreipti ir pakeisti parodymus.

3.12. Pažymi, kad 2021-09-20 apklausinėjamas liudytojas S. L. pirmą kartą pradeda minėti, kad jis juos stebėjo su žiūronais. Uždavus klausimą apie antstolio faktų konstatavimą, jis pripažįsta, kad iki šios liudytojo apklausos jis yra supažindintas su šiuo antstolio protokolu ir jo tūriniu. Tai matoma ir iš atsakymų teisme (garso įrašo protokolas). Akivaizdu, kad žinant, kad S. L. bus apklausiamas byloje kaip liudytojas, jam neteisėtai suteikta iš anksto teisė susipažinti su bylos medžiaga ir kitos šalies pateiktais įrodymais, kurie prieštarauja jo parodymams, tokiu būdu buvo padarytas poveikis liudytojui.

3.13. Pažymi, kad liudytojas E. K. sako netiesą nurodo ir ta aplinkybė, kad jis savo parodymuose nurodo, kad aiškia matė (be žiūronų) S. L. veiksmus, kai jis surinkinėjo gaudykles ir todėl tikina, kad ir S. L. galėjo mus matyti. Šis faktas prieštarauja antstolio faktų konstatavimo protokolui, mano ir K. K. parodymams, o dalinai ir S. L. parodymams, kur jis mini, kad be žiūronų, netgi naudojant telefoną (kurio elektroninis pritraukimas 8 kartai) nebuvo galima fiksuoti įvykio.

3.14. Nurodo, jog faktinės antstolio aplinkybės buvo konstatuotos 2021-06-08, o protokolas surašytas 2021¬06-16. Taip ir liko neatsakytas klausimas ar galima ir taško 1 į tašką 2 praeiti su batais (su tokia avalyne, kokia buvo apsiavęs S. L.). Liudytojas E. K. aiškino, jog „ten galima prabristi“. Kyla klausimas tai kaip S. L. brido per vandenį ir liko sausais batais. Apelianto vertinimu. akivaizdu, kad teismas priimdamas sprendimą suteikė išskirtinę įrodomąją reikšmę vieniems įrodymams, o kitus nepagrįstai sumenkino, taip ir nepašalindamas prieštaravimų. Jeigu prieštaravimai byloje nepašalinti, tai jie privalėjo būti traktuojami jo naudai, o ne priešingai.

3.15. Nurodo, kad S. L. sąmoningai nutylėjo atvykimo tikslą, tai nėra fiksuota tarnybiniuose ir procesiniuose dokumentuose, jie nepateikti. Pagal instrukciją S. L. yra draudžiama atlikti šiuos veiksmus vienam, tačiau tai jis darė suprasdamas, kad ją pažeidžia, bet to siekė. Akivaizdus šio pareigūno šališkumas. S. L. iki 2021-05-08 13 vai. 33 min. buvo vienas ir tik tuo laiku atvyko pareigūnas E. K..

3.16. Pažymi, kad nuo 8 vai. 30 min. iki 11 vai. 50 min. (pirmas video įrašas VID_20210508_115051.mp4), tariami pažeidimai nefiksuoti jokiais galimais įrodymų rinkimo būdais (nuotraukos, vaizdo įrašai ir panašiai). Keista, kodėl pareigūnas vykdamas į reidą nepasiima fotoaparato, filmavimo kameros (liudytojas V. nurodė, kad jam išduota) ir turėdamas filmavimo kamerą telefone su ja nieko nefiksuoja. Be to, jau minėtos instrukcijos 26 straipsnyje aiškiai apibrėžia pareigūno privalomą elgesį, t. y. reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonėmis fiksuoja galimą pažeidimą, nesukeldami įtarimo įtariamiesiems ar aplinkiniams, stengdamiesi įsitikinti, ar tikrai šie asmenys daro pažeidimus. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad paaiškinimas yra vienas, kad filmuota nebuvo, nes tokiais vaizdais būtų neįmanoma matyti ir jais identifikuoti asmenų bei jų veiksmų ir jie taptų ne kaltinamaisiais, o išteisinamaisiais įrodymais.

3.17. Byloje neatlikta S. L. telefono apžiūra, nefiksuoti įrašų perkėlimai, tai akivaizdžiai pažeidžia įrodymų leistinumo ir leidžiamumo taisyklę, kuri numatyta LR BPK ir yra privaloma taip pat ir AN procese. Ir tai paneigia teismo teiginį, kad įrodymais gali būti bet kurie laktai byloje. Nepakanka teiginio apie faktus ir įrodymu, juk pareigūnai turintys „didelę“ tarnybinę patirtį turi ir didelę patirtį įrodymų rinkime.

3.18. Jokie daugiau dokumentai pildyti nebuvo, nebuvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nebuvo paimta žuvis, nepaimti jokie žvejybos įrankiai, valtis, nepateikti išėmimo aktai, neapiformintas žvejybos žurnalų pateikimas. Taip pat šiame apžiūros protokole nėra parašų, tačiau E. K. parašas yra, tarsi patvirtindamas visas protokole nurodytas aplinkybes, nors šio asmens atliekant eilę veiksmų nebuvo. Kur ir kaip buvo ištrauktos gaudyklės galima spręsti tik iš S. L. žodžių. Kodėl S. L. šias gaudyklės priskyrė jiems yra tik jo subjektyvi nuomonė. Nes jis siekė šio rezultato ir siekė bet kokia kaina padaryti juos kaltais. E. K. šiuos faktus patvirtina parašu, nors nei matė, nei dalyvavo.

3.19. Nurodo, jog pažiūrėjus į administracinio nusižengimo bylos medžiagą, 2021-05-08 (duomenys neskelbtini) S. L. ištraukė viso 22 gaudyklės. Ir būtent S. L. nusprendė, kad 6 (šešios) yra jų, o 16 bešeimininkės. Šios 16 gaudyklių net neaprašytos, nefiksuotos išėmimo vietos ir yra tik formalus paėmimo protokolas, nors ištrauktos tuo pačiu laiku ir tame pačiame ežere. Akivaizdu kad toks elgesys yra subjektyvus, kuris tik rodo pareigūnų suinteresuotumą juos „padaryti dirbtinai kaltais“.

3.20. Taip pat nurodo, kad S. L. bando įrodyti jo dalyvavimą nusižengime, kurį jis pats įsivaizduoja. 2021-08-11 sudaryta „neteisėtos žvejybos (duomenys neskelbtini) ežere aplinkybių fiksavimo schema“. Atkreipia dėmesį, kad ši schema sudaryta praėjus 3 dienoms po įvykio. Būtent šiame dokumente atsiranda papildoma vieta, iš kurios tariamai S. L. stebėjo jį ir K. K.. Akivaizdu, kad ši schema yra išvestinis dokumentas, kurio pagrindas 2021-05-08 apžiūros aktas. Jame nėra jokios kalbos apie dvi stebėjimo vietas ir jos nefiksuotos. Akivaizdu, kad toks dokumentas turi klastojimo požymius, tačiau teismui tai tinka, nes tai surašyta „didelę“ patirtį turinčio pareigūno. Teismas savo išvadose nurodo „kad S. L. apžiūros akte ir prie jo pridėtoje schemoje užfiksuotos aplinkybės paneigia 2021-06-16 antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 53/21/ 07 užfiksuotas išvadas. Jo (D. A.) supratimu yra priešingai, nes antstolio nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia akivaizdų vienintelio liudytojo melą ir nekompetenciją.

3.21. AN protokolas taip pat neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai suklastotas. Pirma, jame nenurodytas laikas kada jis surašytas. Šis protokolas rašomas 9 val. po tariamo įvykio, tačiau nieko neužsimenama apie tai. Protokole nurodoma, kad iš jo paimamos 6 gaudyklės, 14 unguriai, valtis. Tai yra melas nes šiuos visus daiktus pareigūnai jau buvo paėmę 13val. ir jis jų nemačiau, paėmimo ir pokalbio vietos yra skirtingos. Gaudyklių nematė net akyse. Būtent šias aplinkybes patvirtina ir minėtas audio įrašas ir būtent dėl šių aplinkybių yra nepilna stenograma, nes tai akivaizdžiai rodo dokumentų klastojimo faktus. Tokie dokumentų klastojimo faktai teismui nereikšmingi ir neanalizuojami, bei nutylimi sprendime.

3.22. Jo veiksmuose nėra ANK 291 straipsnio 4 dalies sudėties. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus patarėjas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, A. J. prašo atmesti D. A. apeliacinį skundą.

4.1.Nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai administracinio nusižengimo byloje rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog D. A. padarė administracinį nusižengimą, tačiau padaryto nusižengimo nepripažįsta, o tik ginčija pareigūnų, užfiksavusių jo daromą pažeidimą, veiksmus, bet kokiais būdais siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde D. A. analizuoja pareigūnų veiksmus, siekdamas sumenkinti pareigūnų veiksmus tiek nusižengimo fiksavimo metu, tiek teisminio proceso metu, tačiau nepateikia jokių kitų esminių teisinių ar faktinių argumentų.Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi D. A. – nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. D. A. apeliaciniame skunde keliami iš esmės tie patys klausimai, kurie buvo išdėstyti skunde apylinkės teismui, t. y. D. A. kaltės klausimas, ginčijant byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą, pareigūno S. L. šališkumo bei jo ir kitų pareigūnų atliktų procedūrų teisėtumo klausimai.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu D. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais D. A. atstovo argumentus, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė D. A. atžvilgiu nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Pažymima, kad D. A. apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos priimto nutarimo teiktame skunde, todėl nenurodžius jokių naujų duomenų/įrodymų, kurie būtų neištirti ar neaptarti skundžiamoje nutartyje, išsamiai analizuoti tų pačių įrodymų turinį šioje nutartyje nėra būtinybės.

9. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, jokiems įrodymams neteikdamas prioriteto prieš kitus, todėl nei teisingo proceso principas, nei nekaltumo prezumpcija šiuo atveju nebuvo pažeisti. Priešingai – teisėtai, teisingai ir pagrįstai padaryta išvada, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2021 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), D. A. kartu su K. K. iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – šešiomis ežerinėmis gaudyklėmis, neteisėtai sugavo 14 ungurių (15,7 kg), tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė D. A. netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

10. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. A. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo nepadarė, nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) iš medinės valties kartu su K. K. draudžiamu būdu ir draudžiamais žvejybos įrankiais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – ežerinėmis gaudyklėmis nežvejojo, tik padėjo pargabenti legaliai pagautus ungurius. Ši D. A. nurodoma versija prieštarauja byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teisme patikrintiems įrodymams – liudytojo S. L. parodymams, kuris tvirtino matęs kaip K. K. ir D. A. link (duomenys neskelbtini) (schemoje Nr. 3) nuplaukę nebuvo, o įvykio metu paimti unguriai buvo (duomenys neskelbtini) pagauti ežerinėmis gaudyklėmis, kurios atlikus apžiūrą buvo rastos ir išimtos. Šie parodymai atitinka 2021 m. gegužės 8 d. apžiūros akte bei prie jo pateiktuose prieduose užfiksuotas aplinkybes ir juos patvirtina liudytojų E. K., L. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, garso ir vaizdo įrašuose, 2021-05-11 neteisėtos žvejybos (duomenys neskelbtini) aplinkybių fiksavimo schemoje, fotolentelėse, 2021 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyr. specialisto E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės.

11. Apklaustas teisme liudytojas S. L. nurodė, kad nuo to momento, kai K. K. ir D. A. susėdo į poilsiavietėje pastatytą medinę valtį, įjungė atsineštą iš automobilio varikliuką ir nuplaukė į ežerą, stebėjo juos turimais žiūronais ir matė, kaip K. K. ir D. A. medine valtimi plaukdami (duomenys neskelbtini) ežeru prie apžiūros akto pateiktoje schemoje pažymėta kryptimi ir trajektorija, (duomenys neskelbtini) ežere schemoje pažymėtose taškuose A, B, C bei D ir E stojo, tikrino, t. y. traukė ir kilnojo ežerinės gaudykles, kurias iškratę ir palikdami tose pačiose vietose plaukė toliau. Liudytojas taip pat tvirtino, kad jis matė, jog minėti asmenys nebuvo nuplaukę ar nors priartėję prie schemoje pažymėto taško Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), kur K. K. teigimu, jis su D. A. plaukė pasiimti paliktus 14 ungurių. S. L. paaiškino, kad pakrante ėjęs nuo schemoje pažymėto taško 1 iki taško 2, kad niekada plaukiančio K. K. ir D. A. neišleistų iš akiračio, jiems išplaukus iš didžiosios salos pietryčių kryptimi į ežero įlanką ir užplaukus į ežero įlanką, toliau ką darė minėti asmenys, nematė. Tada jis grįžo į didžiąją poilsiavietę, kur buvo paliktas asmenų automobilis. Laukė prie automobilio atokiau turėdamas tikslą stebėti jų veiksmus: ką jie daro, ką neša, turi ar neturi kokius daiktus. Apie 11 val. 16 min. asmenys grįžo iš rytinės ežero pusės. Jie grįžo prie palikto automobilio. D. A. iš valties atnešė ir į automobilio bagažinę įdėjo tinklinį maišą su 14 sugautų ungurių. Kadangi jau buvo po 11 val. 15 min., t. y. prasidėjusi tarnyba, jis informavo vyr. specialistą E. K., kuris buvos pasirengęs išvykti iš darbovietės ((duomenys neskelbtini)), kad atvyktų prie (duomenys neskelbtini), kur užfiksavo pažeidimą ir sulaikė asmenis.

12. Teisme apklaustas liudytojas E. K. patvirtino, kad po 11 val. 15 min., t. y. jau prasidėjus jų darbo pamainai, paskambino S. L. ir nurodė, atvykti į didžiąją poilsiavietę esančią prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodė, jog čia sulaikė asmenis (duomenys neskelbtini) vykdžiusius neteisėtą žvejybą draudžiamais įrankiais. Jam atvykus į nurodytą vietą ant kranto pamatė vyr. specialistą S. L., K. K. ir D. A.. Šie asmenys buvo prie automobilio, prie kurio buvo tinkliukas su unguriais. Siekiant ištirti visas aplinkybes, S. L. su K. K. tarnybiniu automobiliu išvyko surinkti verslinės žvejybos žurnalus, kurie pasak K. K. buvo palikti pas jo žvejus, o jis ir D. A. liko įvykio vietoje. Grįžus su verslinės žvejybos žurnalais, buvo vykdoma jų apžiūra, atliekamas ungurių svėrimas, pildomas apžiūros aktas. Taip pat liudytojas nurodė, kad S. L. atlikus minėtus veiksmus, asmenys buvo informuoti, jog dabar bus plaukiama ir tikrinamos vietos, kuriose S. L. fiksavo juos (duomenys neskelbtini) tikrinant draudžiamus įrankius – ežerines gaudykles. K. K. ir D. A. buvo pasiūlyta plaukti kartu patikrinti ar minėtose vietose yra gaudyklės, taip pat pasiūlyta plaukti parodyti vietą, kur, pasak K. K. jis laikė ungurius. D. A. sutiko plaukti, tačiau K. K. pasakius, jog niekas niekur neplauks, atsisakė. K. K. ir D. A. išvykus S. L. sėdo į tarnybinę valtį ir nuplaukė (duomenys neskelbtini) link kairiau esančio iškyšulio, vietos, kurios prie apžiūros akto pridėtoje schemoje pažymėtos taškais A,B,C. Liudytojas nurodo, jog aiškiai ir puikiai be jokių žiūronų matė, kaip šiose vietose S. L. traukė iš ežero gaudykles. Vėliau S. L. plaukė link salos. Schemoje pažymėta kryptimi link taškų D ir E. Nuo poilsiavietės, kur buvo E. K. likęs saugoti daiktus, S. L. jis nebematė, užstojo sala. Toliau pakrante nėjo ir nestebėjo, kadangi turėjo saugoti ant kranto paliktus daiktus (medinę valtį, žuvį, tarnybinį transportą su priekaba ir kt.). Grįžęs S. L. iškrovė šešias rastas ežerines gaudykles, vėliau vėl išplaukė ir grįžo dar su 16 vienetų gaudyklių. Liudytojas taip pat nurodė, kad apžiūros akto schemoje iš nurodyto taško 1 į tašką 2 galima praeiti pakrante labai paprastai, nurodo, jog prieš dvi savaites asmeniškai ėjo šia pakrante. Taip pat nurodė, jog iš taško 1, nuo kranto puikiai matosi schemoje pažymėti taškai A, B ir C, tai jis gali patvirtinti, nes pats būdamas krante be jokių žiūronų stebėjo ir aiškiai matė S. L. minėtuose taškuose traukiantį iš vandens ežerines gaudykles.

13. Šių teisme apklaustų pareigūnų S. L. ir E. K. parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, jų nurodyti faktai pagal jų išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Šių liudytojų parodymus iš esmės atkartoja ir 2021 m. apžiūros akte, prie bylos pateiktose garso ir vaizdo įrašuose, 2021-05-11 neteisėtos žvejybos (duomenys neskelbtini) aplinkybių fiksavimo schemoje, fotolentelėse, 2021 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, juos patvirtino ir teisme apklaustas L. B., kad K. K. pateikta versija diametraliai skyrėsi nuo S. L. stebėjimo duomenų ir visos stebėjimo eigos aprašymo bei sulaikymo aplinkybių, visų byloje esančių įrodymų visumai. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad būtent šių liudytojų parodymų viseto suformuota konkreti bei nuosekli įvykių seka, kurių pagrindu padaryta pagrįsta išvada dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

14. Nors D. A. daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria pareigūno S. L. galimam šališkumui, tvirtindamas kad pareigūnas veikė asmeniniais interesais, o pareigūnų surašyti dokumentai yra niekiniai, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti byloje apklaustų pareigūnų parodymais, jų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs tiek tarpusavyje, tiek atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareigūno S. L. asmeninį suinteresuotumą, siekį pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jį apkalbant, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, galimą šališkumą. Be to, liudytojas S. L. parodymus davė būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad S. L. stebėjo daromą pažeidimą turimais žiūronais, nefilmavo daromo pažeidimo, nes neturėjo veikiančios kameros, o turimo mobilaus ryšio telefono raiška labai prasta, nepaneigia liudytojo parodymų teisingumo ir jo užfiksuotų aplinkybių apžiūros akte bei neteisėtos žvejybos (duomenys neskelbtini) aplinkybių fiksavimo schemoje, juo labiau, kad šio liudytojo parodymus patvirtina ir kiti, anksčiau aptarti duomenys. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigūnai S. L. ir E. K. vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuoti tik užfiksuoti ir nutraukti daromą nusižengimą.

15. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, liudytojo S. L. nurodytomis aplinkybėmis neduoda pagrindo abejoti ir tai, kad S. L. stebėjo daromą administracinį nusižengimą ne darbo metu. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo Nr. XII-884 12 straipsnio nuostatos nedraudžia pareigūnui ne darbo metu gavus informaciją apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nurodytoms aplinkybėms analizuojant 2021 m. birželio 16 d. antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2021 m. birželio 16 d. antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos išvados, jog iš taško 1 ir 2, vietos pažymėtos tašku 3 nesimato; pakrante tiesiai iš taško 1 į tašką 2 praeiti neįmanoma, kadangi ežero pakrantė pelkėta, apaugusi krūmais ir meldais; iš taško 1 taškų D ir E matomumą užstoja sala, o iš taško 2 matomumą riboja augančios nendrės, paneigia tiek S. L. apžiūros akte ir prie jo pridėtoje schemoje užfiksuotos aplinkybės, tiek ir liudytojais apklaustų pareigūnų S. L., E. K. parodymai bei byloje esantys vaizdo įrašai, (II CD disko 4-8 įrašai), iš kurių matyti, kad pakrantė nėra apaugusi, o matomumas geras.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą laikėsi aktyvaus ir nešališko arbitro vaidmens – siekdamas nustatyti objektyvią tiesą atliko procesinius veiksmus, t. y. apklausė D. A., pareigūnus fiksavusius pažeidimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, analizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog D. A. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9, 9.1, 10, 10.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, o jo skunde dėstomi teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios išvados nepaneigia.

18. Nepagrįstai skunde nurodoma, jog teismas, netenkindamas prašymo užklausti liudytojo S. L. tarnybinio telefono operatoriaus, kad jis pateiktų S. L. tarnybinio telefono abonento išklotinę, buvo šališkas. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad teismas, nagrinėdamas D. A. skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, turėjo išankstinę nuomonę. Vien tai, kad D. A. netenkina pirmosios instancijos teismo išnagrinėto skundo rezultatas, teismas netenkino jo prašymo, savaime nesuponuoja išvados dėl teismas šališkumo.

19. Taip pat atmestas skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas rėmėsi K. K. byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ANK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų administracinių nusižengimų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju kitoje, t. y. K. K. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės turėjo papildomą įtaką teismo vidiniam apsisprendimui patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų, kurie nuosekliai aptarti nutartyje, patikimumą.

20. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).

21. Šioje apimtyje apygardos teismas taip pat pažymi, jog D. A. skunde nepasisakoma dėl jo atžvilgiu skirtos nuobaudos dydžio ar rūšies. Teismas atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes į tai, kad byloje nustatyta viena D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 d. 12 p. - asmuo pakartotinai padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą), į tai, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda su daiktų - šešių vienetų ežerinių gaudyklių (rudo kaprono metaliniais lankais, dvejais maišais ir jungiamąja dalimi), medinės valties (rudos/juodos spalvos su žaliais irklais) konfiskavimu, nelaikytina per griežta, yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, bei teisinga siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų įgyvendinimo.

22. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartis, kuria atmestas D. A. skundas dėl Institucijos 2021 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo D. A. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.