Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį 57 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį už tai, kad 2015-08-13 17.10 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo, girdint pašaliniams asmenims, grasino V. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, keikė necenzūriniais žodžiais – „gaidžiai“, „pyderai“. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Apeliaciniu skundu nubaustasis D. J. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti ir jam administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. D. J. nuomone, apylinkės teismas neįvertino liudytojo A. V. parodymų, kad jis girdėjo jį (D. J.) besiginčijantį su V. T., tačiau konkrečių necenzūrinių žodžių negirdėjo, A. D. tuo metu kieme nematė. Tai, jog, liudytojo K. P. parodymais, V. T. paskambinęs atrodė susijaudinęs, nepaneigia nei patvirtina aplinkybės, jog V. T. galėjo būti neblaivus, jis tą pačią dieną į policiją nesikreipė. Taip pat teismas tinkamai neįvertino ir liudytojų K. Ž., J. J. parodymų, kurie patvirtina A. V. parodymus, jog jis (D. J.) necenzūrinių žodžių nevartojo, kieme A. D. niekas nematė. D. J. teigimu, apylinkės teismas pripažino jį kaltu be jokių objektyvių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas A. R. mano, kad D. J. veika, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, yra visiškai įrodyta, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą nėra pagrindo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. T. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad tarp jo ir D. J. kilo konfliktas dėl to, jog 2015-07-20 D. J. priklausantis šuo, būdamas be antsnukio, paliktas be priežiūros, sunkiai sužalojo jo šunį, kuris gydomas iki šiol. 2015-08-27 Administracinė komisija prie Tauragės rajono savivaldybės tarybos už šuns nepriežiūrą nubaudė D. J. žmoną pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį 144 Eur dydžio bauda bei įpareigojo atlyginti 90 Eur dydžio turtinį nuostolį. Būdamas neteisus, D. J. jo neatsiprašė, taikiai problemos nesprendė, 2015-08-13 iškeikė necenzūriniais žodžiais. V. T. teigimu, D. J., taip pat ir J. J. bei K. Ž. savo parodymus keitė. D. J. bandė įtikinti teismą, kad jis ir A. D. buvo neblaivūs, nors jis po šio įvykio bendravo su apylinkės inspektoriumi K. P., kuris paneigė girtumo faktą, o A. D. buvo atvažiavęs automobiliu. V. T. nurodo, kad D. J. yra arogantiškas ir konfliktiškas asmuo. 2015-08-13 D. J. atėjo prie jo gyvenamojo namo sklypo ribos, įžūliai elgėsi, keikėsi, mojuodamas rankomis visaip provokavo jį ir jo draugą. V. T. tvirtinimu, D. J. apeliacinis skundas yra neteisingas, be argumentų, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

2015 m. rugpjūčio 14 d. Tauragės apskrities VPK buvo gautas V. T. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2015-08-13, apie 17.10 val., jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), taip pat pas jį tuo metu dirbant A. D., prie sodybos teritorijos priėjo kaimynai – J. ir jos vyras, gyvenantys (duomenys neskelbtini). A. D. išvadino „ačkariku“ ir nurodė pakviesti V., t. y. jį. V. T. paklausus, ko jie nori, J. vyras pradėjo šaukti dėl to, jog jis buvo parašęs pareiškimą dėl šuns nepriežiūros, grasino, kad privers atsiimti pareiškimą, įžeidinėjo, visą laiką keikėsi. Iškeikė ir apkalbėjo kaimyną A. V.. Viskas truko apie 3 minutes. Tada V. T., nesiveldamas į ginčus, nuėjo į savo kiemo gilumą. Visą šį konfliktą girdėjo kaimynai I. ir A. V.. Apie šį konfliktą 17.32 val. pranešė policijos pareigūnui, tačiau šis pareiškė, jog niekuo negali padėti. Pareiškime V. T. prašė atlikti tyrimą, įvertinti kaimynų veiksmus bei juos nubausti (b. l. 6).

Tauragės apskrities VPK VTS PP tyrėjas K. P. 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pagal V. T. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Tauragės apskrities VPK VTS PP tyrėjo K. P. 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą paliko galioti, siūlė Tauragės apskrities VPK spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal ATPK 174 straipsnį.

2015 m. spalio 1 d. Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas K. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. J. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį už tai, kad 2015-08-13 17.10 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo, girdint pašaliniams asmenims, grasino V. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) , garsiai šūkavo, keikė necenzūriniais žodžiais – „gaidžiai“, „pyderai“. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismo posėdyje apklaustas kaip nukentėjusysis V. T. paaiškino analogiškai, kad įvykio dieną jis buvo šalia savo namo, pas jį buvo atėjęs A. D., kuris dirbo prie kemperio. Vėliau A. D. pasakė, kad jį kviečia kaimynas. Jis atėjo prie pat šaligatvio, vartai buvo atidaryti. D. J. pradėjo šaukti: „kurva“, „piderase“, „žąsine“, „ką čia prirašei“, „tu atsiimsi tuos pareiškimus“, mosavo rankomis ir rodydamas pirštu į A. V. kiemą tęsė: „tas žąsinas V. parašė“, dar šaukė: „tu čia negyvensi, aš susidorosiu“. A. D. nuo jų stovėjo už 8 metrų ir viską matė bei girdėjo. J. J. stovėdama už vyro nugaros ir laikydama vaiką pasakė: „Motina tokia buvo ir tu toks pat“. V. T. po tokių įžeidinėjimų paskambino apylinkės inspektoriui K. P.. K. P. pasakė, kad tokioje situacijoje jis niekuo padėti negali. Tada V. T. kreipėsi į advokato padėjėją R. C., o 2015-08-14 su pareiškimu kreipėsi į policiją. Triukšmą girdėjo ir kaimynai V.. Kaimynai klausė, kas vyko. Žodžio „sudubasinsiu“ D. J. nesakė (b. l. 36–37).

Iš 2015-09-23 D. J. paaiškinimo nustatyta, kad 2015-08-13, apie 17.30 val., D. J. su kolega K. Ž. grįžus namo, taip pat tuo pačiu metu grįžus ir jo žmonai ir uždarant vartus, (duomenys neskelbtini) namo kieme buvęs vyriškis, kaip paaiškėjo A. D., pasakė žmonai keletą nepagarbių žodžių. K. Ž. A. D. liepė nurimti. Tada D. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros ir liepė A. D. išeiti į gatvę, jei jis yra vyras, tačiau A. D. paklausė: „Ko tu nori, žąsine?“. Vėliau į gatvę išėjo V. T., kuris D. J. pradėjo klausti, ko šis nori, gal nėra gavęs į sprandą. D. J. paklausė, kodėl V. T. pykdo prieš juos savo draugus, taip pat pasakė, kad jei taip elgiasi dėl sukandžioto šuns, tai yra „medis“. Po to iškart su žmona ir K. Ž. grįžo namo. Jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Paaiškinime D. J. pažymėjo, kad A. D. ir V. T. buvo labai girti (b. l. 20).

Teismo posėdyje nubaustasis D. J. tvirtino, kad jis necenzūrinių žodžių nevartojo. 2015-08-13 jis su kolega K. Ž. grįžo namo. Netrukus grįžo žmona su mažamečiu vaiku. Žmona nuėjo uždaryti vartų. V. T. ir A. D., būdami neblaivūs, pradėjo kabinėtis prie žmonos, šiurkščiai ją įžeidinėjo. Išgirdo V. T. sakant: „Ką tu čia, kekše, nusišneki“. A. D. irgi kažką pasakė įžeidžiančio. K. Ž. bandė juos nuraminti. Jis tuo metu ėmė iš automobilio popierius ir viską girdėjo. Priėjęs prie tvoros V. T. pasakė, kad jis yra medis, jei prigėręs dėl šuns kursto prieš juos savo draugus (b. l. 35–36).

Tiek iš V. T., tiek ir iš D. J. aptartų parodymų neginčytinai nustatyta, kad įvykio dieną tarp V. T. ir D. J. įvyko konfliktas. V. T. pareiškime ir teismo posėdyje nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad A. D. D. J. paliepimu pakvietė jį ateiti, o jam atėjus prie šaligatvio, D. J. sukėlė triukšmą, jį įžeidinėjo įvairiais žodžiais.

Iš 2015-09-22 A. D. paaiškinimo nustatyta, jog 2015-08-13, apie 17 val., A. D. V. T. namo kieme remontavo automobilį. Tuo metu automobiliu grįžo D. J. ir J. J.. Išlipusi iš automobilio J. J. pasakė: „Ko žiūri, ačkarike“. D. J. liepė pakviesti V. T.. Atėjus V. T., D. J. jo paklausė, kodėl šis parašė policijai pareiškimą dėl sukandžioto šuns, o nepranešė jam. V. T. pradėjo D. J. raminti, o D. J. pasakė, kad viskas taip geruoju nesibaigs, bei pasakė „gaidžiai“, „pyderastai“. Tais pačiais žodžiais D. J. išvadino ir jį bei A. V. (b. l. 19).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. D. patvirtino, kad 2015-08-13 buvo pas V. T., tvarkė kemperį. Parvažiavo J. ir dar kažkoks vyras. J. J. pasakė: „Ko čia žiūri, ačkarike“. A. D. atsakė, kad pasižiūrėtų, kaip pati atrodo. Tada D. J. iš savo kiemo pradėjo šaukti: „gaidy“, „pideraste“. Priėjęs prie V. T. tvoros, D. J. šaukė: „Ateik čia, akinius tau sukišiu į šikną“. Tada A. D. pakvietė V. T.. D. J. pradėjo šaukti, kodėl šis rašė pareiškimą dėl šuns, sakė, kad geruoju nesibaigs. V. T. vadino „gaidžiu“, „piderastu“. Jam bešaukiant atėjo J. J. su vaiku. V. T. elgėsi ramiai, jų nekeikė. Tiek jis, tiek ir V. T. buvo abu blaivūs (b. l. 37).

Kaip matyti, nukentėjusiojo V. T. ir A. D. nurodytos aplinkybės viena kitai neprieštarauja. Tiek V. T., tiek ir A. D. parodė, kad D. J. liepė A. D. pakviesti V. T., o šiam atėjus, D. J. pradėjo jį vadinti įvairiais žodžiais. V. T. parodė, kad D. J. vadino jį „žąsinu“, „piderastu“, šaukė dėl to, jog šis parašė pareiškimą policijai dėl neprižiūrėto šuns. A. D. parodė, kad D. J. vadino V. T. „gaidžiu“, o ne „žąsinu“, kaip parodė V. T., tačiau A. D. parodymai nepaneigia, kad D. J. vadino V. T. „piderastu“, kad D. J. kėlė triukšmą ir šaukė dėl parašyto pareiškimo policijai.

Tiriant V. T. pareiškimą policijai, 2015-08-24 A. V., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2015-08-13, apie 17 val., būdamas namuose, jis girdėjo prie kaimyno V. T. namo (duomenys neskelbtini), triukšmą. J. J. ir D. J. sakė, jog pinigų nemokės, „sudubasins“. Daugiau negirdėjo nieko, nes pūtė stiprus vėjas (b. l. 9–11).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. V. patvirtino, kad įvykio dieną išgirdo triukšmą, todėl priėjo prie krūmo pasižiūrėti. Pro kampą pamatė ant šaligatvio stovintį D. J., o V. T. stovėjo ties vartais. D. J. kažką šaukė: „Dubasinsiu“. Ką atsakė V. T., A. V. negirdėjo, jis buvo už 20 metrų (b. l. 59).

Iš A. V. parodymų matyti, kad A. V. V. T. išsakytų keiksmažodžių negirdėjo ir to neparodė, paaiškino to negirdėjimo priežastį, t. y. kad pūtė stiprus vėjas. A. V. parodė, kad girdėjo, kaip D. J. šaukė: „Dubasinsiu“, tačiau V. T. teismo posėdyje paneigė, kad D. J. būtų sakęs tokius žodžius. Tai parodo, kad V. T. nurodė tik tai, ką D. J. iš tikrųjų jam pasakė. Nors A. V. parodymai dėl pasakyto žodžio „nudubasiniu“ ar „sudubasinsiu“ jam būtų buvę naudingi, siekiant, kad D. J. būtų nubaustas, tačiau jis elgėsi sąžiningai ir to, ko D. J. nesakė, nepatvirtino. Tačiau iš A. V. parodymų aiškiai nustatyta, kad D. J. sukėlė triukšmą, kuris buvo girdimas ir kitiems asmenims, t. y. buvo sutrikdyta žmonių rimtis. Pažymėtina, kad A. V., būtent išgirdęs triukšmą, nuėjo arčiau V. T. kiemo pažiūrėti, kas vyksta. Apie tai, kad D. J. iškeikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, V. T. iškart įvykio dieną pranešė ir tyrėjui K. P..

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. P. patvirtino, kad 2015-08-13 vakare paskambino V. T. ir pasakė, kad tarp jo ir D. J. įvyko konfliktas, kad D. J. jam grasino, „iškoneveikė“ visokiais žodžiais, todėl V. T. buvo pasiūlyta paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl šio konflikto buvo gautas V. T. pareiškimas. K. P. dėl šio įvykio apklausė kaimynus. Vienas iš kaimynų nurodė, kad girdėjo žodį „nudubasiniu“ (b. l. 59).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo K. P. parodymai patvirtina aplinkybę, kad V. T. įvykio dieną skambino jam telefonu ir pranešė apie tai, kad D. J. jį iškeikė įvairiais žodžiais, buvo susijaudinęs, kitą dieną kreipėsi su pareiškimu į policiją. Tokios aplinkybės iš esmės paneigia D. J. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad jis (V. T.) į policijos pareigūnus nesikreipė. Be to, V. T. iškart kreipėsi į teisininką ir kitą dieną padavė pareiškimą policijai. D. J. tvirtino, kad V. T. buvo neblaivus, tačiau tokių duomenų byloje nėra, D. J., nors jautėsi teisus, policijos pareigūnų nekvietė ir šios aplinkybės niekas netyrė.

Iš 2015-09-25 K. Ž. paaiškinimo nustatyta, kad 2015-08-13, apie 17.30 val., jis su savo kolega D. J. grįžo į D. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš paskos grįžo D. J. žmona J. J.. J. J. uždarinėjant vartus, kito namo kieme buvęs vyriškis, kaip paaiškėjo A. D., J. J. kažką pasakė. Ji atsakė: „Ko žiūri“. Tada A. D. J. J. pasakė: „Nepisk man proto, ubage“. K. Ž. pasakė D. J., kad šis žiūrėtų, kas vyksta, nes minėtas kaimynas įžūliai kibo. Po to A. D. nuėjo ir atėjo V. T., kuris demonstratyviai pasakė: „ko nori“, „ko čia man aiškini“, „ką ten čia kurva piemeny aiškini“, „blet“. D. J. pasakė, kad jis pats kabinėjasi ir kodėl jis ramiai negali būti savo kieme. Tada K. Ž. priėjęs prie D. J. pakvietė eiti jį namo, kad neįvyktų didesnis konfliktas. Paaiškinime K. Ž. pažymėjo, kad A. D. ir V. T. buvo neblaivūs (b. l. 21).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. Ž. parodė, kad įvykio dieną jis grįžo kartu su D. J.. A. D., kuris buvo V. T. kieme, išvadino J. J. ubage. Apie tai jis pasakė D. J.. D. J. pasiūlė A. D. išeiti į gatvę pasikalbėti. Į gatvę išėjo V. T.. Tarp V. T. ir D. J. vykusio pokalbio liudytojas neprisiminė, viskas truko apie 10 minučių. V. T. išvadino D. J. „snargliu“ ir „piemeniu“. Jam atrodė, kad V. T. yra neblaivus, o A. D. vaikščiojo taip pat neblaivus. Eidamas prie V. T. vartų, D. J. vaiko neturėjo (b. l. 60).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paaiškinime D. J. teigė, jog A. D. jo žmonai J. J. pasakė šiurkščius žodžius, jis liepė jam, jei yra vyras, išeiti į gatvę ir pasišnekėti, o tik vėliau atėjo V. T.. Kad V. T. atėjo tik vėliau, ši aplinkybė neprieštarauja ir V. T. bei A. D. parodymams. D. J. teismo posėdyje teigė, kad V. T. ir A. D., būdami neblaivūs, pradėjo kabinėtis prie žmonos abu, šiurkščiai ją įžeidinėjo. V. T. išgirdo sakant: „Ką tu čia, kekše, nusišneki“. Pažymėtina, kad tokių D. J. parodymų, kad V. T. pirmas išvadino J. J. įžeidžiančiais žodžiais, nepatvirtina ir K. Ž. parodymai. Tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje K. Ž. parodė, kad J. J. konfliktavo ne su V. T., o su K. D.. Tokie D. J. ir K. Ž. tarpusavyje prieštaraujantys parodymai leidžia pagrįstai abejoti jų teisingumu.

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. J. parodė, kad įvykio dieną V. T. jai pasakė: „Kurva, ubage“. V. T. stovėjo prie namo, ant laiptelių, kartu su kitu vyriškiu. Abu keikė ją necenzūriniais žodžiais. K. Ž. pasakė D. J., kad ji yra keikiama, tai išgirdo ir D. J.. D. J. priėjo prie V. T. vartų ir pakvietė V. T. pasikalbėti. Tada V. T. atėjo iki gatvės. D. J. įtarė, kad V. T. yra išgėręs. Jų pokalbio J. J. negirdėjo. V. T. iškeikė D. J. įvairiais necenzūriniais žodžiais, pvz., „snargly, suski“, sakė, kad jų šuo sužalojo jo šuniuką. Kadangi D. J. laikė ant rankų vaiką, todėl necenzūrinių žodžių nevartojo (b. l. 60).

Tokie liudytojos J. J. parodymai dėl to, kad ją įžeidinėjo V. T., prieštarauja ne tik K. Ž. parodymams, bet ir paties D. J. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kur jis aiškiai nurodė, kad A. D. pasakė žmonai keletą nepagarbių žodžių. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad J. J. teismo posėdyje parodė, kad ji tarp D. J. ir V. T. pokalbio net negirdėjo, tačiau kartu parodė, jog girdėjo, kaip V. T. vadino jos vyrą, pvz., „snargly, suski“. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad J. J., norėdama įtikinti teismą, jog D. J. nevartojo necenzūrinių žodžių, tvirtino, jog jis laikė ant rankų vaiką, nors tokios aplinkybės nenurodė ne tik V. T. ir A. D., bet ir pats D. J. bei K. Ž.. K. Ž. teisme aiškiai patvirtino, kad D. J., kai barėsi su V. T., vaiko ant rankų neturėjo. Ir ši aplinkybė vėlgi nepaneigia V. T. parodymų teisingumo, kur jis nurodė, kad J. J., laikydama vaiką, stovėjo už vyro nugaros.

Netikėti V. T. bei A. D. parodymais, kurie dėl įvykio aplinkybių tarpusavyje neprieštarauja ir yra nuoseklūs, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą suponuoja ir aplinkybė, jog būtent šių asmenų parodymus patvirtino tiek liudytojo A. V. – kaimyno, įvykį stebėjusio tik iš šalies, ir įvykyje nedalyvavusio jokia apimtimi, parodymai, tiek, akcentuotina, ir liudytojo K. P. – policijos pareigūno, su šalimis jokiais santykiais nesusijusio, taigi objektyvaus ir nesuinteresuoto asmens, parodymais. Todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais bei nesirėmė D. J. ir J. J. parodymais pagrįstai ir teisėtai.

Esant aptartoms aplinkybėms, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimas, kuriuo V. T. nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.