Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

J. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kluone, pasinaudodamas nukentėjusiosios J. D. bejėgiška būkle dėl jos įgimtos silpnaprotystės – vidutinio protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasipriešinti, ne mažiau kaip du kartus per mėnesį su ja lytiškai santykiavo, tokiu būdu išžagino bejėgiškos būklės dėl ligos J. D..

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar nukentėjusiajai priteistos neturtinės bei turtinės žalos dydžio. V. S. nesutinka tik su jam paskirta bausme – kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prašo už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės rūšies pakeitimo

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Taigi, tenkintas apeliacinio skundo prašymas skirti V. S. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą.

8. Švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju V. S. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios tėvo pareiškimą apie galimai padarytą nusikaltimą, taigi, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

10. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. S. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios nustatyta trukmė yra mažesnė nei šios teisės normos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti V. S. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

11. Vertindama nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Padaryta nusikalstama veika buvo pažeista nukentėjusiosios, kuri dėl įgimtos silpnaprotystės (vidutinio protinio atsilikimo) negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasipriešinti, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Pažymėtina ir tai, kad pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nuteistasis su ja lytiškai santykiavo pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. kovo mėn., ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Be to, neaišku kiek dar laiko būtų trukęs nukentėjusiosios žaginimas, jei ji nebūtų pastojusi, po ko ir išaiškėjo, jog nukentėjusioji turėjo lytinių santykių su savo sesers sugyventiniu. Išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir V. S. asmenybė. Paties nuteistojo bei liudytojų parodymais nustatyta, kad jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti duomenys. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie apeliantui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad visus penkis teisės pažeidimus, už kuriuos jis buvo baustas administracine tvarka laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., V. S. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, dėl ko apylinkės teismo jis buvo pagrįstai pripažintas recidyvistu ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. S. praeityje teistas net aštuonis kartus – šešis iš jų už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei bei vieną kartą už nužudymą bei išžaginimą. Už minėtų nusikalstamų veikų padarymą V. S. buvo paskirtos ne tik laisvės apribojimo bausmės, bet ir griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nepakeitė nuteistojo elgesio ir nepaskatino atsisakyti tolesnio neteisėto veikimo bei piktnaudžiavimo alkoholiu. Priešingai, po to, kai atlikęs už išžaginimą ir nužudymą Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę apeliantas buvo paleistas iš pataisos namų, jis įvykdė dar šešias naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visi šie duomenys rodo, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, tame tarpe ir seksualinio pobūdžio, todėl tokio asmens izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas, siekiant ją apsaugoti nuo tolesnio šio asmens nusikalstamo elgesio.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi pastovų darbą, mažamečius vaikus, šeimoje vienintelis dirba, be to, dirbdamas laisvėje galėtų padengti priteistą civilinį ieškinį, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Paskyrus nuteistajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę jo vaikais galės pasirūpinti ir jų motina. Tuo tarpu padėti šeimos nariams finansiškai bei dengti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą, nuteistasis galės ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kurioje galės įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra suteikiama teisė matytis su savo artimaisiais tiesiogiai ar bendrauti su jais ryšio priemonėmis, todėl šiuo atveju taip pat nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog realus 2 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimas lems nuteistojo visišką socialinių ryšių su artimaisiais praradimą.

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. S. paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

14. Šiuo atveju taip pat nėra galimybės taikyti V. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėjo būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o V. S., kaip jau minėta, padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir asmenims, kuriems už sunkaus nusikaltimo, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, padarymą buvo paskirta ne didesnė, nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurie Baudžiamajame kodekse yra įtraukti į BK XXI skyrių. Taigi, V. S. negali būti taikomas ne tik visiškas, bet ir dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jo padaryta nusikalstama veika patenka į sąrašą nusikaltimų, už kuriuos nuteistam asmeniui, net ir tais atvejais, kai paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, pagal imperatyvų BK 75 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas.

15. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta V. S. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui pasiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į jo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2021 m. gegužės 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-5991. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. S., sudaro 194,94 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

19. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, taip pat tai, kad nuteistasis iki šiol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi gavo pajamas, jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis būtų nepajėgus sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, nepateikė, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį – iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. S. nustatyta atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš nuteistojo V. S. valstybės naudai 194,94 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt keturis centrus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.