- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- eII-44-1254/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00014-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
administracinėn atsakomybėn patrauktai D. P., jos atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu D. P. buvo nubausta 115 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. spalio 28 d., 11.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai šiame kelyje viena kryptimi yra viena eismo juosta, nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, nesudarant artėjančiai specialiajai transporto priemonei avarinio koridoriaus privalomai sustojant dešiniajame kelkraštyje. Tokiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 12 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 6 dalyje.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. sausio 13 d. gautas D. P. skundas dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo ji prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties (veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis).
2.1. Skundo autorė nesutinka su Institucijos nutarimu, laiko jį nepagrįstu, neteisėtu, priimtu netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, ignoruojant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) visumą bei ANK 16 straipsnyje įtvirtintą būtinojo reikalingumo institutą.
2.2. Skunde pažymima, kad Institucijos nutarime klaidingai konstatuojama, jog ji ignoravo pareigūnų reikalavimus. Bylos duomenys, įskaitant policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašą, patvirtina kitokią įvykių eigą: 1) policijos automobilis į (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo 11:07:52; 2) pirminis trumpalaikis („trūkčiojantis“) specialus garso signalas panaudotas 11:07:58. Šis signalas buvo momentinis, neaiškus, todėl miesto triukšmo sąlygomis ji negalėjo jo vienareikšmiškai identifikuoti kaip skirto jai ar kaip įpareigojančio nedelsiant sustoti. Kelių eismo taisyklės numato pareigą duoti kelią transporto priemonei su įjungtais (nuolat, ne „trūkčiojančiais“) specialiaisiais signalais; 3) nuolatinis (ištisinis) garso signalas įjungtas tik 11:08:01, tai yra momentas, kai jai kilo teisinė pareiga reaguoti; 4) 11:08:02, t. y. praėjus vos 1 sekundei, ji pradėjo stabdyti. 1 sekundės reakcijos laikas rodo, kad ji buvo atidi ir reagavo nedelsdama; 5) 11:08:01 ir 11:08:03 policijos automobilis ir jos automobilis prasilenkė su priešpriešine eismo juosta atvažiuojančiais automobiliais; 6) visiškas sustojimas įvyko 11:08:07 (už 5 sekundžių), per kurias ji pravažiavo inžinerinę kliūtį – pėsčiųjų perėją su saugumo salele.
2.3. Skunde paaiškinama dėl objektyvaus negalėjimo sustoti iš karto (infrastruktūrinės aplinkybės). Įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), turi specifinę infrastruktūrą – viena 3,5 m pločio eismo juosta viena kryptimi, kurią riboja pėsčiųjų perėja su viduryje įrengta saugumo salele (su borteliais). Tuo metu priešpriešine eismo juosta vyko eismas, buvo atvažiuojančių automobilių, todėl policijos automobilis negalėjo jos lenkti išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Jei ji būtų sustojusi tą pačią sekundę, kai pradėjo stabdyti (11:08:02), jos automobilis būtų sustojęs tiesiai prieš saugumo salelę arba šalia jos. Pagal KET 150.4 punktą, sustoti pėsčiųjų perėjoje ir 5 m prieš ją draudžiama. Dėl saugumo salelės bortelių ir iki jos kelio ženklinimu važiuojamoji dalis toje vietoje yra susiaurinta. Sustojus neprivažiavus pėsčiųjų salelės arba pėsčiųjų perėjoje, likęs kelio plotis būtų buvęs nepakankamas policijos automobiliui pravažiuoti. Tokiu atveju ji būtų sukūrusi kliūtį ir visiškai užblokavusi eismą.
2.4. Skundo autorė nurodo, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisės norminio akto, kuris reglamentuotų policijos specialiųjų signalų naudojimą, todėl jai nežinoma, kokiais atvejais policija gali naudoti ištisinį, o kokiais „trūkčiojantį“ garso signalą. Taip pat jai nežinoma, kokioje situacijoje ji privalo sustabdyti automobilį ir kaip staigiai tai daryti, kokiu ne mažesniu atstumu prie jos iš galo turi priartėti policijos automobilis, kad ji galėtų naudoti staigų stabdymą. Vienintelis protingas ir saugus sprendimas, siekiant įgyvendinti KET 12 punkto reikalavimą (suteikti kelią), buvo pravažiuoti susiaurėjimą (salelę) ir sustoti iškart už jos, kur kelias vėl tampa pakankamai platus ir nėra bortelių. Būtent tai ji ir padarė per 5 sekundes.