Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-528-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-16Vilniaus apygardos teismas
  3. T-262-992/2021Nutartis · 2021-02-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-611-992/2021Nutartis · 2021-05-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
1A-528-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30640-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-528-908/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30640-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistojo A. G. (A. G.) gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 19 d., 22.15 d., iki 2019 m. liepos 20 d., 15.22 val., išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent jis tiksliai tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2019 m. liepos 17 d., Naujamiestyje, Vilniuje, prie picerijos „Cancan“, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 1 g narkotinės medžiagos – kanapių dervų ir 1,03 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2019 m. liepos 19 d., 22.10 val., kai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalį, įsodintas į tarnybinį automobilį, stovėjusį Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje, ties pastatu Nr. 6, ant šio tarnybinio automobilio grindų išmetė su savimi turėtus du polietileninius maišelius ir vieną folijos lankstinuką, kuriuose buvo 1 g narkotinės medžiagos – kanapių dervų ir 1,03 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias tarnybiniame automobilyje rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skundas grindžiamas tuo, kad apeliantas gerai nemoka valstybinės kalbos. Jo manymu, to nepaneigia ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nei jis pats, nei jo gynėja šio klausimo nekėlė ir pastabų dėl vertėjo nedalyvavimo procese nereiškė. Tai, kad jis gerai nemoka valstybinės kalbos, pagrindžia šios aplinkybės: netrukus po įvykio surašytame administracinio nusižengimo protokole A. G. raštu pareikalavo užtikrinti vertėjo dalyvavimą; bylą nagrinėjant teisme dalyvavo vertėjas; liudytojas policijos pareigūnas R. A. parodė, kad A. G. kalbėjo tik rusiškai, o liudytojas policijos pareigūnas M. R. parodė, kad jis rėkavo rusiškai ir lietuviškai (šiame kontekste liudytojos tyrėjos N. B. parodymai, kad įtariamasis kalbėjo tik lietuviškai, vertintini kritiškai). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. G. galėjo paslėpti degtukų dėžutės dydžio pakelius su narkotinėmis medžiagomis, nors policijos pareigūnai prieš tai tris kartus atliko jo asmens apžiūrą. Skundžiamame nuosprendyje asmens apžiūra klaidingai vertinama, kaip paviršutiniška (liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. A. parodė, kad apžiūros metu ieškoma netgi skutimosi peiliukų). Liudytojas M. R. parodė, kad prieš įsodinant į transporto priemonę A. G. apieškojo, patikrino visas kišenes, tačiau draudžiamų daiktų nerado. Liudytojas V. K. parodė, kad antrą kartą A. G. tikrino dar kruopščiau. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo sulaikytas baigiantis policijos pareigūnų tarnybos pamainai, todėl narkotines medžiagas tarnybiniame automobilyje galėjo palikti prieš tai sulaikyti asmenys. Liudytojas V. K. negalėjo pasakyti, ar prieš patalpinant apeliantą buvo įsitikinta, kad tarnybiniame automobilyje nėra neleistinų daiktų. Tai, kad asmenį apieškojus jau po narkotinių medžiagų radimo, atvykus į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje vėl buvo rastos narkotinės medžiagos, pagrindžia, jog tarnybinis automobilis nebuvo patikrintas, nebuvo už tokį transporto priemonės patikrinimą atsakingo policijos pareigūno. Dėl šios priežasties liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai prieštaringi. Skunde taip pat pažymima tai, kad narkotinės medžiagos, apie kurių įsigijimą A. G. davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo įgytos anksčiau ir yra nesusijusios su nagrinėjama byla. Apelianto teigimu, jeigu jis būtų turėjęs narkotinių medžiagų, tai kartu su dujų balionėliu būtų išmetęs ir jas, dar besišalindamas nuo policijos pareigūnų. Skunde apgailestaujama, kad buvo sunaikinti tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų įrašai, nors jie būtų galėję patvirtinti apelianto poziciją.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. G. neigia neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, savo išvadas dėl nuteistojo A. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. G. nepripažino savo kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti, iškėlė versiją, kad narkotines medžiagas tarnybiniame automobilyje paliko policijos pareigūnai arba prieš tai sulaikyti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju 2019 m. liepos 20 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. A. G. pripažino savo kaltę dėl jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pareikšto įtarimo ir papasakojo apie narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir palikimą tarnybiniame automobilyje jo sulaikymo metu. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad pirminiams parodymams įtakos turėjo jo, kaip nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, teisės nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis pažeidimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 3 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte, BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.

11. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad nuteistasis A. G. supranta ir kalba lietuviškai, pirmiausia pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad prieš apklausas ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. G. buvo pasirašytinai išaiškinta jo, kaip įtariamojo, teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu (atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. yra ne pirmą kartą teisiamas, jo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas), tačiau pirminėje ir papildomoje apklausose nuteistasis A. G. pageidavo parodymus duoti lietuvių kalba (priešingai negu administracinio nusižengimo teisenoje); pirminėje apklausoje dalyvavo nuteistojo A. G. gynėja advokatė Liudmila Karvelienė; pastabų dėl apklausų nepareikšta. Tai užfiksuota įtariamojo apklausos protokoluose. Papildomą apklausą atlikusi tyrėja N. B., apklausiama teisme, parodė, kad nuteistasis A. G. lietuviškai kalbėjo aiškiai ir rišliai, neįterpdamas rusiškų žodžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde minimi liudytojų policijos pareigūnų R. A. ir M. R. parodymai, kuriais siekiama sudaryti įspūdį, kad nuteistasis A. G. nesupranta ir nekalba lietuviškai, nemenkina liudytojos tyrėjos N. B. parodymų patikimumo, viena vertus, todėl, kad jie nedalyvavo nuteistojo A. G. apklausose, kita vertus, iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad sulaikomas nuteistasis A. G. suprato ir netgi kalbėjo lietuviškai. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje esančius nuteistojo A. G. rankraštinius įrašus lietuvių kalba, padarytus įtariamojo apklausos protokole; apžiūros ir įtariamojo apklausos protokolų specialiame priede; prašyme ir supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo specialiame priede; prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nors kai kuriuose jų padaryta rašybos klaidų, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tai savaime nereiškia, jog asmuo nesupranta ir nekalba lietuviškai. Nuteistojo A. G. pageidavimas naudotis vertėjo paslaugomis administracinio nusižengimo teisenoje išdėstytų aplinkybių nepaneigia, tuo labiau, kad tokia galimybė jam buvo sudaryta ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau A. G. šia teise iš pradžių nepasinaudojo (pasak liudytojos tyrėjos N. B., ja pasinaudoti atsisakė). Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. G. buvo užtikrintas ne būtinas vertėjo, o būtinas gynėjo dalyvavimas. Pirminės apklausos metu tam pagrindą sudarė nuteistojo A. G. laikinas sulaikymas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (2018 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIII-1438)), tuo tarpu proceso kalbos nemokėjimas būtino gynėjo dalyvavimo pagrindu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas) tapo tik po pirminės ir papildomos apklausų, po to, kai nuteistasis A. G. pareiškė, kad nesupranta ir nekalba lietuviškai, todėl buvo užtikrinta jo teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu rusų kalba, kuri jam yra priimtiniausia. Tai, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie pranešime apie įtarimą nurodytą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, suprasdamas ir kalbėdamas lietuviškai, pagrindžia nuteistojo A. G. pareiškimai apie tai, kad jis susipažino su pranešimu apie įtarimą, suprato jo esmę, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas; tai, kad pranešimo apie įtarimą kontekste nuteistasis A. G. apie narkotinių medžiagų įgijimą buvo apklaustas du kartus; tai, kad abu kartus jis parodė apie du polietileninius maišelius ir vieną folijos lankstinuką, kurie minimi pranešime apie įtarimą; tai, kad abu kartus jis parodė apie kanapių įgijimą, kurios minimos pranešime apie įtarimą – kanapių dervos ir kanapės (antžeminės dalys).

12. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. teisės nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis tariamu pažeidimu iš esmės siekiama jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pripažinimo neleistinais įrodymais, suvokiant, kad jie prieštarauja vėliau nuteistojo A. G. iškeltai versijai, kuria neigiama kaltė neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis be tikslo jų platinti, tačiau pažymėtina tai, kad nuteistojo A. G. kaltė nėra grindžiama ikiteisminio tyrimo pareigūnui jo duotais parodymais. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį tokie parodymai gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, be to, padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-719/2019, 13 punktas). Nuteistojo A. G. kaltė neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis be tikslo jų platinti įrodyta liudytojų policijos pareigūnų V. K., M. R. ir R. A., kurie sulaikė nuteistąjį A. G., patalpino jį į tarnybinį automobilį ir jame aptiko narkotines medžiagas, teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga, o nuteistojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai pagrįstai sustiprino pirmosios instancijos teismo įsitikinimą jų patikimumu.

13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis A. G. buvo apieškotas net tris kartus, todėl sulaikymo metu negalėjo tarnybiniame automobilyje palikti narkotinių medžiagų. Pažymėtina tai, kad narkotinės medžiagos buvo dviejuose bespalvės plėvelės paketėliuose (tai matyti iš specialisto išvados). Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. K., M. R. ir R. A. parodymų, policijos pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių ir byloje esančių fotonuotraukų sugretinimas patvirtina, kad sulaikytas nuteistasis A. G. buvo vieną kartą apieškotas ir patalpintas į sulaikytųjų kamerą. Išgirdus krentančių monetų garsą ir atidarius sulaikytųjų kameros duris, tarnybiniame automobilyje buvo pastebėtos monetos ir du bespalvės plėvelės paketėliai su galimai narkotinėmis medžiagomis. Tolesnė įvykių klotis veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, monetų radimas tarnybiniame automobilyje leidžia pagrįstai spręsti, kad sulaikyto nuteistojo A. G. dalinė asmens apžiūra buvo atlikta netinkamai, paviršutiniškai, todėl du bespalvės plėvelės paketėliai taip pat liko nepastebėti. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentus, kad narkotines medžiagas tarnybiniame automobilyje neva paliko dar prieš apelianto sulaikymą ir patalpinimą į tarnybinį automobilį jame buvę kiti sulaikyti asmenys, o nesant policijos pareigūno, atsakingo už tarnybinio automobilio patikrinimą, jos nebuvo surastos, paneigia liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. K., M. R. ir R. A. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad sulaikytųjų kamera prieš nuteistojo A. G. patalpinimą kaip visada buvo patikrinta. Nors liudytojas V. K. negalėjo prisiminti paties patikrinimo veiksmo, tačiau, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, liudytojui nekilo abejonių, kad tai buvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai M. R. ir R. A. buvo pakankamai kategoriški, teigdami, jog sulaikytųjų kamera buvo patikrinta ir joje nebuvo pašalinių daiktų. Iš jų parodymų matyti, jog sulaikytųjų kamera yra apšviesta, joje nėra nišų, angų, kuriose būtų galima ką nors paslėpti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. G. pripažino, jog paliko narkotines medžiagas tarnybiniame automobilyje sulaikymo metu, todėl pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu nėra. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia A. G. iškeltą versiją, kad sulaikytųjų kameroje jis rado kitų asmenų išmestus paketėlius, apie kurių radimą nepranešė policijos pareigūnams. Neįtikinami apelianto teiginiai, kad rastus paketėlius jis pakėlęs apžiūrėjo, suprato, kad juose yra kanapės ir nusprendė pasiimti bei kameroje surūkyti, tačiau vėliau nutarė nerizikuoti ir išmetė, apie tai neva sąžiningai nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, akivaizdu, kad A. G. bandė išmesti su savimi turėtas ir slepiamas narkotines medžiagas, tačiau tai padaryti nepastebėtam jam sutrukdė krentančių monetų sukeltas triukšmas, dėl kurio jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

14. Apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę nuteistasis A. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog šalindamasis nuo policijos pareigūnų kartu su dujų balionėliu jis būtų išmetęs ir narkotines medžiagas, jeigu jas būtų turėjęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, išskyrus nuteistojo parodymus, nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių dujų balionėlio išmetimą, tuo labiau, kad tai nesudaro byloje įrodinėtinų aplinkybių. Dėl apeliaciniame skunde minimų tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašų neišsaugojimo pažymėtina tai, kad, viena vertus, valstybinis kaltintojas turėjo užtikrinti, jog jie nebūtų prarasti, kita vertus, tai iš dalies nulėmė tyrimo eigoje pakitusi paties nuteistojo A. G. gynybinė pozicija (prašymas išreikalauti minėtus įrašus pateiktas tik pranešus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą (t. 1, b. l. 128, 136). Bet kuriuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo A. G. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti.

15. Pažymėtina tai, kad A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už disponavimą narkotinėmis medžiagomis: 1 g narkotinės medžiagos – kanapių dervų ir 1,03 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios, anot teismo, buvo ne tik dviejuose polietileniniuose maišeliuose, bet ir viename folijos lankstinuke. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvados Nr. 140-(3295) IS1-4425 matyti, kad rudos spalvos augalinės medžiagos iš folijos lankstinuko, 2019 m. liepos 19 d. rasto pas A. G., sudėtyje, tikėtina, yra psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos) (t. 1, b. l. 27-29). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 1 g narkotinės medžiagos – kanapių dervų ir 1,03 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriomis neteisėtai disponavo apeliantas, buvo tik dviejuose polietileniniuose maišeliuose (o ne juose ir viename folijos lankstinuke), tačiau įvertinusi tai, kad ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės ir įtakos A. G. nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, skundžiamo nuosprendžio nekeičia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė