- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-203-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01244-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Vokietijos bendrovės „Carl Zeiss Vision GmbH“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BOD Lenses“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Vokietijos bendrovės „Carl Zeiss Vision GmbH“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės Vokietijos bendrovės „Carl Zeiss Vision GmbH“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijos bendrovės „Carl Zeiss Vision GmbH“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BOD Lenses“ dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vokietijos bendrovė „Carl Zeiss Vision GmbH“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „BOD Lenses“ (toliau – ir atsakovė) nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nutraukti žymens „Bod Lenses MYO Care“ naudojimą akinių lęšiams ir panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti bei uždrausti žymenį „MYO Care“ tiek atskirai, tiek derinyje su kitais žodiniais ar vaizdiniais elementais naudoti ateityje. Ieškovė nurodė, kad ji yra prekės ženklo „MYO Care“ savininkė. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė savo veikloje naudoja žymenį „Bod Lenses MYO Care“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės vardu registruotą žymenį „MYO Care“. Ieškovė nurodė, kad abu žymenys yra naudojami tapačioms prekėms žymėti ir reklamuoti, tačiau ieškovė nėra suteikusi leidimo atsakovei naudoti ieškovės vardu registruotą žymenį „MYO Care“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „BOD Lenses“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji yra įregistravusi prekės ženklą „Bod Lenses MYO Care“, jo registracija galiojanti, todėl nėra pagrindo uždrausti šį ženklą naudoti atsakovės veikloje. Atsakovės teigimu, prekės ženklas „Bod Lenses MYO Care“ nėra panašus į ieškovės vardu registruotą žymenį „MYO Care“, todėl neegzistuoja tikimybė suklaidinti dalį visuomenės bei susieti atsakovės naudojamą žymenį su ieškovei priklausančiu prekės ženklu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino ieškovės ir atsakovės prašymą, patvirtino 2024 m. rugpjūčio 28 d. šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis) joje nustatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2024 m. spalio 30 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, t. y. dėl 20 000 Eur baudos pagal taikos sutarties 1.10 papunktį išieškojimo iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 10 d. paskelbė naują reklaminį pranešimą su žymeniu „MYO Care“. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į atsakovės atstovą, nurodydama, kad tokia nauja reklaminė kampanija pažeidžia taikos sutartį, prašė pašalinti nurodytą pažeidimą (reklamos su žymeniu „MYO Care“ publikavimą) iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Ieškovės teigimu, nurodytas pranešimas nebuvo pašalintas, be to, atsakovės gaminiai, naudojant prekių ženklą „BOD Lenses MYO Care“ buvo reklamuojami parodoje, kuri vyko 2024 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė tinkamai ir laiku nutraukė ginčo žymens ir bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo) naudojimo. Taikos sutartimi nebuvo numatyta teisė atsakovei vykdyti naujas reklamines kampanijas, dalyvauti parodose ir pan. Ieškovė teigė, kad jeigu atsakovė turėjo ketinimą imtis naujų reklaminių kampanijų, tam turėjo būti gautas ieškovės sutikimas ir, esant susitarimui dėl tokių naujų reklaminių veiksmų, į sutartį turėjo būti įtrauktos atitinkamos ir tokiose situacijose įprastos nuostatos ir su jomis susijusios sąlygos (kokios konkrečiai reklaminės kampanijos, kada, kokia apimtimi ir teritorijoje yra galimos), tačiau tai padaryta nebuvo. Atsakovė pažeidė taikos sutartį, kadangi pradėjo vykdyti naujas reklamines kampanijas, nenutraukė ginčo žymens ir (arba) bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo) naudojimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „BOD Lenses“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pereinamasis laikotarpis buvo būtina susitarimo sudarymo sąlyga ir be šios sąlygos atsakovė susitarimo nebūtų sudariusi, nes po taikos sutarties sudarymo turėjo būti toliau užtikrintas sklandus atsakovės veiklos vykdymas, kol bus pereita prie naujo žymens, kuris turėjo pakeisti ginčo žymenį, naudojimo. Ieškovė suvokė, kad ginčo žymens pakeitimui nauju bus reikalingas papildomas terminas, todėl į taikos sutartį buvo įtrauktas pereinamasis laikotarpis. Objektyviai nėra įmanoma, sudarius taikos sutartį iškart nutraukti ginčo žymens naudojimą veikloje, nes atsakovė ir jos partneriai yra iš anksto numatę tam tikrus rinkodaros sprendimus, suplanavę dalyvavimą būsimose parodose ir yra numatę rinkai pristatyti su vykdoma veikla susijusias naujienas. Dar 2024 m. birželio 7 d. atsakovės partneriai susitarė dalyvauti 2024 m. rugsėjo 14 d. parodoje. Atsakovės teigimu, bet koks ginčo žymens naudojimas (niekaip tokio ribojimo taikos sutartyje neapribojus) turi būti nutrauktas per 4 mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 28 d. Pereinamasis laikotarpis, numatytas taikos sutartyje, nėra pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutarties 1.2 papunktyje atsakovė įsipareigojo užtikrinti, jog bet koks ginčo žymens ir (arba) bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ naudojimas bus nutrauktas per taikos sutarties 1.3 papunktyje numatytą pereinamąjį laikotarpį, įskaitant, bet neapsiribojant, disponavimą reklamine medžiaga su ginčo žymeniu ir (arba) bet kokiu kitu žymeniu su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo), jos publikavimą internete, rodymą ir platinimą. Teismas vertino, kad atsakovė turi užtikrinti ginčo žymens naudojimo nutraukimą, bet minėtos taikos sutarties nuostatos neįtvirtina draudimo naudoti ginčo žymenį pereinamuoju laikotarpiu, priešingai, taikos sutarties 1.3 papunktyje šalys sulygo, jog naudojimui nutraukti numatytas 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis, o tai reiškia tęstinio naudojimo procesą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
8. Teismas nurodė, kad taikos sutartyje šalys neaptarė, kokius konkrečiai veiksmus pereinamuoju laikotarpiu gali tęsti atsakovė ir kokie veiksmai nebeturi būti atliekami, tačiau lingvistiškai aiškinant pereinamojo laikotarpio paskirtį ir esmę, akivaizdu, jog pereinamasis laikotarpis skirtas užbaigti, tai, kas pradėta (suplanuota) anksčiau ir tai nereiškia draudimų ar ribojimų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o taikos sutartyje nėra sąlygų, įpareigojančių atsakovę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus anksčiau, nei paskutinę pereinamojo laikotarpio dieną. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pereinamasis laikotarpis būtinas užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo žymens naudojimo, o, priešingu atveju, taikos sutartyje įtvirtintas pereinamasis laikotarpis nebetektų prasmės.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pereinamasis laikotarpis nėra pasibaigęs, bei jog ieškovė įsipareigojo nereikšti pretenzijų ar reikalavimų atsakovei dėl ginčo žymens ir (arba) bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo) naudojimo, kuris vyko iki sutarties sudarymo ir per pereinamąjį laikotarpį, konstatavo, kad nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė Vokietijos bendrovė „Carl Zeiss Vision GmbH“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą. Atskirajame skunde nurodoma, kad pereinamasis laikotarpis nustatytas tik reklaminės medžiagos pašalinimui, tačiau nesuteikia teisės atsakovei naudoti ginčo žymenį. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė taikos sutarties 1.2 papunktį, kadangi paskelbė reklaminį pranešimą su žymeniu „MYO Care“, be to, dalyvavo parodose ir reklamavo gaminius, naudojant prekių ženklą „BOD Lenses MYO Care“. Atskirajame skunde nurodoma, kad taikos sutarties sąlygos nesuteikia teisės atsakovei naudoti ginčo žymenį „MYO Care“.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „BOD Lenses“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė taikos sutartyje įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų dėl ginčo žymens naudojimo per taikos sutartyje numatytą pereinamąjį laikotarpį. Taikos sutarties 1.3 papunktyje sulygta, kad pereinamasis laikotarpis yra nustatytas „nutraukti bet kokį ginčo žymens naudojimą“. Atsakovė teigė, kad ginčo žymens naudojimas turi būti nutrauktas tuomet, kai pasibaigia pereinamasis laikotarpis (t. y. po 4 mėnesių nuo taikos sutarties pasirašymo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam taikos sutarties įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis
14. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
15. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).
16. Tvarka ir veiksmai, kuriuos spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą turi atlikti teismas, įtvirtinti CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Be kita ko, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šis prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1207-794/2024 išsprendė 2024 m. rugpjūčio 28 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 11 d. Ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė tinkamai nevykdo taikos sutarties 1.2 papunkčio nuostatų, kuriose atsakovė patvirtino, jog nenaudoja ginčo žymens prekėms žymėti ir įsipareigojo ginčo žymens nenaudoti atitinkamoms prekėms žymėti, t. y. atsakovė po taikos sutarties sudarymo 2024 m. rugsėjo 10 d. paskelbė naują reklaminį pranešimą su žymeniu „MYO Care“, taip pat atsakovės gaminiai, naudojant prekių ženklą „BOD Lenses MYO Care“, buvo reklamuojami parodoje, kuri vyko 2024 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė nurodė, kad bet koks ginčo žymens naudojimas turi būti nutrauktas per taikos sutarties 1.3 papunktyje numatytą pereinamąjį laikotarpį, t. y. per 4 mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos – iki 2024 m. gruodžio 28 d., todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų.
19. Nustatyta, kad taikos sutarties 1.2 papunktyje šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad bet koks ginčo žymens ir (arba) bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ naudojimas bus nutrauktas per taikos sutarties 1.3 papunktyje numatytą pereinamąjį laikotarpį, įskaitant, bet neapsiribojant, disponavimą reklamine medžiaga su ginčo žymeniu ir (arba) bet kokiu kitu žymeniu su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo), jos publikavimą internete, rodymą ir platinimą. Taip pat nustatyta, kad šalys taikos sutarties 1.3 papunktyje sulygo, jog pereinamasis laikotarpis nutraukti bet kokį ginčo žymens ir (arba) bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo) naudojimą yra 4 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Tame pačiame taikos sutarties papunktyje nurodyta, kad ieškovė nereikš jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei ar bet kokiems tretiesiems asmenims (įskaitant, bet neapsiribojant bet kokius atsakovės verslo partnerius ir kontrahentus) dėl ginčo žymens ir (arba) bet kokio kito žymens su elementu „MYO Care“ (nepriklausomai nuo jo užrašymo būdo) naudojimo, kuris vyko iki sutarties sudarymo ir per pereinamąjį laikotarpį. Taikos sutarties 1.10 papunktyje numatyta, kad paaiškėjus, jog atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį, atsakovė įsipareigoja už kiekvieną pažeidimo faktą per 10 dienų nuo rašytinio reikalavimo pateikimo dienos sumokėti 10 000 Eur baudą ieškovei.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė įpareigoti atsakovę UAB „BOD Lenses“ nutraukti žymens „Bod Lenses MYO Care“ naudojimą akinių lęšiams ir panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti bei uždrausti žymenį „MYO Care“ tiek atskirai, tiek derinyje su kitais žodiniais ar vaizdiniais elementais naudoti ateityje. Taip pat nustatyta, kad šalys ginčą išsprendė 2024 m. rugpjūčio 28 d. sudarydamos taikos sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta ir atsakovė neginčija, kad ji 2024 m. rugsėjo 10 d. paskelbė naują reklaminį pranešimą su žymeniu „MYO Care“, taip pat jog atsakovės gaminiai, naudojant prekių ženklą „BOD Lenses MYO Care“, buvo reklamuojami parodoje, kuri vyko 2024 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, t. y. dėl 20 000 Eur baudos pagal taikos sutarties 1.10 papunktį priverstinio išieškojimo iš atsakovės, grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė tinkamai nevykdo taikos sutarties 1.2 papunkčio nuostatų, t. y. po taikos sutarties sudarymo atsakovė naudojo ginčo žymenį prekėms žymėti – 2024 m. rugsėjo 10 d. paskelbtame naujame reklaminiame pranešime bei 2024 m. rugsėjo 14 d. parodoje.
21. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nutarties motyvuojamojoje dalyje formaliai vertino, kad taikos sutarties nuostatos neįtvirtina draudimo atsakovei naudoti ginčo žymenį taikos sutarties 1.3 papunktyje numatytu 4 mėnesių nuo sutarties pasirašymo pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki 2024 m. gruodžio 28 d., todėl nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovės netinkamą taikos sutarties vykdymą bei išduoti vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino taikos sutarties 1.3 papunktyje numatyto pereinamojo laikotarpio esmę ir dėl to nepagrįstai padarė išvadą, kad minėtu laikotarpiu atsakovė be išimčių gali naudoti ginčo žymenį. Nustatyta, kad ieškinys, kuriuo ieškovė siekė uždrausti atsakovei naudoti žymenį „MYO Care“, pareikštas 2023 m. lapkričio 14 d., tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė registraciją į 2024 m. rugsėjo 14 d. vykusią parodą atliko dar 2024 m. birželio 7 d., t. y. nevertinta, kad atsakovė ieškinio objektu esančius veiksmus, pažeidžiančius ieškovės interesus, tęsė po bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad, priešingai nei konstatuota apskųstoje nutartyje, taikos sutarties 1.3 papunktyje numatytas 4 mėnesių nuo sutarties pasirašymo pereinamasis laikotarpis yra skirtas atsakovei nutraukti ginčo žymens naudojimą, t. y. baigti įvykdyti jau turimus veiklos įsipareigojimus, tokiu būdu nesukeliant atsakovei neproporcingos žalos (nuostolių), tačiau ne pradėti vykdyti (prisiimti) naujus įsipareigojimus ir juos vykdant naudoti ginčo žymenį.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė sąlygų vykdomajam raštui išduoti, t. y. neišsiaiškino ieškovės prašymo esmės, kad dėl taikos sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčiuose numatytų sąlygų pažeidimo (nenutraukimo veiksmų, kuriuos gali nutraukti tik pats įsipareigojimą prisiėmęs asmuo), ieškovė prašo taikyti atsakovei taikos sutarties sąlygoje numatytą baudą, vadinasi yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų, kurioms negalimas priverstinis vykdymas, pažeidimo ir baudos taikymo pagrįstumo. Siekiant nustatyti, ar atsakovė nevykdo minėtų taikos sutarties sąlygų, t. y. ar nepagrįstai po taikos sutarties sudarymo 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 14 d. naudojo ginčo žymenį prekėms žymėti, būtina nustatyti, kokių faktinių duomenų pagrindu atsakovė turėjo pareigą tęsti ginčo žymens naudojimą ir negalėjo iškart po taikos sutarties sudarymo nutraukti žymens naudojimo. Byloje netirta, kokius veiklos įsipareigojimus (be kita ko, sutartinius teisinius santykius) atsakovė turėjo ir vykdė naudodama žymenį, t. y. ar tokie atsakovės įsipareigojimai yra atsiradę iki taikos sutarties sudarymo, ar jų nutraukti nėra galimybės ir dėl to jie galėjo būti baigiami įvykdyti per pereinamąjį laikotarpį, ar atsakovė vykdė naujus po taikos sutarties sudarymo prisiimtus įsipareigojimus, kurie nepatenka į pereinamąjį laikotarpį ir pripažintini taikos sutarties sąlygų pažeidimu (netinkamu vykdymu). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu atsakovė atliko veiksmus, t. y. naudojo 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 14 d. ginčo žymenį, taip pat kokia galimai padarytų taikos sutarties sąlygų pažeidimų įtaka atsakovės veiklai, t. y. ar atsakovė privalėjo atlikti veiksmus, panaudojant žymenį, ir ar tokią būtinybę lėmė atsakovės įsipareigojimai, prisiimti iki taikos sutarties sudarymo. Tik nustačius minėtas aplinkybes dėl atsakovės ginčo žymens panaudojimo po taikos sutarties, kuria prisiimtas įsipareigojimas nutraukti žymens naudojimą prekėms žymėti, galima įvertinti, ar atsakovė nevykdė (netinkamai vykdė, pažeidė) taikos sutarties sąlygas ir dėl to jai taikytina taikos sutarties 1.10 papunktyje numatyta sankcija – bauda už kiekvieną pažeidimą, dėl kurios priverstinio išieškojimo ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą. Teismas neatsižvelgė į teisinio reguliavimo ypatumus, numatytus dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu ar netinkamu vykdymu, neišsiaiškino, ar atsakovė, naudodama ginčo žymenį po taikos sutarties sudarymo, vykdė įsipareigojimus (veiklą), atsiradusius iki taikos sutarties sudarymo ar po to, nenustatė, ar atsakovės veiksmai yra susiję su įsipareigojimų įvykdymo pabaiga ir ar dėl to jie priskirtini prie galimų atlikti (baigti įvykdyti, o ne nutraukti įsipareigojimų vykdymą) per taikos sutartyje numatytą pereinamąjį laikotarpį. Byloje liko nevertinta, ar atsakovė, naudodama ginčo žymenį, atliko veiksmus (vykdė įsipareigojimus), kurie nepatenka į taikos sutartyje numatytą pereinamąjį laikotarpį ir dėl to jie pripažintini taikos sutarties sąlygų pažeidimu, dėl kurio atsakovei gali būti taikoma sankcija – bauda, ir dėl kurios išieškojimo galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas ieškovei. Todėl konstatuotina, kad tik pirmosios instancijos teismui nustačius minėtas aplinkybes, gali būti teisingai išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo tvarkos, nustatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, netyrė ir nevertino klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė klausimo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi atskleisti klausimo esmės dėl pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų ir netirtų aplinkybių apeliacinio proceso metu nėra galimybės, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę prašymo išnagrinėjimo baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.