Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-81/2012

Teisėjas A. Grauželis Teisminio Proceso Nr. 1-79-1-00327-2011-4

2012 m. gegužės 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės , teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. Č., išteisintajam M. Z., gynėjams advokatams Ramutei Noreikienei, Vilmai Petrauskienei, Romualdui Briliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. bei nuteistojo M. Č. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Č. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau- LR BK) 260 str. 1 d. aisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

M. Č. dėl LR BK 259 str. 1 d. numatytos veikos išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

M. Z. dėl LR BK 259 str. 1d., 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. numatytų veikų išteisintas, nepadaręs vaikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiu nuteistas taip pat ir H. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. dėl LR BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, nusiskindamas ir išsidžiovindamas, turėdamas tikslą platinti, įsigijo narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios bendra masė yra 2,16 g., laikė su savimi, kol 2011-07-15 apie 1 val., savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas atgabeno į (duomenys neskelbtini) upės, kur narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurių masė yra 0,78 g., platino, išmainydamas jas į H. M. atvežtą ir jam perduotą nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų (metamfetamino), o likusią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių bendra masė yra 1,38 g., toliau turėdamas tikslą platinti, laikė savo automobilyje, kol 2011 m. liepos 15 d. 16 val., kratos metu surado policijos pareigūnai.

M. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d. tuo, kad jis 2011 m. liepos 14 d. vakare, apie 23 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, H. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kieme, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš H. M. bendrai su M. Z. už 40 litų (kiekvienas mokėjo po 20 Lt) įsigijo apie 1 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo nedaugiau kaip 0,228 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos jam priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į apžvalgos aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) k., prie kelio Kaunas-Prienai-Alytus, kur dalį įsigytos psichotropinės medžiagos metamfetamino suvartojo (uostė), vėliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuo pačiu automobiliu likusią įsigytos psichotropinės medžiagos - metamfetamino dalį atgabeno į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ją suvartojo (suuostė).

M. Z. buvo kaltinamas padaręs LR BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t.y. tuo, kad jis bendrininkavo kaip padėjėjas realizuojant narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis), t.y. 2011-07-15 apie 1 val. mobilaus ryšio telefonu susitarė su H. M. dėl narkotinės medžiagos – kanapių pakeitimo į psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, po ko tą pačią naktį M. Č. savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis) atgabeno į (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini) upės, kur plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (ir jų dalimis), kurių masė yra 0,78 g. perdavė H. M. ir už tai iš pastarojo M. Č. gavo apie 1 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo nedaugiau kaip 0,228 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendį pakeisti, M. Z. pripažinti kaltu padarius LR BK 24 str. 6d. ir 260 str. 1d. numatytą nusikaltimą , skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 64 str. prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėti Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl prokuroro skundo

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų Senato 2003-06-20 Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

M. Z. dėl LR BK 24 str. 6d. , 260 str. 1d. numatytos veikos išteisintas tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas šią išvadą grindė tuo, jog M. Z. jokių veiksmų išskyrus žinutės parašymą neatliko ir sprendė, kad H. M. klausė dėl narkotinių medžiagų išmainymo ne dėl to, kad norėjo padėti M. Č. platinti kanapes, o dėl to, jog jis turėjo telefoną. Iniciatyva buvo ne iš M. Z., o iš M. Č.. Teismas nurodė, jog tai, kad M. Č. tik paprašė paklausti, ar H. M. sutiktų apsikeisti narkotinėmis medžiagomis, neįrodo, jog H. M. sutikus, M. Č. būtų įvykdęs šį savo sumanymą, todėl teismas sprendė, kad vertinti, jog M. Z. turėjo suvokti, kad jo veiksmai taps priežastiniu ryšiu su nusikalstamais padariniais, negalima. Teismas taip pat nurodė, jog M. Č. galėjo pats nuvykti ir išmainyti kanapes į metamfetaminą, todėl sprendė, jog negalima laikyti, kad tik dėl M. Z. veiksmų M. Č. platino kanapes. Apylinkės teismas taip pat sprendė, jog tolesni veiksmai įrodo, jog M. Z. visai nedalyvavo šiuose mainuose, nes visa tai atliko vienas M. Č..

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendis dalyje dėl M. Z. išteisinimo nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6d. , 260 str. 1d., požymių, priimtas netinkamai įvertinus teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visumą. Duomenys dėl M. Z. vaidmens padedant M. Č. išmainyti kanapes į metamfetaminą, vertinti atskirai, neatsižvelgiant ir neįvertinus M. Z. veiksmų prieš tai perkant metamfetaminą, M. Z. veiksmų neįvertinus visoje inkriminuojamo įvykio naktį vykusių įvykių sekoje. Dėl to teismas padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, jog M. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis bendrininkavo kaip padėjėjas M. Č. realizuojant narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis) -0,78g.

Vadovaujantis LR BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

Byloje iširtais nuteistojo M. Č., M. Z. bei H. M. parodymais, specialisto išvadomis, kratos protokolais nustatyta, jog M. Č. iškeitė 0,78 g. jo turėtų kanapių (ir jų dalių) į nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, t.y. kanapes perdavė H. M., o iš pastarojo gavo metamfetaminą. Šių asmenų parodymais, o taip pat ir 2011 m. liepos 28 d. nutarimu gauti informaciją ir jo pagrindu gautų duomenų analize, iš kurios matyti, jog H. M. su M. Z. nuo 23 val. 33 min. iki 01 val. 17 min. telefonu bendravo vienuolika kartų, (t1, b.l. 48) nustatyta, jog M. Č. ir M. Z. būnant kartu su kitais asmenimis M. Č. kilo mintis išmainyti jo turimas kanapes į metamfetaminą, tada M. Z. telefonu parašė SMS žinutę H. M.. H. M. sutikus mainytis, M. Č. savo automobiliu kartu su M. Z. bei kitais asmenimis nuvyko susitikti su H. M. ir M. Č. apsikeitė turimas kanapes į metamfetaminą, po ko visa kompanija šią psichotropinę medžiagą vartojo. Tai patvirtina specialistų išvados (t1, b.l. 121,123,127,129). Šie duomenys patvirtina ne tik spontaniškai kilusį tarp M. Č. ir M. Z. susitarimą, kuris buvo išreikštas ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, bet ir tai, kad tiek M. Č., tiek ir M. Z. suprato savo veikos pavojingumą, pobūdį, suvokė, kad tokiu būdu bus perleistos, platinamos kanapės ir sąmoningai to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Nors iniciatyva buvo M. Č., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad M. Z. veiksmai buvo būtini ir reikšmingi, tam, kad įvyktų mainai ir, kad M. Z. sąmoningai prisidėjo prie šio nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Byloje M. Z., M. Č., o tai pat ir H. M. parodymais nustatyta, jog dar iki šių mainų tą patį vakarą, M. Z. susisiekus su H. M., M. Č. su M. Z. iš H. M. pirko metamfetamino. M. Z. parodė, jog susitikus jam su M. Č. ir A. S. nusprendė įsigyti narkotinių medžiagų. M. Z. parodė, kad buvo girdėjęs, jog H. M. pardavinėja narkotines medžiagas, jis turėjo Haroldo numerį, todėl jam paskambino ir susitarė dėl amfetamino pirkimo. Perkant šį kartą psichotropinę medžiagą pardavėją nurodė, susitarė ir pinigus padavė būtent M. Z., pinigus per pusę dėjo M. Z. ir M. Č.. Nuteistojo M. Č., H. M., išteisintojo M. Z. parodymai dėl šių aplinkybių išsamūs ir nuoseklūs, tarpusavyje sutampa. Nors dėl šios veikos kaltinamieji išteisinti, nes nenustatytas tikslus įgytos ir vėliau suvartotos medžiagos kiekis, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad dar iki mainų psichotropinę medžiagą įsigijo būtent pagal M. Z. turėtus kontaktus. Pažymėtina, jog M. Č. nurodė, jog jis H. M. nepažinojo, žinojo tik kur gyvena, kadangi nepažinojo, nežinojo jo telefono numerio, todėl ir prašė M. Z. susisiekti su H. M.. Šie duomenys, vertinant su anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmą kartą metafetamino taip pat įsigijo iš M. Z. nurodyto asmens, kurį būtent M. Z. nurodė kaip tą, kuris pardavinėja narkotines medžiagas, kad pirmąjį kartą taip pat telefonu tarėsi būtent M. Z. su H. M., darytina išvada, jog M. Č. parodymai, kad jis H. M. nepažinojo ir nebūtų be M. Z. pagalbos apkeitęs kanapių, logiški ir patikimi. Anksčiau aptartais nuteistųjų bei išteisintojo parodymais nustatyta, jog tik po to, kai M. Z. telefonu pabendravo su H. M. dėl apsikeitimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir tik po to, kai H. M. sutiko dėl tokio sandorio, jie nuvyko į sutartą sandorio (keitimo) įvykdymo vietą.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, kad M. Z. prie narkotinės medžiagos apkeitimo (platinimo) prisidėjo žinodamas M. Č. nusikalstamą sumanymą platinti narkotinę medžiagą kanapę ją apkeičiant į psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, pakluso M. Č. prašymui telefonu susisiekti su H. M. ir susitarti dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų apkeitimo. M. Č. H. M. telefono numerio neturėjo, todėl neturėjo realios galimybės be M. Z. pagalbos susisiekti su H. M.. Be to, nusikalstamo sumanymo realizavimui buvo panaudotas M. Z. asmeninis telefonas, tokiu būdu M. Z. suteikė priemonę nusikalstamai veikai padaryti.

M. Z. ilgą laiką vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, žino šaltinius, kur ir kokiu būdu jas galima įsigyti, todėl neabejotinai susitardamas su H. M. dėl M. Č. turimų kanapių keitimo į metamfetaminą, suvokė veikos pavojingumą, suvokė, kad savo veiksmais neabejotinai padeda platinti M. Č. turimas kanapes, ir suvokė, kad tai neteisėta veika, tačiau sąmoningai taip veikė toliau. Dėl šių aplinkybių teismo išvada, jog M. Z. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su narkotinės medžiagos perdavimu kitam asmeniui, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, todėl laikoma nepagrįsta.

Dėl aptartų duomenų visumos, ypač atsižvelgiant į M. Z. ir M. Č. bei H. M. tarpusavio ryšį, kad tai M. Z. visą vakarą bendravo su H. M., kad tai jis nurodė, pas ką galima įsigyti narkotinės medžiagos, kad M. Č. H. M. telefono neturėjo, jo nepažinojo ir todėl be M. Z. pagalbos nebūtų įsigijęs metamfetamino, konstatuojama, jog be M. Z. susitarimo su H. M., narkotinių medžiagų apsikeitimas nebūtų įvykęs arba būtų žymiai pasunkėjęs, nes neturint H. M. telefono, spontaniškai nuvykus į vietą pas jį į namus, neaišku, ar jis būtų rastas namuose, be to, M. Č. nepažinojo H. M. ir todėl nežinojo, ar jis būtų sutikęs keistis narkotinėmis medžiagomis. Dėl šių aplinkybių, laikoma nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog M. Č. nuvažiuoti galėjo ir pats pas H. M.. Be to, šių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, jo tai, kad M. Z. pačiame apsikeitime nedalyvavo, apsikeitimą inicijavo M. Č., nepaneigia aplinkybės, kad M. Z. veiksmai buvo būtini realizuoti nusikalstamą sumanymą ir reikšmingi, nepaneigia M. Z. veiksmų lemiamos reikšmės įvykti sandoriui. Be to, M. Z. suteikė priemonę nusikalstamai veikai padaryti - nusikalstamo sumanymo realizavimui buvo panaudotas jo asmeninis telefonas (žinodamas, kad M. Č. ketina platinti narkotinę medžiagą- kanapę ją apkeisdamas, skambino susitarti su H. M.).

Kadangi byloje nėra tikslių duomenų, kokį faktinį kiekį metamfetamino M. Č. gavo iš H. M., nes jis buvo suvartotas, iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl tikslaus metamfetamino kiekio.

LR BK 260 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas. Kitokiu, nei pardavimas, platinimu teismų praktikoje laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, mainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Šioje byloje aptartais rodymais, jų visuma, nustatyta, jog M. Z. žinojo, kad M. Č. nori iškeisti turimas kanapes į kitą psichotropinę medžiagą ir savo aktyviais veiksmais paėjo šiam sandoriui įvykti. Be to, M. Z. kartus su M. Č. važiavo kai buvo išmainytos kanapės, o apsimainius kanapes į metamfetaminą, kartu su kitais jį uostė. Šios aplinkybės patvirtina, jog M. Z. ne kartą vartojęs narkotines medžiagas, be to, tai jis nurodė asmenį, pas kurį galima įsigyti narkotinės medžiagos, neabejotinai suprato, jog apsimainant vieną narkotinę medžiagą į kitą, narkotinė medžiaga perleidžiama kitam asmeniu ir tai yra pavojinga, draudžiama baudžiamojo įstatymo veika ir už tai baudžiama. Pažymėtina tai, kad tikslas- įsigyti kitos medžiagos tam, kad ją suvartotų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes veikos pavojingumą šiuo atveju apibūdina pats realizavimo faktas. M. Z. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika atitinka LR BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina ir apeliacinės instancijos teismas nustato, kad M. Z. bendrininkavo kaip padėjėjas realizuojant narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis), t.y. 2011-07-15 apie 1 val. mobilaus ryšio telefonu susitarė su H. M. dėl narkotinės medžiagos – kanapių pakeitimo į psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, po ko tą pačią naktį M. Č. savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis) atgabeno į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, kur plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (ir jų dalimis), kurių masė yra 0,78 g. perdavė H. M. ir už tai iš pastarojo M. Č. gavo tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino.

M. Z. veika nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė kaip padėjėjo, todėl atitinka LR BK 24 str. 6 d. , 260 str. 1 d. sudėtį.

M. Z. kaltas, todėl baustinas.

M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. Z. įvertinamos LR BK 54 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiama į tai, kad M. Z. yra jauno amžiaus, dirba, mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, baustas eilę kartų administracine tvarka, o taip pat ir už pažeidimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, teistas. M. Z. veika priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Šią tyčinę nusikalstamą veiką M. Z. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinus šių aplinkybių visumą, o taip pat ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, jog LR BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti M. Z. skirtina LR BK 260 str. 1 d. sankcijos minimumą atitinkanti bausmė. LR BK 62 str. ar 54 str. 3 d. pagrindu skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nėra pagrindo, nes nenustatytas būtinasis LR BK 62 str. 1 d. numatytas požymis- savanoriškas pranešimas apie nusikalstamą veiką, o taip pat nenustatyta nei viena iš LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta išskirtinių, ypatingų, išimtinai nuteistojo naudai bylojančių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog straipsnio sankciją atitinkančios bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. M. Z. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo nežymus ar antraeilis. Tai, kad nuteistasis dirba, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, vartoja narkotines medžiagas taip pat negali būti vertinamos kaip išimtinės. Į šias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bei individualizuojant bausmę.

Dėl nuteistojo M. Č. apeliacinio skundo

M. Č. nesutinka su faktinių bylos aplinkybių teisiniu vertinimu bei mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

M. Č. teigia, jog dėl 0,78 g. kanapių ir jų dalių realizavimo jo veika pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisėtai ir pagrįstai ir su šia kvalifikacija sutinka, tačiau nurodo, jog dėl likusios dalies narkotinės medžiagos- 1,38 g. kanapių jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, nes teigia, kanapes įsigijęs su tikslu jas vartoti sau, o ne platinti. Apeliantas teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šias medžiagas nuteitasis įsigijo sau vartoti.

Motyvuojamoji dalis

Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apie tikslo platinti buvimą sprendžiama įvertinus bylos duomenų visumą. Byloje M. Č., M. Z. parodymais nustatyta (tą pripažįsta ir M. Č.), kad jis neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos ne tik davė 2011-07-14 draugams parūkyti- vaišino, tačiau vėliau dalį iškeitė į metamfetaminą. Specialistų išvadose nustatyta, jog 2011-07-15 paimtuose M. Č., M. Z., A. S. šlapimo mėginiuose rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t1, b.l. 123,137,139). M. Č. patvirtino, jog turėjo du polietileninius maišelius, kuriuose kaip nustatyta specialisto išvadoje (t1, b.l. 118 ) buvo 1.38 g. kanapių (ir jų) dalių. Pas H. M. rastas polietileninis maišelis, kuriame rasta 0,78 g. kanapių (ir jų dalių), kurios yra vienarūšė medžiaga. Šiais duomenimis nustatyta, jog kanapes M. Č. buvo supakavęs ir turėjo su savimi vieno įvykio, t.y. vienos išvykos metu, bent trijuose maišeliuose, vieną iš kurių išmainė į kitą psichotropinę medžiagą. Tai, kad dalį turėtų kanapių M. Č. išmainė į kitą psichotropinę medžiagą, su savimi turėjo daugiau nei vieną dozę, vaišino turima narkotine medžiaga kitus, nors turėjo kanapių, tačiau net du kartus tą patį vakarą siekė įsigyti ir įgijo kitų psichotropinių medžiagų, patvirtina, jog M. Č. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas-kanapes (ir jų dalis), jas neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas platinti. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. Č. parodė, jog teisminio nagrinėjimo metu narkotikų nevartojo, priklausomybės neturi, Prienų psichikos sveikatos įskaitoje neįrašytas (t2, b.l. 28). Šie duomenys paneigia M. Č. aiškinimą, kad jis narkotines medžiagas buvo įgijęs su tikslu vartoti sau.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas faktines M. Č. veikos aplinkybes ir teisingai M. Č. veiką kvalifikavo LR BK 260 str. 1 d. dėl viso M. Č. turėto narkotinių medžiagų kiekio.

Nepagrįsti, todėl atmetami nuteistojo skundo argumentai dėl per griežtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę vadovavosi LR BK 54 str. 2 d. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. Č. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Nors jis yra jaunas, tačiau anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, akivaizdžiai pažeisdamas anksčiau teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, be to, baustas administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pavojinga, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad M. Č. mokosi, charakterizuojamas teigiamai, praktikos atlikimo vietoje taip pat charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgė ir įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, o taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę nuteistajam baudžiamojo įstatymo nepažeidė, tinkamai vadovavosi LR BK 54 str. ir 61 str. nuostatomis, teisingai vertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

LR BK 54 str. 3d. nurodyta kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad LR BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę vadovaujantis LR BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007m. balandžio 17 d. nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Viena iš būtinų sąlygų taikyti LR BK 62 str. , skirti švelnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2d. 1-6 p. numatytų sąlygų taikyti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę.

Byloje taip pat nenustatyta kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant švelnesnę nei įstatymas numato, bausmę, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Tai, kad nuteistasis kaltę pripažino, charakterizuojamas teigiamai, augo tik su vienu iš tėvų yra dažnos kaltininką charakterizuojančios aplinkybės, tačiau negali būti laikomos išimtinėmis. Į šias aplinkybes atsižvelgiama skiriant ir individualizuojant bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apeliantui pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijos minimumą. M. Č. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis M. Č. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendis dalyje dėl M. Z. išteisinimo iš LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 1 d. numatytos veikos, naikintinas, nes teismo išvados, jog M. Z. nepadarė šios veikos, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, padarytos netinkamai ir nevisapusiškai įvertinus surinktų įrodymų visumą. Šioje dalyje M. Z. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2p. kolegija

nusprendžia:

Prienų rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti;

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendį M. Z. atžvilgiu dalyje dėl M. Z. išteisinimo, nepadarius LR BK 24 str. 6 d. , 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį;

M. Z. a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 24 str. 6 d. , 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėti dalį ankstesniu Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.