Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimu A. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str., 163 str. 1 d. ir 163¹³ str. 1 d., ir nubaustas galutine 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda su vaistinių preparatų konfiskavimu už tai, kad jis 2012 m. balandžio 19 d. apie 10.30 val. Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje turgavietėje, būdamas juridinio asmens – S. A. IĮ savininku, neturėdamas farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus.

Be to, tuo pat metu ir toje pat vietoje A. S., būdamas neregistruotas kaip maisto tvarkymo subjektas Alytaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, neturėdamas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, suteikiančio teisę prekiauti maisto papildais, prekiavo įvairiais maisto papildais ir gyvsidabriniais medicininiais termometrais, kurių tiekimas į rinką uždraustas nuo 2009-04-03, tuo pažeisdamas Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2009-12-03 Alytaus miesto tarybos sprendimu Nr. T-236, 10 ir 20.7 punktų reikalavimus.

Taip pat jis 2012 m. liepos 12 d. apie 9.30 val. Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje turgavietėje, būdamas juridinio asmens – S. A. IĮ savininku, neturėdamas farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus.

Be to, tuo pat metu ir toje pat vietoje A. S. prekiavo įvairiais maisto papildais, ant kurių nebuvo etikečių lietuvių kalba, ir apie juos nepranešė (nenotifikavo) Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tuo pažeisdamas 2010-02-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-161 patvirtinto ir 2012-05-28 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-478 (V.Ž. 2012-06-05 Nr. 63-3187) pakeisto Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus.

Be to, tuo pat metu ir toje pat vietoje A. S. prekiavo gyvsidabriniais medicininiais termometrais, kurių tiekimas į rinką uždraustas nuo 2009-04-03, tuo pažeisdamas Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2009-12-03 Alytaus miesto tarybos sprendimu Nr. T-236, 20.7 punkto reikalavimus.

A. S. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodo, jog su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, kadangi jam paskirta bauda yra per didelė, o maisto papildai, kosmetiniai gaminiai ir kiti produktai konfiskuoti nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas nurodo, jog jo teisę verstis maisto produktų – specialios paskirties maisto produktų ir maisto papildų mažmenine prekyba turgavietėse, patvirtina leidimas Nr. 107, išduotas 2012-06-08, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Pareiškėjo teigimu, jo teisėtą prekybą taip pat patvirtina ir leidimas Nr. 18, 2012-11-17 išduotas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismas jį nepagrįstai nubaudė už prekybą maisto papildais, ant kurių pakuočių nebuvo etikečių lietuvių kalba, ir tai, kad jis nepranešė (nenotifikavo) valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi visi maisto papildai, kosmetiniai tepalai ir kitos prekės yra perkamos Lietuvoje iš UAB „V. P.“. Teismas, pareiškėjo teigimu, turėjo atsižvelgti į tai, kad pranešti (notifikuoti) apie į Lietuvos Respubliką tiekiamus maisto papildus yra privaloma nuo 2012-08-01.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, labai gailisi ir prašo teismo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme – grąžinti konfiskuotas prekes.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išreiškė poziciją, jog A. S. kaltė įrodyta ir administracinė nuobauda jam skirta pagrįstai.

A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog A. S. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolais (b. l. 1-2, 34-35), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 37), A. S. paaiškinimu (b. l. 5) bei parodymais teismo posėdyje (b. l. 64-65), pareigūno, surašiusio administracinių teisės pažeidimų protokolus, parodymais (b. l. 64-65), daiktų paėmimo protokolais (b. l. 6-7, 8-10), poėmio protokolu (b. l. 38-39), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateikta informacija (b. l. 17-20, 40-43), Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija (b. l. 44).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44¹ straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, jog vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Vaistiniai preparatai gyventojams parduodami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 str. 9 d.). Taigi parduoti vaistinius preparatus gali tik juridinis asmuo, turintis vaistinės veiklos licenciją.

Byloje esanti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informacija patvirtina, jog tarp iš A. S. 2012-04-19 ir 2012-07-12 paimtų prekių buvo ir vaistinių preparatų, tačiau S. A. IĮ vaistinės veiklos licencijos nei 2012-04-19, nei 2012-07-12 neturėjo. Šio juridinio asmens veiklos tikslais nurodyti: prekyba, gamyba, paslaugos, tarpininkavimas, maitinimas (b. l. 13).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas. Prekybos paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2009-12-03 Alytaus miesto tarybos sprendimu Nr. T-236 (b. l. 30-31), 10 punkte nurodyta, jog verstis licencijuojama veikla gali tik įmonės, įsigijusios šios veiklos licencijas. Taisyklių 20.7. punktas draudžia prekiauti prekėmis, kurių mažmeninė prekyba yra uždrausta įstatymais ir kitais teisės aktais.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. 2012-04-19 nebuvo registruotas kaip maisto tvarkymo subjektas Alytaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jam nebuvo išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, suteikiantis teisę prekiauti maisto papildais. Toks pažymėjimas A. S. buvo išduotas tik 2012-06-08. Iš byloje esančios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktos informacijos matyti, jog 2012-04-19 A. S. prekiavo ne tik vaistais, bet ir maisto papildais bei gyvsidabriniais medicininiais termometrais, kurių tiekimas į rinką uždraustas nuo 2009-04-03. Taigi 2012-04-19 prekiaudamas maisto papildais bei gyvsidabriniais medicininiais termometrais, o 2012-07-12 – prekiaudamas gyvsidabriniais medicininiais termometrais, A. S. pažeidė mažmeninės prekybos taisykles.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹³ straipsno 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-02-22 įsakymu Nr. V-161 patvirtinto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-05-28 įsakymu Nr. V-478 pakeisto Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, jog asmenys, pateikdami maisto papildą į Lietuvos Respublikos rinką, privalo pranešti (notifikuoti) Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Ši tvarka įsigaliojo 2012-07-01, bet ne 2012-08-01, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2012-07-12 iš A. S. paimta 95 skirtingų rūšių maisto papildų, kremų, tepalų ir kitokių prekių, kurios yra nenotifikuotos, o jų pakuotės – be lietuviško vertimo (b. l. 8-10, 22).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. S. 2012-04-19 padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 44¹ str. ir 163 str. 1 d., o 2012-07-12 padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 44¹ str., 163 str. 1 d. ir 163¹³ str. 1 d.

Apeliacinio skundo argumentas, jog A. S. teisėtą prekybą patvirtina 2012-11-17 išduotas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas Nr. 18 yra nepagrįstas. Manytina, jog pareiškėjas suklydo nurodydamas minimo leidimo datą. Byloje esantis Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-11-17 išduotas leidimas prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, suteikia teisę A. S. IĮ prekiauti tik tais kosmetiniais tepalais, produktais, kurių sudėtyje yra rudojo lokio tulžies, taukų, medicininių dėlių ekstrakto (b. l. 15). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. S. prekiavo ir kitokiais produktais, kurių šis leidimas neapima.

Skundo argumentas, jog visi maisto papildai, kosmetiniai tepalai ir kitos prekės yra perkamos Lietuvoje, yra nepagrįstas jokiais rašytiniais dokumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas į jį neatsižvelgia. Pažymėtina, jog tokių dokumentų A. S. nepateikė ir apylinkės teismui, nors teismo posėdyje nurodė, jog dalį prekių perka Lietuvoje.

Skunde pareiškėjas prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą. Apylinkės teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas kaltu prisipažino ir gailėjosi, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. S. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad po pirmojo patikrinimo A. S. žinojo, kad daro pažeidimą prekiaudamas vaistais, tačiau neteisėtos veiklos nenutraukė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinta pažeidėjo asmenybė, padaryto teisės pažeidimo pobūdis bei atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 30 str.). Tiek pagrindinės, tiek papildomos administracinės nuobaudos A. S. paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Šios nuobaudos subendrintos tinkamai, vadovaujantis ATPK 33 str. reikalavimais, todėl nėra per griežtos ,yra pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. S. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.