Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme;

3) (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – 11 metų laisvės atėmimo bausme;

5) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

7) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

8) (duomenys neskelbtini)Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apropojimo bausme, paskiriant V. S. galutinę bausmę – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kluone, pasinaudodamas nukentėjusiosios J. D. bejėgiška būkle dėl jos įgimtos silpnaprotystės – vidutinio protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasipriešinti, ne mažiau kaip du kartus per mėnesį su ja lytiškai santykiavo, tokiu būdu išžagino bejėgiškos būklės dėl ligos J. D..

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino visiškai ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiavo su nukentėjusiąja J. D.. Tikslios įvykio datos ir laiko neprisimena, tik žino, kad visada būdavo neblaivus. Į namus (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji ateidavo pati, nes yra jo žmonos sesuo. Būdamas neblaivus, jis J. paprašydavo padėti atlikti ūkio darbus, pašerti gyvulius, o po to eidavo pasimylėti. Bendraudavo su nukentėjusiąja normaliai, nesipyko, tik vėliau sužinojo, kad ji yra nesveika, tai yra protiškai atsilikusi. Nukentėjusiajai siūlydamas lytinius santykius, būdavo neblaivus ir nesuprasdavo, kad ji nesuvokia, ką jai siūlo. Ji nieko neatsakydavo, tik nusirengdavo, atsiguldavo ir jie pasimylėdavo. Santykiaudavo daržinėje, ant ten esančios minkštos dalies – kampo. Nukentėjusioji vykdė jo komandas, nesipriešindavo. Pripažįsta, kad naudojosi tokia jos būkle. Žinojo, kad ji turi neįgalumą. Su nukentėjusiąja lytinius santykius turėjo apie 8-10 kartų. Lytinių santykių su nukentėjusiąja metu smurto prieš ją nenaudojo. Iš žmonos sužinojo, kad nukentėjusioji laukiasi. Suprato, kad laukiasi jo vaiko, bet bijojo kam nors pasakyti. Lytinių santykių metu nesisaugodavo, nes buvo neblaivus. Su nukentėjusiąja šiuo metu kalbasi, bendrauja, pajuokauja, nukentėjusioji gyvena kartu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais ir neįgaliu broliu (duomenys neskelbtini). Valgyti daro mama J. ir tėtis A., skalbia mama. Ji namuose pati apsirengia ir būna su broliu. Netoliese gyvena sesuo L. S. su šeima. Jos vyras yra V. S.. Ji pas L. nueidavo padėti prižiūrėti vaikus. Eidavo ir viena, ir su savo broliu, ir su mama. V. būdavo ir blaivas, ir girtas. Kai V. būdavo girtas, tai prie jos kabinėdavosi, glostydavo plaukus, apsikabindavo, lįsdavo bučiuotis. Ji jam sakė, kad prie jos nelįstų, nes turi savo žmoną. Apie tai yra sakiusi ir L., tada ji rėkdavo ant V., sakydama nelįst prie jos sesės. Kai būdavo pas L. namuose prižiūrėti vaikų, tai V. prašydavo jam „pamačyti” šertis. Ji eidavo pati. Niekas neidavo daugiau kartu su jais. Tą dieną, kada tai buvo, pasakyti negali, galėjo būti šilta. Būnant pas L., V. paprašė eiti jam padėti šerti gyvulius. Tuo metu L. namuose buvo V. ir L. vaikai ir jos mama. V. buvo girtas, ją apsikabino, sakė einam pasimylėsim. Ji jam nieko nesakė. Kluone buvo abu. Tada V. paėmė ją už rankų ir paguldė ant lovos, kuri buvo kluone. Suėmė už riešų ir jai skaudėjo. Ji pagalbos nesišaukė, nes nespėjo. Kelnes nusimovė pati. Ji gulėjo ant pilvo ir tada lytiškai santykiavo. V. jos nelaikė, tik gulėjo ant jos ir lytiškai santykiavo su ja. Prieš ją smurto nenaudojo. Ir kai baigė, pasakė, kad einam į kambarį. Jis sakė, kad nesakytų jo žmonai L. V. taip sakė dėl to, kad nenorėjo, kad sužinotų jo žmona ir kad ant jo pyktų. Su V. santykiavus lytiškai yra ne vieną kartą. Kai eidavo šerti gyvulių, jis jai sakydavo, kad einam pasimylėt. Ir visus kartus vis ant tos pačios lovos kluone pasimylėdavo. Kiek kartų tai buvo, neprisimena, bet ne mažiau du kartus. Niekam apie tai nesakė, kad ant V. nesupyktų L. Kai santykiaudavo lytiškai ir kitus kartus, V. prieš ją nenaudojo smurto, tik liepdavo gulti ant lovos. Ji jo klausydavo dėl to, kad bijojo, kad jis daugiau su ja nesimylės. Jis jos nemušė, nelaikė per jėgą. Lytiniai santykiai su V. nepatiko, tačiau niekam nesakė apie tai dėl to, kad bijojo, kad jis daugiau su ja nesantykiaus. Ir jis sakydavo, kad jei ji L. pasakys, tai ji ant jo barsis ir daugiau negalės jie lytiškai santykiauti. Ji pyksta ant V., kad jis taip jai padarė, tai yra, kad yra nėščia, jeigu nebūtų buvus nėščia, būtų ant jo nepykusi. Niekam nesakė, kad su V..lytiškai santykiavo, nes bijojo sesės. Apie tai, kad esanti nėščia, sužinojo tik tada, kai jai pasakė L. Pati apie tai, kad laukiasi, nesuprato. Dėl ko didėja pilvas, nesuprato. Niekam savo pilvo nerodė ir nieko apie tai neklausė. Kai buvo ligoninėje, jai gydytoja pasakė, kad ji nėščia 7 mėnesis. Jis negrasino, kad jei ji pasakys L., tai jis ją sumuš ar kažkaip kitaip jai pakenks. Lytiškai santykiavusi yra tik su V. (1 t., b. l. 20-22).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine J. ir dviem neįgaliais vaikais – J., gimusia (duomenys neskelbtini), kuriai nuo gimimo nustatytas 65 proc. nedarbingumas, ir A., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 100 proc. nedarbingumas. J. mokėsi (duomenys neskelbtini). Ji nemoka nei rašyti, nei skaityti, savimi pasirūpinti pati nesugeba. Nepasidarytų nei valgyti, nesugebėtų viena gyventi. Ji visiškai priklausoma nuo kitų žmonių. Neturi jokių socialinių įgūdžių. Maždaug už 2 km gyvena kita dukra L. su vyru V. S. Žmona kartu su J. dažnai eina pas L. į namus, nes ji turi tris vaikus mažus, tai jos eidavo juos prižiūrėti, kai L. kažkur išeidavo. J. pas L. nueidavo ir viena. Ji sugebėdavo nueiti tik iki L., daugiau niekur ji neidavo. Jis nepastebėjo kažkokių pasikeitimų iš J. elgesio, kad ji būtų išsigandusi ar sužalota. J. apsirengia pati, tai neatkreipė dėmesio, kad gali lauktis. Prieš kokias dvi savaites J. rengėsi kambaryje ir jis pamatė, kad jos didelis pilvas. Nieko niekam nesakė. Tą dieną J. išėjo pas L. ir, netrukus jam paskambinusi L., pasakė, kad J. laukiasi. Tada jis jai pasakė, kad ir jis taip įtarė. Suprato, kad vaiko tėvas bus dukros L. vyras V., nes ne kartą matė, kaip V. J. apsikabina, kabinėjasi prie jos. J. nenorėdavo, kad V. taip elgtųsi, nuo jo nueidavo. Ne vieną kartą pats matė, kaip V. prašydavo J. eiti jam padėti pašerti gyvulius. J. pati eidavo su V., prievarta jos niekas nevarydavo. Tą dieną, kai sužinojo apie J. nėštumą, pas J. klausė, kaip čia viskas įvyko. J. sakė, kad kai buvo pas L., V. paprašė jos padėti pašerti gyvulius ir paskui jėga nusitempė ją į kluoną, kur ant ten buvusios lovos jėga ją išprievartavo. Smulkmenų nepasakojo, nenorėjo kalbėti su juo apie tai. Kitą dieną J. nuvežė apžiūrai pas moterų gydytoją į Prienų polikliniką. Gydytoja pasakė, kad J. nėščia jau 7 mėnesius ir gimdyt reikės birželio 24 dieną. Su V. S. apie šį įvykį nekalbėjo, nes jo bijo, kadangi ne vieną kartą prieš jį yra smurtavęs. (1 t., b.l.34-36).

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J.i nustatytas nedarbingumas nuo gimimo dėl psichikos sutrikimų. J. pati savimi pasirūpinti negali, ji sugeba tik apsirengti. Kita dukra L. S. su šeima gyvena netoliese, ji turi tris mažamečius vaikus ir kartais paprašo jos ir J. juos prižiūrėti. Ji eidavo kartu su J., kartais J. nueidavo viena arba su broliu. Būdama pas L., matydavo, kad V. prie J. kabinėjasi, bučiuodavo ją. O kai ji V. pasakydavo, kad taip nesielgtų, tai jis keikdavo visaip. Ji savo žento bijo. Pati J. irgi jai buvo sakiusi, kad V. kabinėjasi prie jos. Pati ne kartą buvo nuėjusi prie kluono, tačiau V. jos neįsileisdavo, o paskui jis su J.ateidavo. Ji įtardavo, kad jie ten kažką veikia, tačiau nieko nedarė. J. nesakydavo, kad ji su V. lytiškai santykiaudavo kluone. Matė, kad J. pilvas didėja, bet ji gynėsi, kad čia nieko nėra. Apie tai, kad J. su V. santykiavo lytiškai, ji pasakė tik šiuo metu, kai L. pasakė jai, kad ji laukiasi. Iki to J. nieko nesakė. J. sakė, kad su V. santykiavo ne vieną kartą. Tačiau smulkiau nieko nepasakojo. J. sakė, kad V. su ja lytiškai santykiavo per prievartą. Ji pati su V.apie tai nekalbėjo, nes šis iškarto pyksta. (1 t., b.l.37-40).

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos neįgali sesuo J. yra protiškai atsilikusi, ji pati gali tik apsirengti, savimi pasirūpinti negali. J. dažnai ateina su mama ir su broliu pas ją į namus, kai jai reikia pagalbos prižiūrėti vaikus. Jurgita daugiau niekur neina, ji tik ateina iki jų ir būna namuose. Su niekuo ji nebendrauja, išskyrus namiškius. V. S. jos sesę J. pažįsta labai seniai. Jis žino, kad ji yra psichiškai nesveika. Savo namuose yra mačiusi, kaip V. paimdavo J. už krūtinės, apsikabindavo, kviesdavo J. padėti šerti gyvulius. J. jai buvo sakiusi, kad V. prie jos kluone kabinėjasi, kad yra keletą kartų lytiškai ji santykiavusi su V. ir kad tuos kartus V. prieš ją naudojo jėgą. Paklausus pas V., ar taip buvo, jis išsigynė. Ir dabar, kai su J. kalbi apie V. ir klausi, ar tikrai jis, tai ji tai patvirtina ir pradeda verkti. J. su mama į jos namus ateidavo į savaitę 3-4 kartus ir kiek kartų jos ateidavo, visada V. prašydavo J. eiti jam padėti šerti gyvulių. J. sutikdavo. Niekada J. nesakė, kad neis. Kiek kartų prašė, tiek kartų ir ėjo ji. Iš kluono J.. grįždavo paraudusiais žandais, šienuota ir lyg su baime. Tačiau niekada nieko nesakydavo ir nesiskundė. Mama visada būdavo kambaryje ir niekur neidavo pažiūrėti. Prieš kokias dvi savaites į jos namus atėjo J. su mama. Dar namuose buvo sesuo D., kuri pasakė, kad pažiūrėk, koks J. pilvas ir kad ji greičiausiai laukiasi. Tada pas J. klausė, kas tėvas, ir ji pasakė, kad V. ir kad V. prie jos lysdavo. Tuo metu V. girtas miegojo. Ji klausė V. ar jo čia darbas, bet jis išsigynė. Tačiau žino, kad V. yra melagis ir šiuo atveju labiau tiki J. J. V. pažįsta dar ankščiau nei ji. Kai tik paklausi pas ją, tai ji iškarto sako V. ir verkia. Kai dabar viską prisimena, tai V. elgesys su J. kelia jai įtarimų, kad J. žodžiai yra teisingi. Su V. gyvena apie 6 metus. Mama su J. ateidavo ir ankščiau pas juos į namus, tačiau V. prašymas su J. eiti šerti gyvulių, priekabiavimas prie J. prasidėjo kažkur praėjusių metų rudenį. Ji neįtarė, kad V., kviesdamas J. šerti gyvulių, reikalaudavo iš jos lytinių santykių (1 t., b. l. 41-44).

2020-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas (1 t., b. l.14-18).

2020-05-05 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užfiksuota, kad pateikta Darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios nustatyta, kad J. D. darbingumo lygis 30 proc. dėl ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (1 t., b. l. 48-51).

VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad J. D. diagnozuota įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Atsižvelgiant į jos psichinę būseną, amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, gali teisingai suprasti konkrečias faktines (išorines) reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, asmuo, jo veiksmai) ir paviršutiniškai papasakoti apie patirties dalykus. J. D. negalėjo dėl savo psichikos būklės, amžiaus ypatumų ar individualių psichologinių savybių suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti. J. D. nenustatyti psichikos sutrikimai dėl nusikalstamų veiksmų, padarytų jos atžvilgiu. Jai nenustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 84-87).

2020-06-30 gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. D., gimusios 2020-06-25, motina yra J. D., duomenys apie tėvą nenurodyti. Prienų rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija patvirtina, kad J. D. dukrai A. D., (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa.

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas V. S. yra pilnai įrodytas.

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudoja, t. y. lytiškai su juo santykiauja. Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudoja fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atima galimybę priešintis arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių.

Byloje nėra ginčo, kad V. S. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. D. ir tai darė žinodamas, kad dėl negalios ji negali suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, t. y. naudojosi bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka nukentėjusiosios J. D. parodymus apie patirtą lytinę prievartą. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs. Nukentėjusiosios parodymus apie faktines įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas įvertina kiekvienos – tiek atsakomybę lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės reikšmę, tokių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Kaltinamasis V. S. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie sunkių (BK 149 straipsnio 1 dalis). Nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, su nukentėjusiąja toliau palaiko artimus ryšius, nukentėjusioji kartais gyvena jo namuose yra jo ir jo šeimos narių prižiūrima, kas rodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu, teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pažeidė žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą veiką gali būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai.

Kadangi baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64 ¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl nukentėjusiosios J. D. civilinio ieškinio

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, ypač svarbu yra tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė yra vienos iš svarbiausių vertybių, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų vertybių pažeidimo atvejais, ypač tada, kai tokie pažeidimai padaromi veikiant tyčia. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiosios J. D. įstatyminis atstovas, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš kaltinamojo V. S. 1 000,00 Eur turtinei ir 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 29-30). Ieškinyje nurodyta, kad turtinė 1 000,00 Eur žala susidarė vežiojant nukentėjusiąją į gydymo įstaigas, gimdymo išlaidos, drabužėlių pirkimas naujagimiui, būtinų medicininių priemonių gimdymo ir pogimdyviniam laikotarpiui įsigijimas. Neturtinę žalą sudarė tai, kad patyrė didžiulį fizinį skausmą tiek išžaginimo, bei gimdymo metu. Patyrė dvasinius išgyvenimus, labai bijojo, jog gali numirti gimdymo metu. Patyrė didelius nepatogumus dėl lankymosi pas gydytojus. Patyrė didelį stresą, kada buvo palikta ligoninėje gimdymui ir pogimdyviniam gydymui. Nurodo, kad šio įvykdyto nusikaltimo pasekmėje, nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas įstatyminis atstovas negalėjo išsamiai paaiškinti, kas sudaro turtinę žalą, bei nepateikė jokių patirtą turtinę žalą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Nors tokie dokumentai teismui nėra pateikti, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad įstatyminis atstovas patyrė turtinės žalos susijusios su nukentėjusiosios pristatymu į gydymo įstaigas, o taip pat drabužių kūdikiui pirkimu, būtinų medicininių priemonių po gimdymo įsigijimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jokie šias išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti, teismas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, šioje dalyje iš kaltinamojo priteisia 500,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nors ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą, teismo posėdžio metu apklaustas įstatyminis atstovas negebėjo įvardinti kokia neturtinė žala buvo padaryta nukentėjusiajai. Teismas, išsamiai išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Vertindamas žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nusikaltimo padarymo metu nebuvo naudojamas smurtas, taip pat nenustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu ji būtų jautusi skausmą, nes sužalojimai nebuvo nustatyti. Byloje apklausti liudytojai bei pati nukentėjusioji patirtą skausmą, baimę ir nepatogumus siejo su nėštumu, kaip lytinių santykių pasekme. Kaip nurodė jos atstovai, o taip pat pati nukentėjusioji, ji gimdymo metu bijojo numirti. Dėl savo sveikatos būklės nukentėjusioji nesuprato su ja atliekamų nusikalstamų veikų, o taip pat dėl sveikatos būklės negalėjo adekvačiai įvertinti su ja vykstančių natūralių biologinių procesų, t. y. dėl gimdymo ir jo metu patirto skausmo patyrė trumpalaikius nepatogumus, kas pagrįstai sukėlė neigiamas emocijas. Tai, kad nukentėjusioji toliau palaiko draugiškus santykius su kaltinamuoju ir net gyvena jo namuose, parodo, kad nukentėjusioji nepatyrė emocinės traumos, jai neatsirado nerimas, baimė, įtampa ir ji nepatiria reputacijos pablogėjimo. Nors įstatyminis atstovas ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė, tačiau prašomą pinigų sumą siejo ne su nusikaltimo pasekmių šalinimu t. y. gydymo reikalingumu, o apskritai su nukentėjusiosios išlaikymo būtinumu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, yra dirbantis, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, neturi turto, todėl teismas siekdamas nukentėjusiosios bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad 2 500 Eur dydžio kompensacija būtų adekvati ir pakankama dėl nusikalstamos veikos patirtai neturtinei žalai atlyginti bei atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

V. S. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 163-165) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

J. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti J. D. 500,00 eurų (penkis šimtus eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.