Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-12 · Civilinė byla Nr. 2A-257-661/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
2A-257-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15828-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
E. Š., Ž. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-257-661/2016Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15828-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.5.; 3.3.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) UAB „Arlitanus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š. ir Ž. Š. ieškinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo, solidariems atsakovams: valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Arlitanus“, trečiasis asmuo atsakovų pusėje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracija, teismas išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareikštu patikslintu ieškiniu (t. IV, b. l. 10-18) ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai 19 000 Lt nuostolių atlyginimo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo pagrindu (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1821-611/2014) ieškovai NTR įregistravo servitutą ir atlygino atsakovams 19 000 Lt kompensaciją, kuri dėl žemiau nurodomų aplinkybių, kaip nuostoliai dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, turi būti priteisti iš atsakovų solidariai. Dėl servituto nustatymo aplinkybių, ieškovai nurodo, kad ieškovai 2011 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybėn įgijo žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Z. G. įpėdinių. Pastarajam nuosavybės teisės į 0,0626 sklypą, esantį Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamajam kvartale (sklypo Nr. 635) atkurtos 2000 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities sprendimu Nr.01-1013. Sklypo plotas ir ribos nustatytos žemės sklypo plane, patvirtintame VAVA skyriaus vedėjos A. V., kuriame pavaizduotas privažiavimas prie ieškovų sklypo. Kaip patvirtina UAB „Arlitanus“ pateikta žemės sklypų situacija iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo VAVA 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3.-8756-(01) žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybine žeme.

Atsakovai V. B. ir R. B. 2010 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypus kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, suformavus žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir perleidus jį privačion nuosavybėn jie liko be privažiavimo į savo sklypą, kas sąlygojo poreikį siekti servituto nustatymo, ir ko pasėkoje buvo patirti nuostoliai. Ieškovai taip pat nurodė, jog 2010 m. birželio 21 d. VAVA įsakymu Nr. 2.3.-8756-(01) buvo suformuoti du valstybinės žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2010 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi parduoti V. B., o ši juos perleido B.. Formuojant šiuos žemės sklypus nebuvo įvertinta, kad ieškovų sklypas jau ribojasi su privačios žemės sklypais, ir formuojant valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apjungtas plotas, kuriame VAVA žemės sklypo plane (patvirtinto VAVA skyriaus vedėjos A. V.) pavaizduotas privažiavimas prie ieškovų sklypo. Tokiu būdu, ieškovų sklypas tapo apsuptas privačios žemės sklypais, nepaliekant nei laisvo ploto privažiavimui įrengti, nei nustatant kelio servitutą vėliau projektuotuose valstybės žemės sklypuose. Ieškovas kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodė Žemės reformos įstatymo (toliau tekste – ŽRĮ) 4, 19 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau tekste – Metodika) 8-9, 20.3., 47, 55, 94, 96, 129, 132 punktų nuostatų pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Arlitanus“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (t. IV. b. l. 24-28). Atsakovas nurodė, kad jis niekaip neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Pažymėjo, kad ieškovų nupirktas žemės sklypas Nr. 635, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Vilniaus miesto tarybos 2000 m. balandžio 13 d. sprendimu, patvirtinus Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies gyvenamojo kvartalo žemės sklypų individualiai statybai Nr. 602-640 ribas ir plotus. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528, patvirtinančiu Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą. Tai, anot atsakovo, patvirtina, kad privažiavimas ieškovo sklypui turėjo būti suformuotas arba nustatytas atitinkamas kelio servitutas rengiant nurodytą detalųjį planą, kurio autorius nebuvo atsakovas. Nurodytų sklypų Nr. 602-640, ribas ir plotus rengė E. K. IĮ. Atsakovo vertinimu, ieškovai elgėsi kaip nerūpestingi savininkai, nes įsigiję žemės sklypą, žinojo kad nėra registruoto kelio ar servituto, ir tuo nesirūpino. Vadovaujantis ŽRĮ 16 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis atsakovas neturėjo sprendimo teisės, o žemėtvarkos projektų rengimas kontroliuoja NŽT, kuri ir priima visus sprendimus. Tai, kad atsakovas 2010 metais rengė Žemės reformos projekto papildymą, kurį patvirtino VAVA 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 8756 (01), nepatvirtina jokių atsakovo sąsajų su 2000 metais ieškovams formuotu žemės sklypu. Rengiant projektą atsakovas vadovavosi jam žemėtvarkos skyriaus pateiktais duomenimis (Metodikos 7 punktas), kuris nepateikė informacijos apie 2000 metais patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus teritorijose, kuriose yra valstybinė žemės, atsakovas negalėjo žinoti jokių šių detaliųjų planų aplinkybių. Atsakovas nepažeidė nustatyto teisinio reguliavimo, nes jis nebuvo įpareigotas patikrinti 2000 metais patvirtintame detaliajame plane suprojektuoto žemės sklypo privažiavimo sąlygų. Pilaitės vietovės teritorijos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo formuojami žemės sklypai, išskyrus Pilaitės teritorijos gyvenamojo kvartalo žemės sklypus individualiai statybai Nr. 602-640, buvo atliktas rengėjo UAB Korporacija „Matininkai“ 2000 metais ir patvirtintas VAVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, todėl atsakovas turėjo patikrinti ar šiame projekte visi sklypai turi privažiavimus, kuriame nebuvo pažymėta, kad Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas. Atsakovo vertinimu, ieškovai be jokio pagrindimo apeliuoja į 2010 m. birželio 15 d. VMS pranešimą dėl teritorijų planavimo dokumentų nesilaikymą. Be to, atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtinto Pilaitės šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniai pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (t. IV, b. l. 39-43). Pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog NŽT nesilaikė Metodikoje nustatytos projektų tikrinimo ir tikslinimo procedūros, nes pagal metodikos 20.3., 49.3., 129 punktų nuostatas, žemės projekto rengėjui nesiūlant projektuoti servituto, NŽT negalėjo priimti sprendimo dėl servituto nustatymo, todėl laikytina kad NŽT neatliko veiksmų prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams. NŽT nuomone, žala ieškovams atsirado ne kaip tiesioginė NŽT veikimo (neveikimo) pasekmė, todėl šiuo atveju gali būti konstatuotas tik netiesioginis priežastinis ryšys.

Tuo atveju jei teismas, pripažintų NŽT atsakomybę, tai atsakovo vertinimu turėtų būti taikoma ne solidarioji, o dalinė atsakomybė, nes NŽT negali būti atsakinga už UAB „Arlitanus“ veiksmus. Be to, atsakovas pažymi, kad pagal Metodikos 86 p. žemėtvarkos projektai teikiami viešai svarstyti visuomenei, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų gautos kokios nors pretenzijos. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bylas dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, nagrinėja administraciniai teismai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t. IV, b. l. 29-31) nurodė, kad teismo sprendimas turėtų būti priimtas atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodoma, kad žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo nustatytos ieškovo sklypo ribos, buvo patvirtintos VAVA 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3.-8756-(01). Pagal tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas VAVA tvirtino ir įgyvendino žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus. Šiuo metu šias funkcijas yra perėmusi NŽT. Pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusias ŽRĮ 16 straipsnio nuostatas, Metodikos punkto nuostatos, suponuoja išvadą, kad šiuo atveju Žemėtvarkos projektą rengė atsakovas UAB „Arlitanus“, kurį patvirtino tuometinė VAVA. Pagal Metodikos IX skirsnio nuostatas žemėtvarkos projektų kontrolę įgyvendino NŽT ir VAVA. Projektuojant žemės sklypus turėjo būti laikomasi Metodikos 47, 55 nuostatų. UAB „Arlitanus“ rengdamas žemėtvarkos projektą į VMS kreipėsi kelis kartus, kuriam 2010 m. birželio 16 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. raštais buvo nurodyta, kad žemėtvarkos projektas neatitinka Metodikos keliamų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti ieškovams E. Š. ir Ž. Š. solidariai iš atsakovų valstybės ir UAB „Arlitanus“ 5 502, 78 EUR (19 000 Lt) nuostolių atlyginimo, bei lygiomis dalimis 423, 83 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pagal nurodytą reglamentavimą, negavus suderinimo žymos, turėjo būti parengta išvada, tačiau ir apie jos surašymą byloje jokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad abu atsakovai neatliko įstatyme nustatytų pareigų, t. y. UAB „Arlitanus“ nesuderino projekto su atitinkama institucija, nepaisė jos nurodytų projektų trūkumų, o NŽT nesant atitinkamų institucijų suderinimo, neparengus išvados, įsakymu patvirtino parengtą projektą. Taigi, abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (tinkamai nevykdė įstatyme nustatytų pareigų) dėl to patvirtinus atsakovo UAB „Arlitanus“ projektą, ieškovai liko be privažiavimo į savo žemės sklypą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas UAB „Arlitanus“ apeliaciniu skundu (b.t. IV., b.l.93) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl UAB „Arlitanus“ dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė:

1) Teismas visiškai neįvertino, kad atsakovas negalėjo lemti ginčijamo klausimo sprendimo, Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuostoliai yra būtent atsakovo veiksmų ar neveikimo padarinys;

2) Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus teisinius argumentus ir neteisingai taikė teisės normų reikalavimus. Teismas ignoravo Metodikos 20.3.1. punkto nuostatą. Atsakovas nepažeidė nurodyto teisinio reguliavimo ir jo pagrindu atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti patikrinimą dėl 2000 metais Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliame plane suprojektuoto žemės sklypo Nr. 635, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavimo sąlygų. Pažymėtina, kad teismas visiškai nevertino šio 2000 metais Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano rengėjo vaidmens, įsipareigojimų bei atsakomybę jį tinkamai įregistruojant ir įgyvendinant.

3) Svarstomas anksčiau patvirtintas Pilaitės vietovės teritorijos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo formuojami žemės sklypai, išskyrus Pilaitės teritorijos gyvenamojo kvartalo žemės sklypus individualiai statybai Nr. 602-640, buvo atliktas kito rengėjo - UAB „Korporacija matininkai" 2000 metais ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3267-41. Todėl, remiantis Metodikos 20 punktu, atsakovas, vykdydamas 2010 metų žemėtvarkos projektą, kartu turėjo patikrinti ar visi žemės sklypai, kurie buvo suprojektuoti anksčiau patvirtintame 2000-09-25 žemėtvarkos projekte, turi privažiavimus esamais ar suprojektuotais keliais arba, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Atsakovo pozicijos pagrįstumą patvirtina ir faktas, jog Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu Nr. 528 patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalus planas nebuvo pažymėtas 2000-09-25 žemėtvarkos projekte.

4) Atsakovas, kaip žemėtvarkos projekto rengėjas, neturi sprendimo priėmimo teisės.

5) Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymas derinti atsakovo rengiamą 2010 metų žemėtvarkos projektą neįrodo atsakovo padaryto pažeidimo.

6) Teismas klaidingai konstatavo, kad pagal Metodikos 7.12, 55.3 punktų nuostatas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, reikia įvertinti patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus, patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotus kelius, gatves, aikšteles, želdinius, individualios statybos žemės sklypų ribas.

7) Teismas neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog tarp ieškovų patirtų nuostolių dėl servituto nustatymo ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl NŽT dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė:

1) Žemėtvarkos projekto derinimą su atitinkamomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis atlieka Žemėtvarkos projekto rengėjas, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai pasireiškė derinimo procedūros nesilaikymu.

2) Žemėtvarkos projektą rengė atsakovas UAB „Arlitanus", kuris, vadovaudamasis Metodikos nuostatomis, turėjo ne tik parengti teisės aktus bei galiojančius teritorijų planavimo dokumentus atitinkantį žemėtvarkos projektą, bet ir suderinti jį su atitinkamomis institucijomis, todėl UAB „Arlitanus" netinkamas minėtų pareigų atlikimas darė tiesioginės įtakos žalos atsiradimui. Sprendžiant klausimą dėl UAB „Arlitanus" neteisėtų veiksmų, būtina įvertinti tai, kad UAB „Arlitanus" - šios srities profesionalas, veikiantis pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė tam tikrų formalių procedūrinių reikalavimų pažeidimu. Akcentuotina, kad minėti procedūriniai pažeidimai nenulėmė žalos atsiradimo, t. y. tuo atveju, jei UAB „Arlitanus" parengtas Žemėtvarkos projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, tam tikrų derinimo procedūrų nesilaikymas pats savaime nenulemtų žalos atsiradimo.

4) nėra įrodytos NŽT civilinės atsakomybės sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

5) Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė Nacionalinės žemės tarnybos argumentą, kad projektavimo procedūra buvo išviešinta, jokių pastabų iš buvusių sklypo savininko nebuvo gauta, todėl laikytina, kad ieškovai turi prisiimti dalį atsakomybės dėl savo neatsargumo.

6) teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovai E. Š. ir Ž. Š. pateikė atsiliepimą į pareikštus apeliacinius skundus, su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Jie nurodė:

1) atsakovas UAB „Arlitanus" 2010 m. rengė žemėtvarkos projektą ir suformavo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu iš Rusnės g. pusės ir apima Detaliajame plane numatytą privažiavimą prie ieškovų žemės sklypo. Žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis 2010 m. rugsėjo 6 d. įsigijo D. B. ir 2010 m. spalio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. B. ir R. B.. Kadangi Detaliajame plane prie ieškovams šiuo metu priklausančio žemės sklypo buvo numatytas privažiavimas, atitinkamai atsakovas UAB „Arlitanus" rengdamas žemėtvarkos projektą privalėjo atsižvelgti į Detaliajame plane patvirtintą suprojektuotą privažiavimą, tačiau neatsižvelgė.

2) niekuo nepagrįstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teiginys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyti pažeidimai - derinimo procedūrų nesilaikymas, Žemėtvarkos projekto patvirtinimas, neturint duomenų apie projekto suderinimą su atitinkamomis institucijomis - yra formalūs procedūriniai pažeidimai, nenulėmę žalos atsiradimo, nes jei UAB „Arlitanus" parengtas žemėtvarkos projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, tam tikrų derinimo procedūrų nesilaikymas pats savaime nenulemtų žalos atsiradimo. Vadovaujantis Metodikos 132 p., žemėtvarkos skyriaus specialistai tikrina projekto autoriaus parengtus žemėtvarkos projekto planus bei žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylą, įvertina, ar numatomi pirkti iš valstybės žemės sklypai suprojektuoti laikantis įstatymų nuostatų.

3) teismas pagrįstai taikė solidarią atsakomybę.

Apeliantas NŽT pateikė atsiliepimą į UAB „Arlitanus" apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Ginčas šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. 2A-1821-611/2014) nutarė už nustatytą kelio servitutą priteisti iš ieškovų E. Š. ir Ž. Š. solidariai 19000 Lt kompensaciją atsakovams V. B. ir R. B. solidariai. Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų E. Š. ir Ž. Š. ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų UAB „Arlitanus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos bei kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ieškovai E. Š. ir Ž. Š. pareikštu patikslintu ieškiniu (t. IV, b. l. 10-18) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 19 000 Lt nuostolių atlyginimo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad teismo sprendimo pagrindu jie NTR įregistravo servitutą ir atlygino atsakovams 19 000 Lt kompensaciją, kuri dėl byloje nurodomų aplinkybių, kaip nuostoliai dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, turi būti priteisti iš atsakovų solidariai.

Neteisėti apeliantų (atsakovų) veiksmai (neveikimas) buvo konstatuoti pirmiau išnagrinėtoje apeliacine tvarka byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. 2A-1821-611/2014) panaikino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, o dėl kitos dalies bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje prejudicinę galią turinčioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2010 metais, atsakovui UAB „Arlitanus“ rengiant žemėtvarkos projektą, jis privalėjo atsižvelgti į detaliajame plane patvirtintą suprojektuotą privažiavimą, atsižvelgti į žemės sklypų individualiai statybai ir kitų žemės sklypų ribas, ir nustatęs, kad prie sklypo Nr.635, šiuo metu priklausančio ieškovams, yra reikalingas privažiavimas, turėjo spręsti privažiavimo ar kelio servituto formavimo klausimą, tačiau to nepadarė. Be to, šia nutartimi buvo nustatytas servitutas ir už nustatytą kelio servitutą nutarta priteisti iš ieškovų E. Š. ir Ž. Š. solidariai 19000 Lt kompensaciją atsakovams V. B. ir R. B. solidariai.

Ieškovai E. Š. ir Ž. Š. nuostolius grindė tuo, jog nustačius servitutą pagal UAB „Geoplanum“ parengtą 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, atsakovams priklausančio žemės sklypo rinkos vertė sumažės 19 000 Lt, tą patvirtina Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų apeliantas (atsakovas) UAB „Arlitanus" 2010 m. rengė žemėtvarkos projektą ir suformavo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu iš Rusnės g. pusės ir apima Detaliajame plane numatytą privažiavimą prie ieškovų žemės sklypo. Žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis 2010 m. rugsėjo 6 d. įsigijo D. B. ir 2010 m. spalio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. B. ir R. B.. Kadangi Detaliajame plane prie ieškovams šiuo metu priklausančio žemės sklypo buvo numatytas privažiavimas, atitinkamai atsakovas UAB „Arlitanus" rengdamas žemėtvarkos projektą privalėjo atsižvelgti į Detaliajame plane patvirtintą suprojektuotą privažiavimą, tačiau neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus - derinimo procedūrų nesilaikymą, Žemėtvarkos projekto patvirtinimą, neturint duomenų apie projekto suderinimą su atitinkamomis institucijomis.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014).

Žemės Reformos įstatymo 16 straipsnis nustatė, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija, o Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuo atveju žemės projektą rengė UAB „Arlitanus“ pagal 2008 m. spalio 30 d. sutartį (t. IV, b. l. 54-59). Sprendimų teisė įstatymu nustatyta apskričių viršininkams ar kitai įstatyme nustatytai institucijai (ŽRĮ 17 straipsnis). Kaip minėta aukščiau žemės reformos projektai rengiami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Metodika. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 815V, patvirtinti žemės sklypų Nr. 602-640 gyvenamiesiems namams statyti Pilaitės teritorijos šiaurinėje dalyje ribos ir plotai, bei šių sklypų naudojimo teisės apribojimai ir sąlygos, atsižvelgiant į Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą (t. III, b. l. 9-13). Metodikos 7.12 punkte buvo nustatyta, kad Žemės projektai rengiami turint informaciją apie pradėtus rengti detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus teritorijose, kuriose yra valstybinė žemė. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą UAB „Arlitanus“ rengdamas žemės projektą valstybinės žemės pardavimui privalėjo įvertini Detaliojo plano sprendinius. Byloje rašytiniais įrodymais – Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. birželio 15 d. pranešimu, paneigti apelianto (atsakovo) UAB „Arlitanus“ argumentai, jog jis apskritai nežinojo apie patvirtintą Detalųjį planą ar jo sprendinius ir minėtame rašte aiškiai nurodytų, kokių teritorijų planavimo dokumentų nesilaikoma. Atsakovo UAB „Arlitanus“ parengto projekto pasekmė buvo gretimybėse esančio ieškovo sklypo privažiavimo išnykimas.

Pagal nustatytą reglamentavimą projekto rengėjas įpareigotas derinti projektą su atitinkamomis institucijomis (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Metodikos 91 punktas). Žemėtvarkos projekto derinimu laikomas projektą derinusios institucijos įrašas projekto plane arba raštiškas atsakymas (su pastabomis arba be jų). Derinimo procedūra turi būti baigta per 10 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekto pateikimo institucijai derinti dienos. Kai institucija atsisako derinti, projekto autorius apie tai raštu informuoja žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs nederinusios institucijos motyvus, priima išvadą, nurodydamas projekto autoriui žemėtvarkos projektą patikslinti ir pateikti pakartotinai derinti, arba kreipiasi į Žemės tvarkymo departamentą su pasiūlymais. Žemės tvarkymo departamento teikimu apskrities viršininko sudaryta komisija išnagrinėja ginčus, kilusius derinimo procedūros metu, ir pateikia išvadas bei pasiūlymus apskrities viršininkui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą dėl žemėtvarkos projekto pakartotinio derinimo arba tvirtinimo (Metodikos 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pagal nurodytą reglamentavimą, negavus suderinimo žymos, turėjo būti parengta išvada, tačiau ir apie jos surašymą byloje jokių duomenų nėra. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad abu atsakovai neatliko įstatyme nustatytų pareigų, t. y. UAB „Arlitanus“ nesuderino projekto su atitinkama institucija, nepaisė jos nurodytų projektų trūkumų, o NŽT nesant atitinkamų institucijų suderinimo, neparengus išvados, įsakymu patvirtino parengtą projektą. Taigi, spręstina, kad abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (tinkamai nevykdė įstatyme nustatytų pareigų) dėl to patvirtinus atsakovo UAB „Arlitanus“ projektą, ieškovai liko be privažiavimo į savo žemės sklypą.

EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. dėl pirmiau nurodytų bendrųjų principų sprendimai bylose Lelas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta BurdulienėNeringa Švedienė